Pasivijusi istorija nuplovė politikės mundurą

Pasivijusi istorija nuplovė politikės mundurą

Panevėžio tarybos narė Gema Umbrasienė ir jos keli pavaldiniai tuometinėje Panevėžio apskrities administracijoje atsikratė nemalonaus šešėlio iš praeities. Teismas priėmė sprendimą, kad šie asmenys neprivalo atlyginti žalos valstybei, kai be aukciono verslininkui pardavė žemės sklypą mieste.

Žala valstybei

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai gegužės 3 d. atmetė Nacionalinės Žemės tarybos (NŽT) prašymą penkiems asmenims, tarp kurių yra buvusi Panevėžio apskrities viršininkė ir Žaliųjų partijos narė G. Umbrasienė, atlyginti beveik 9 tūkst. eurų žalą regreso tvarka.

Ši istorija nesibaigia jau keturiolika metų ir prasidėjo dar tada, kai minėti atsakovai dirbdami apskrities administracijoje pasirašė dokumentus, leisdami Panevėžio verslininkui be aukciono strateginėje miesto vietoje, Klaipėdos g. pašonėje, nusipirkti sklypą, nors jis turėjo atitekti visuomenės poreikiams.

Brangus valstybės sklypas

Panevėžio smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovas, individualiosios įmonės savininkas Kazys Grabys, 2005-aisiais sumanęs plėsti verslą ir tam nusipirkęs valstybinės žemės sklypą, besiribojantį su savos kavinės kiemu Klaipėdos g., nė neįtarė, kad toks verslo planas jam kainuos milžiniškus nuostolius. Ir tuometė Panevėžio apskrities viršininko administracija nematė kliūčių K. Grabiui parduoti gabalą valstybinės žemės. Už kelis arus verslininkas valstybei paklojo daugiau nei 30 tūkst. litų. O G. Umbrasienė, ėjusi apskrities viršininko pareigas, brūkštelėjo ir įsakymą, kuriuo nupirktasis sklypas buvo sujungtas su kitomis K. Grabio maždaug 10-ies arų valdomis, kur iškilęs verslininko komercinis pastatas su jame veikiančia kavine, svečių namais.

Išplėstoje teritorijoje naujasis šeimininkas už trigubai didesnius pinigus tuoj pat nusitiesė šaligatvius, įsirengė automobilių stovėjimo aikštelę, paklojo inžinerinius tinklus. Tačiau greta dabartinės „Kaziuko kamaros“ ne aukciono būdu privatizuotu sklypu verslininkas džiaugėsi neilgai. Tik kol atsirado panevėžietis, sumanęs susigrąžinti šioje vietoje seneliams priklausiusią žemę.
Šis ginčas atsidūrė teisme. Tačiau sprendimas nebuvo palankus nė vienai pusei.

Teisėjai iš viso panaikino G. Umbrasienės pasirašytą įsakymą dėl žemės sklypo pardavimo: konstatavo, kad valstybės turtas buvo parduotas pažeidžiant įstatymus. Pagal juos, žemė, skirta bendroms gyventojų reikmėms, negali būti privatizuojama. O K. Grabiui parduotas sklypas miesto detaliajame plane būtent ir buvo skirtas visuomenei – automobilių aikštelei įrengti. Po tokio galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo verslininko nusipirktas žemės gabalas vėl grįžo valstybei.

Teismų karuselė

Todėl it musę kandęs likęs verslininkas tęsė teismų maratoną ir reikalavo, kad valstybė atlygintų patirtą žalą dėl jam parduotos, o vėliau „atimtos“ žemės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išgirdo šio vyro prašymą ir pripažino, kad K. Grabiui turi būti grąžinti pinigai. Prieš trejus metus jam galop pervesta suma – 8 884,66 euro, kurią jis prieš daugiau nei dešimt metų sumokėjo už žemę.
Prieš metus ši istorija vėl grįžo į teismą. NŽT nusprendė valstybės K. Grabiui sumokėtus pinigus regreso tvarka išieškoti iš tų, kurių parašai ir įsakymai lėmė, kad visuomenės reikmėms numatyta valstybinė žemė buvo privatizuota. Iš G. Umbrasienės ir dar keturių buvusių jos pavaldinių siekta prisiteisti po 1776,93 euro.

Įstatymas numato, kad valstybė turi teisę per trejus metus nuo žalos išmokėjimo reikalauti kaltų asmenų ją atlyginti.

NŽT rūpestis

Tačiau teismas NŽT nuostolius išsilyginti paliko jai pačiai ir dar priteisė nemažas 1313 eurų teismo išlaidas. Tarnybos pareiškimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka administracinę bylą nagrinėjusi teisėja Irena Varžinskienė atmetė kaip nepagrįstą. Šį sprendimą nuo paskelbimo dienos dar galima apskųsti per mėnesį.

Pasak NŽT atstovės Kristinos Žukovskos, šiuo metu sprendžiama, ar tokį teismo sprendimą apskųsti.

Panevėžio tarybos narė G. Umbrasienė su „Sekundės“ žurnalistais dėl teismo sprendimo nebendravo – į telefono skambučius neatsiliepė, neatrašė į elektroninius laiškus. Tačiau savo socialinių tinklų paskyroje politikė priminė seną istoriją ir pasidžiaugė palankiu teismo verdiktu.

Komentarai

  • Teisėjai iš viso panaikino G. Umbrasienės pasirašytą įsakymą dėl žemės sklypo pardavimo: konstatavo, kad valstybės turtas buvo parduotas pažeidžiant įstatymus. Po tokio galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo verslininko nusipirktas žemės gabalas vėl grįžo valstybei.

    • Atsakyti
    • G. Umbrasienė pasidžiaugė palankiu teismo verdiktu.

      • Atsakyti
  • Tai dabar Grabiui padarytą žalą atmokės mūsų valstybė iš mūsų visų sunešto biudžėto pinigėlių?

  • Antraštė visiškai neatitinka straipsnio esmės ir yra klaidinanti. Teismas jokio munduro nenuplovė – niekas nepasakė, kad Umbrasienei vadovaujant apskričiai, sprendimas dėl to sklypobuvo teisėtas. Esmė, kad ji išvengė prievolės asmeniškai atsakyti už tokį sprendimą – sumokės ne ji, o mes visi, mokesčių mokėtojai. Straipsnio autorei derėtų būti akylesnei ir įžvalgesnei.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų