Pasišovė išjudinti užsisėdėjusius vaikus

Pasišovė išjudinti užsisėdėjusius vaikus

 

Panevėžys ieško būdų, kaip išjudinti prie kompiuterių ir mobiliųjų telefonų įpratusius sėdėti vaikus.

Savivaldybė užsimojo įkurti vadinamąją aktyviąją mokyklą. Kiek ši idėja pasiteisins ir kiek švietimo įstaigų pageidaus tokiomis tapti, paaiškės jau kitais mokslo metais. Aktyvios mokyklos projekto nuostatai bus teikiami svarstyti artimiausiam miesto Tarybos posėdžiui.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė sako, kad projekto idėja – skatinti mokyklose vaikų fizinį aktyvumą jį integruojant į kasdienį tiek mokinių, tiek visos bendruomenės gyvenimą.

Aktyviojoje mokykloje vaikams būtų sudarytos sąlygos per dieną 60 minučių ar daugiau užsiimti fizine veikla. Tai gali būti pertraukėlės per pamokas, judrūs užsiėmimai per pertraukas ir pan. Mokykla taip pat organizuotų kokybišką formalųjį ir neformalųjį fizinį ugdymą, sukurtų palankią fizinės veiklos kultūrą bendruomenei. Pasak S. Jakštienės, ar dalyvaus tokiame projekte, mokyklos turi laiko apsispręsti iki rugsėjo 15-osios.

Sieksiančios aktyviosios mokyklos vardo pretenduos į trijų pakopų įvertinimus: bronzinį, sidabrinį ir auksinį ženklus. Kuri kokio verta, komisija spręs mokslų metų pabaigoje įvertinusi švietimo įstaigos veiklą ir pasiekimus. Savivaldybė dar svarstys, ar už propaguojamą fizinį aktyvumą mokyklas paskatinti ir finansiškai.

S. Jakštienė sutinka, kad tokia naujovė mokyklų gali būti sutikta atsargiai. „Manau, kad kaip ir visuose naujuose projektuose aktyvumas bus ne itin didelis. Sunku net prognozuoti“, – svarsto S. Jakštienė.

Anot jos, aktyviosios mokyklos koncepcija neapsiriboja vien fizine veikla. Tokią kryptį pasirinkusi švietimo įstaiga imtųsi identifikuoti fizinio aktyvumo stipriąsias ir silpnąsias puses, kurti strategijas, dalytųsi žiniomis su kitomis miesto, regiono mokyklomis, propaguotų sveiką ir subalansuotą mitybą. Į tokią veiklą įtraukiami ne tik mokiniai, bet ir administracija, tėvai, o vienas svarbiausių tokios mokyklos tikslų – kuo mažiau praleistų pamokų dėl ligų.

Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Sandros Jakštienės, ar dalyvaus tokiame projekte, mokyklos turi laiko apsispręsti iki rugsėjo 15-osios. V. Bulaičio nuotr.

Būtų sveikesni

„Šaltinio“ progimnazijos direktorė Zita Stripeikienė, dalyvaujanti ir šį projektą rengiančioje darbo grupėje, mano, kad iniciatyva skatinanti mokyklas sudaryti geresnes sąlygas vaikams aktyviai leisti laiką, pasiruošti strategijas, kaip mokinius išjudinti. Jos manymu, patrauklu ir numatytas įvertinimas ženklais.

„Didžiausia paskata mokykloms būtų piniginis prizas, kuris padėtų atnaujinti bazę, bet ir pats ženklas būtų smagus ir garbingas apdovanojimas“, – mano direktorė.

Ji įsitikinusi, kad fizinio aktyvumo šiuolaikiniams vaikams labai reikia – jie daug sėdi prie kompiuterių, mažai išeina į kiemą, mažai bėgioja.

„Jeigu mokyklos užsiimtų išjudinti mokinius, suteiktų jiems daugiau galimybių sportuoti, judėti per pertraukas, daugiau būtų fizinės popamokinės veiklos, vaikų fizinė būklė pagerėtų“, – svarsto Z. Stripeikienė.

Ji siūlys projekte dalyvauti ir „Šaltinio“ progimnazijai, tačiau dėl to dar tarsis ir su komanda.

Problema – higiena

„Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas kol kas negirdėjęs apie projektą. Pačią aktyviosios mokyklos idėją jis sveikina ir svarstytų, ar nevertėtų projekte dalyvauti ir jo vadovaujamai gimnazijai.

„Jei bus tik paskelbtas konkursas ir niekas nepaskatins, neparagins, vėl dalyvaus tik viena kita mokykla. Tokią išvadą darau dėl to, kad kai paskelbiamas konkursas, tarkime, edukacinių erdvių panaudojimas ugdymo procese, labai nedaug įstaigų dalyvauja. Reikia, kad kažkas paragintų, tada konkursai įgauna didesnę prasmę“, – mano direktorius.

Anot R. Grilausko, mokiniams akivaizdžiai trūksta aktyvesnės veiklos, nes tiek, kiek judama kūno kultūros pamokose pagal bendrojo ugdymo programą, nepakanka, o aktyvių šeimų, sportuojančių vaikų yra mažai. Direktorius sako, kad reikėtų aktyviosios mokyklos idėją gerai apsvarstyti. Pavyzdžiui, viena švietimo ir mokslo ministrė daug kalbėjo apie aktyvias pertraukas, jos vyko, tačiau kėlė ir nemažai higienos problemų. Pasak R. Grilausko, blogai tai, kad vaikai aktyviai juda vilkėdami uniformas, suprakaituoja ir vėliau tokie sėdi pamokose. Anot jo, progimnazijoje visada būdavo atvira sporto salė ir per pertraukas joje išsikraudavo daug vaikų.

„Po to visi šlapi. Švarkus nusirengia, bet kelnės, marškiniai lieka tie patys. Tą problemą irgi reikėtų spręsti“, – sako mokyklos vadovas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų