Šalies dešimtokų matematikos ir lietuvių kalbos žinios kai kuriose savivaldybėse šokiruoja.

Pasiekimų žemėlapyje – prastos žinios

Pasiekimų žemėlapyje – prastos žinios

Tyrimai atskleidžia, kad daugiau kaip pusėje savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia net patenkinamo matematikos lygio. Kai kuriose Panevėžio mokyklose mokinių žinios turėtų šokiruoti ne tik tyrimo autorius, bet ir pačius mokytojus.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai savivaldybėse yra vieni didžiausių tarp daugiau nei 70-ies Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimuose dalyvaujančių šalių – esame 55-i. Remiantis pernykščiais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatais, Lietuvoje yra tokių savivaldybių, kuriose net 30–50 procentų mokinių nepasiekia patenkinamo pasiekimų lygmens. Pavyzdžiui, pernai labai prasti matematikos rezultatai buvo Birštono, Akmenės, Elektrėnų, Švenčionių, Ignalinos rajonų mokyklose. Dešimtokų lietuvių kalbos rezultatai buvo geresni. 18 savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pasiekė pagrindinį lygį, o patenkinamo lygmens nepasiekė Rokiškio, Ignalinos, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų moksleiviai. Čia tokių buvo 10–12 procentų.

Tyrimas rodo – kaimo vaikams pavyti Vilniaus vidurkį prireiktų daugiau nei dvejų metų. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas iki 15 metų gyvena skurdo rizikos sąlygomis, gerokai prastesnė situacija šiuo atžvilgiu yra kaimuose.

Kone trečdalyje savivaldybių vidutinis mokinių skaičius 5–8 klasėse neperkopia 15. Šalyje daugiau nei pusėje savivaldybių mokiniai mokosi jungtinėse klasėse. Jungiant nedideles klases, mokinių rezultatai dar labiau prastėja.

Remiantis pernykščiais rezultatais, geriausius matematikos įvertinimus gavo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai. Čia patenkinamo lygmens nepasiekė ne daugiau kaip 10 procentų mokinių. Lietuvių kalbos patenkinamo lygmens Panevėžyje nepasiekė iki 2 procentų moksleivių. Rajone situacija prastesnė.

Dingsta pasitikėjimas

Nacionalinio egzaminų centro direktorės pavaduotojas dr. Pranas Gudynas pažymi, kad situacija, nors ir lėtai, bet gerėja. Tačiau pastebimas atotrūkio didėjimas tarp mokinių, besimokančių prasčiau, ir tų, kurių pasiekimai geresni.

P. Gudyno teigimu, sudėtingiausia situacija šeštose-aštuntose ir dešimtoje klasėse.

„Iš visų mūsų ir tarptautinių tyrimų duomenų galima įtarti, kad dalis vaikų praranda tikėjimą, jog gali kažko pasiekti, išmokti, ir turbūt nustoja mokytis. Galbūt atsilieka, gal negauna pagalbos, neprisiveja, bet blogiausia, kad jų tikėjimas sumažėjęs. Tai labiausiai gąsdinantis dalykas, nes atkurti pasitikėjimą savimi nepaprastai sunku“, – sako direktorės pavaduotojas.

Jo duomenimis, pradinėse – ketvirtose klasėse – nepatenkinami pasiekimai sudaro apie 16–18 procentų, šeštoje klasėje jau siekia apie 20 procentų ir vėliau dar didėja.

„Skirtingų klasių tyrimai parodo, kad pradinukai dar tikrai nemąsto „aš nesugebėsiu“, „man nesvarbu mokslas“ ir panašiai, vėliau atsiranda dalis vaikų, kurie jau turi vertybinį šitokios savo nemokėjimo pozicijos pagrindimą“, – sako P. Gudynas.

Kalbant apie mokytojo įtaką mokinio rezultatams, jo teigimu, dabar visas pasaulis ypač dėmesį kreipia į vaikų mąstyseną.

„Visi supranta, kad jei nepakeisi mąstysenos, nebus ir gerų mokymosi rezultatų. Jeigu vaikai manys, kad visiškai nesvarbu gerai mokytis, jog ne tai gyvenime lemia sėkmę, turbūt ir nesimokys“, – teigia direktorės pavaduotojas.

Pasaulyje atsiranda naujų mokytojų rengimo, darbo su vaikais metodų. Lietuva iki šiol to dar neakcentavo, tačiau P. Gudynas tikisi, kad situacija keisis.

Vidurkis nesiekia nė dvejeto

Praėjusiais metais Panevėžyje prasčiausi dešimtokų pasiekimai fiksuoti M. Karkos ir Skaistakalnio pagrindinėse mokyklose. Skaistakalnio pagrindinės mokyklos (nuo 2017 metų rudens – Beržų progimnazija) dešimtokų matematikos žinių vidurkis įvertintas tik 1,74 balo. Lietuvių kalbos žinių vidurkis buvo 4,05. M. Karkos pagrindinės mokyklos dešimtokų rezultatai šiek tiek aukštesni. Lietuvių kalbos vidurkis buvo 4,48, o matematikos – 4,39.

Pernai mieste tebuvo tik dvi pagrindinės mokyklos. Dalis mokinių po 8 klasių pasirenka toliau mokytis gimnazijose, dalis nukeliauja į profesines mokyklas. Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio teigimu, neapsisprendusieji, kuriuo keliu pasukti, neretai likdavo toliau mokytis devintoje pagrindinės mokyklos klasėje.

„Kaip rodo praktika, tai nebuvo patys geriausi, pažangiausi mokinukai. Jų rezultatai, palyginti su gimnazijų dešimtokų, yra žemesni“, – sako E. Kuchalskis.

Beržų pagrindinė mokykla, šiais mokslo metais tapusi progimnazija ir dešimtų klasių nebeturi, o M. Karkos mokykla dar vienerius metus mokys dešimtokus. Vėliau iki 10 klasės čia galės mokytis tik turintys kalbos, kalbėjimo sutrikimų vaikai. Pasak E. Kuchalskio, manyta, kad sumažėjus pagrindinių mokyklų, padaugės norinčiųjų mokytis profesinėse, tačiau pastebima, kad mokiniai rinkosi gimnazijas.

E. Kuchalskio nuomone, koją geresniems rezultatams kartais pakiša ir pati patikra dešimtoje klasėje. Anksčiau, jei mokinys neišlaikydavo pagrindinio ugdymo egzaminų, negaudavo baigimo pažymėjimo. Dabar iš esmės užtenka ateiti į patikrą ir turėti teigiamą metinį pažymį.

Nėra kam mokytis

Beržų progimnazijos direktorius Stanislovas Ambrazaitis mano, kad net ir sugrąžinus senąją tvarką kažin ar kas pasikeistų. Ir dabar buvo mokinių, kurie neišlaikė egzaminų, neturėjo teigiamų metinių rezultatų, tačiau dėl to jie per daug nesijaudino.

„Jiems visiškai neįdomu. Jų nedaug, bet yra tokių, kurie į mokyklą ateina tik laiką praleisti“, – pripažįsta direktorius.

Pasak jo, 9 ir 10 pagrindinių mokyklų klasėse pastaraisiais metais likdavo vaikai, neturintys motyvacijos mokytis, tad ir tikėtis gerų rezultatų sunku. Be to, dalis tokių ateidavo iš kitų miesto progimnazijų. Mokykla jiems tarsi tarpinė stotelė – į gimnaziją nenori, į profesinę mokyklą taip pat, o kol neturi 16 metų, privalo mokytis.

„Pajėgūs, motyvuoti, turintys tikslų, norintys kažko pasiekti išeina į gimnazijas. Kas lieka? Sako: „žiūrėkite, jūsų mokykloje vaikai mokosi prastai“. Kaip jie gali mokytis gerai? Ten nėra kam mokytis. Džiaugiesi, jei vaikas gauna patį žemiausią patenkinamą pažymį. Ir tai jau rezultatas“, – neslepia S. Ambrazaitis.

Direktoriaus įsitikinimu, mokytojai tokiu atveju dėl prastų rezultatų nekalti. Jie vaikus mokė nuo 5 iki 10 klasės ir išugdė daug gerai dalyką išmanančių moksleivių, tačiau kiekvienoje mokykloje ir klasėje paprastai būna keli nesimokantieji.

Lemia ir mokyklos dydis

Panevėžio rajone prasčiausiai lietuvių kalbos žinios pernai įvertintos Linkaučių pagrindinėje mokykloje – vidurkis 3,8. Čia daugiau nei 83 procentai moksleivių gavo ketvertą. Už matematiką bendras vidurkis 3,5, pusė mokinių gavo 3, pusė – 4. Tiesa, šioje mokykloje pasiekimai tikrinti tik šešiems dešimtokams. Žibartonių pagrindinės mokyklos aštuoni dešimtokai taip pat pernai nesužibėjo.

Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos dešimtokų matematikos įvertinimo vidurkis buvo 5, o lietuvių kalbos – 4,93. Šios mokyklos direktorius Vaidas Pocius sako, kad anksčiau būdavo geresni rezultatai, tačiau pernai turėjo vieną dešimtokų klasę, kurios mokiniai buvo labai žemų gebėjimų ir motyvacijos, praleidę daug pamokų. Jo teigimu, kiek stengtasi, rezultatai vis tiek buvo gana žemi.

Direktorius nesutinka su teiginiu, kad mokinio žinios susijusios su mokytojo sugebėjimais. Mokykla yra keitusi mokytojus, tačiau įsitikinta, kad nei mokytojo kategorija, nei jo darbo patirtis neturėjo lemiamos įtakos.

„Tiesiog jeigu vaikas nenori, jam neįkalsi nei pro kur. Kaip į kompiuterį informacijos neįrašysi“, – sako V. Pocius.

Kad vaikai praranda motyvaciją ar jos neturi, didelę įtaką daro ir šeima.

„Jeigu tėvai nesirūpina, vaikui neskiria dėmesio, nepasidomi, ar jis padaręs namų darbus, kaip jis jaučiasi – mes nesame pajėgūs sužadinti, kad jis siektų mokslo aukštumų“, – pažymi V. Pocius.

Priežasčių, kodėl šalies mokinių pažymiai gali būti prasti, galėtų būti ne viena. Direktoriaus teigimu, ne paslaptis, kad kiekvienas mokinys atsineša finansinį krepšelį, tad mokyklos suinteresuotos išlaikyti vaikus kiek įmanoma ilgiau. Be to, V. Pociaus teigimu, nedarančios atrankos mokyklos priima visus ir dirba su visais mokiniais, kurie tik ateina.

„Mažų miestelių mokyklos moko tuos, kas ateina, ir net nėra minties, kad galėtume pasakyti, jog tavęs nepriimsime, nes pasiekimai netenkina mūsų lygio“, – sako direktorius.

Kartais įtakos turi ir psichologinis veiksnys. Nors pasiekimų tikrinimas nėra egzaminas, tačiau jis neretai juo laikomas ir dalis mokinių galbūt nesusidoroja su stresu bei gauna mažesnį įvertinimą.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į mokinių skaičių. Didelėse mokyklose dešimtokų būna daug, o mažesnėse kaimo mokyklose jų gali būti vos keli. Pasak V. Pociaus, jei yra šeši dešimtokai ir vienas jų gavo devintuką, gerai išlaikiusiųjų bus beveik 20 procentų, jei vienas negauna ir ketvertuko, tai jau susidaro didžiulis procentas nepasiekusiųjų patenkinamo lygio.

 

Komentarai

  • valstybė nesirūpina žmonėmis. Atlyginimai maži, žmonės vos kvėpuoja.
    Ką gali duot savo vaikui, jei pats nieko neturi?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų