Kiekvieną vasarą užsienyje veikiančių lietuvių bendruomenių pirmininkai renkasi aptarti svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas bei Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) veiklą. T. Šiaudinio nuotr.

Pasaulio lietuviai rinkosi Bistrampolyje

Pasaulio lietuviai rinkosi Bistrampolyje

Panevėžio rajone esančiame Bistrampolio dvare susirinko lietuviai iš įvairiausių pasaulio kampelių. Pirmą kartą čia vyksta kasmetis pasaulio lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų suvažiavimas „Pasimokyti, dalytis patirtimi ir sužinoti“.

Šiemet susitikime dalyvauja 26-ių šalių atstovai. Kiekvieną vasarą bendruomenių pirmininkai renkasi aptarti svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas bei Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) veiklą.

Tokie suvažiavimai vyksta kasmet. Anot 24-erius metus Šveicarijoje gyvenančios Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komisijos pirmininkės Jūratės Kaspersen, tokie susitikimai yra gyvybiškai svarbūs. Užsienio lietuviai kasmečiuose renginiuose artimiau susipažįsta su Lietuva, pamato, kaip ji keičiasi, susitinka su vietinėmis bendruomenėmis, stengiasi pritraukti daugiau dėmesio regionams. Be to, bendruomenių atstovai ieško, kuo galėtų būti naudingi vienam ar kitam regionui.

Kita svarbi suvažiavimų funkcija – nuolatinis bendravimas su užsienyje gyvenančių bendruomenių ir jaunimo sąjungų vadais. Taip bendruomenės siekia atnaujinti savo programas, supažindinti visus su naujai išrinktais žmonėmis. Susitikimuose bendruomenių atstovai klausosi Lietuvos vyriausybinių institucijų atstovų, susipažįsta su naujomis programomis, numatytais darbais bendradarbiaujant su užsienio lietuviais.

Anot J. Kaspersen, Lietuvai geras pavyzdys galėtų būti Šveicarija, kurioje pati gyvena jau daug metų. T. Šiaudinio nuotr.

Anot J. Kaspersen, Lietuvai geras pavyzdys galėtų būti Šveicarija, kurioje pati gyvena jau daug metų. T. Šiaudinio nuotr.

Prisistatys tėvynėje

Šių metų suvažiavime pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai nagrinėja įvairias temas, tačiau daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui.

„Norime būti įtraukti į valstybinę programą ir patys prisistatyti Lietuvai,“ – apie planus pasakoja J. Kaspersen.

Pasaulio lietuvių bendruomenė kitų metų liepos 1-ąją Vilniaus rotušėje planuoja užsienio lietuvių bendruomenės ir Lietuvos tautinių mažumų renginį. Jame savo veiklą pristatys bendruomenės, vyks užsienio lietuvių koncertas, taip pat numatyta meno darbų paroda. Taip pasaulio lietuvių bendruomenės bandys prisistatyti Lietuvoje.

„Stengsimės, kad kuo daugiau užsienio lietuvių dalyvautų ir šimtmečio dainų šventėje „Vardan tos…“ ne tik kaip žiūrovai, bet ir dalyviai. Net skatiname naujų ansamblių, chorų, šokėjų kolektyvų kūrimąsi būtent šiai šventei“, – teigia J. Kaspersen.

Anot jos, pasaulio lietuvių bendruomenių įtakos svarba yra akivaizdi žvelgiant į praeitį. PLB buvo įkurta po Antrojo pasaulinio karo tam, kad žmonės neišsisklaidytų kitų šalių kultūroje ir savo intelektu, kūryba bei pasiekimais dirbtų Lietuvai būdami svetur.

„Lietuvos okupacijos metais būtent užsienyje gyvenantys lietuviai prisiėmė atsakomybę „pavaduoti“ Lietuvą. Ir būtent šios bendruomenės aktyviai kėlė klausimus dėl Lietuvos okupacijos žmogaus teisių komitetuose, Jungtinių Tautų Organizacijoje“, – primena J. Kaspersen.

Pasigenda tikrosios demokratijos

Užsienyje įsikūrusių lietuvius jungiančių grupių tikslas – telkti tautiečius jų tapatybei išsaugoti. Pasak J. Kaspersen, nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyvena, jis turi išmokti tos šalies kalbą, integruotis, pradėti naują gyvenimą.

„Tačiau taip pat privalome neatsisakyti savo lietuviškos tapatybės, išsaugoti gimtąją kalbą ir jos mokyti vaikus, leisti juos į lituanistines mokyklas“, – įsitikinusi Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros komisijos pirmininkė.

Pasak jos, išeiviai iš Lietuvos privalo padėti tėvynei atsikurti ir klestėti.

„Be užsienyje gyvenančių lietuvių tai yra praktiškai neįmanoma“, – mano J. Kaspersen.

Jos nuomone, užsienyje gyvenančių lietuvių indėlis dažnai nepagrįstai nuvertinamas, o jiems svarbūs klausimai, pavyzdžiui, dėl dvigubos pilietybės, internetinio balsavimo, Lietuvoje sprendžiami vangiai.

„Užsienio lietuvių bendruomenių atstovams bendraujant su Lietuvos vyriausybinėmis institucijomis dažnai pasigirsta priekaištas, kad atvažiuojame juos tik mokyti, tik kritikuoti. Tai netiesa. Jeigu mus kviečia pasidalyti patirtimi, mes ir pasakojame, kaip panašios problemos yra sprendžiamos kitose šalyse“, – sako PLB atstovė.

Anot J. Kaspersen, Lietuvai geras pavyzdys galėtų būti Šveicarija, kurioje pati gyvena jau daug metų. Šveicarijoje daugelis sprendimų priimami tiesioginės demokratijos būdu – referendumuose. Ji sako Lietuvoje labiausiai pasigendanti būtent žmonių įtraukimo priimant svarbius sprendimus.

„Žmonių neįtraukimas priimant svarbius sprendimus yra didžiausias pilietinės visuomenės kūrimo Lietuvoje stabdys“, – įsitikinusi PLB kultūros komisijos pirmininkė.

Gretos išeivijoje auga

Kai kurios lietuvių bendruomenės užsienyje veikia jau daugiau nei 60 metų. PLB organizacija auga: 1990 m. buvo tik 17 pasaulio lietuvių bendruomenių, o šiandien lietuviai buriasi jau 44 kraštuose.

„Išvažiuojančių lietuvių skaičiai gąsdina. Mums nuolat reikia atsinaujinti, kad galėtumėme įtraukti ir integruoti naujai atvykusiuosius. Kartais žmonės atvažiuoja su nuostata, kad bendruomenės yra senamadiškos ir jose užsiimama tik tautiniais šokiais ir cepelinų valgymu“, – situaciją apibūdina J. Kaspersen.

Jos teigimu, socialinių tinklų bendraujant su užsienyje gyvenančiais lietuviais neužtenka.

„Reikia bendrauti ir diskutuoti asmeniškai, įvertinti gerus pavyzdžius“, – tikina ponia Jūratė.

Ukrainos bendruomenės pirmininkės Dalios Makarovos teigimu, jų bendruomenės opi problema – senėjimas. Anot D. Makarovos, į tokias šalis kaip Ukraina, Rusija, Moldavija neatvyksta daug jaunų žmonių, todėl šių šalių lietuvių bendruomenės neatsinaujina. Taip pat Ukraina neseniai neteko dalies bendruomenių, veikusių okupuotame Kryme, nutrūko ryšys su Donecke bei Sevastopolyje gyvenančiomis lietuvių grupėmis.

Visgi D. Makarova džiaugiasi, jog Ukrainoje gyvenantys lietuviai skatinami puoselėti lietuvybę: gimtosios kalbos vaikai mokomi sekmadieninėse mokyklose, bendruomenių susiėjimuose skamba lietuviškos dainos ir šokami tautiniai šokiai.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų