Vienoje upelio pakrantėje Žemaičių kvartalo gyventojai lapus sugrėbė patys, o kitą paliko tikriesiems valdiškos žemės prižiūrėtojams – „Panevėžio specialaus autotransporto“ valytojams. V. Bulaičio nuotr.

Paryžietiškas ruduo erzina panevėžiečius

Paryžietiškas ruduo erzina panevėžiečius

Prieš kelerius metus rudeniškas eksperimentas negrėbti lapų jais užvertė visą sostinę. Vilniečiai tuomet guodėsi, kad gražu kaip Paryžiuje. Toks grožis dėl tragiško valytojų trūkumo madingas tampa ir Panevėžyje.

Žiemą panevėžiečiai tradiciškai piktinasi dėl snieguotų šaligatvių ir nevalytų gatvių, o rudenį pasigirsta skundų dėl lapais nuklotų viešųjų teritorijų. Baigiantis spaliui galima pastebėti itin kontrastingas miesto zonas: kruopščiai išgrėbstytas pieveles ir geltonų lapų kilimus.

Kai kuriuos žmones tokie rudeniški vaizdai džiugina. Tik ne Žemaičių gatvės gyventoją Jūratę ir jos kaimynus.

„Pažiūrėkite į mūsų kvartale tekančio Žagienio upelio pakrantes. Jos vienoje vietoje plačiai nuklotos nukritusiais kaštonų lapais. Aplinkosaugininkai skelbia, kad šiuos medžius apniko parazitai ir juos naikinti reikia atsikratant senų lapų. Negrėbstytos ir kitos mūsų kvartalo teritorijos, priklausančios miesto Savivaldybei. Tokią tvarką kenčiame nebe pirmi metai, sulaukus pavasario paprastai tenka uostyti supuvusių lapų tvaiką, vaikščioti susidariusiu purvu“, – guodėsi panevėžietė, gyvenamosios vietos nekeitusi jau keturiasdešimt metų.

Tiek metų esą ji su savo kaimynais atėjus rudeniui šluotas ir grėblius pasikinkantys patys. Netvarka bado akis.

„Jau įprasta, kad kur netvarka, ten ir daugiau blogybių. Nenugrėbtose vietose renkasi valkatos, mėtomos šiukšlės, želia krūmokšniai. Koks apleistas mūsų pamėgtas Žagienio upelis. Senais laikais jį tvarkydavo specialiu transportu, dabar, jei priprašai, nupjauna iki kelių užaugusių žolę pakrantėse“, – kalbėjo pašnekovė.

Patys gyventojai esą reguliariai rengia talkas ir valo šį vandens telkinį. Jame randame visko: nuo betono gabalų iki skardinių. O kartą čia išplaukė net senų baldų komplektas.

Lapais valdiškoje žemėje, pasak Jūratės, piktinasi ir kaimyninio namo gyventojai. Šie anksčiau esą nuomojo nedidelį parkelį prie upės ir tvarkydavosi jį, bet dabar tokius darbus paliko tam, kam priklauso. Tad šių negrėbti plotai akivaizdžiai skiriasi nuo namo bendrijos prižiūrimo kiemo ribų.

Savo teritoriją daugiabučių namų bendrijos paprastai rūpestingai susitvarko pačios. V. Bulaičio nuotr.

Savo teritoriją daugiabučių namų bendrijos paprastai rūpestingai susitvarko pačios. V. Bulaičio nuotr.

Trūksta valytojų

„Mūsų žmonėms labai trūksta pilietiškumo. Tačiau jei ne visi sugeba išsivalyti savo laiptines, tai kuris rūpinsis dar ir valstybinės teritorijos švara. Bet aš į tai ramiai reaguoti negaliu“, – piktinosi panevėžietė ir patikino, kad jau ne kartą kreipėsi į Savivaldybės specialistus bei atsakingos įmonės darbuotojus. Tačiau atsakymas pilietei buvo vienas – trūksta valytojų.

Tokį pasiteisinimą „Sekundei“ pateikė ir Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė. Jos teigimu, yra sudaryti valomų plotų sąrašai, kuriuose lapus grėbti įpareigota bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“.

Lėšų tokiems darbas esą šiais metais pakaks, tačiau trūksta rankų. Todėl svarbiausia dabar bent gatves iš šaligatvius nuvalyti, kad jie netaptų slidūs nuo šlapių lapų.

„Panevėžio specialaus autotransporto“ Miesto tvarkymo skyriaus viršininkas Kęstutis Olišauskas teigė, kad geraisiais laikais Panevėžį tvarkydavo 240 valytojų. Dabar tokias pareigas atlieka vos 40. Ir tie patys darbuotojai neva vyresnio amžiaus.

„Lapų grėbimas – tradicinis mūsų rudens darbas, jis pasibaigia, kai nustoja kristi lapai. Šiais metais šis gamtos reiškinys nusivėlino ir užsitęsė, pasieks net Vėlinių dienas. Todėl turime dvigubą rūpestį – nugrėbstyti kapines ir toliau tvarkyti mums skirtas teritorijas mieste. O ir pats lapų grėbimas – nepaprastas darbas, jei suprantate. Viena dieną sugrėbi, kitą vėl netvarka“, – aiškino viršininkas.

Lapų kilimai, anot jo, dar labiau sustorėjo ir dėl lėšų bei pajėgų taupymo. Valytojai į tą pačią vietą grįžta tik kas antrą dieną. Jų darbo norma siekia nugrėbti apytikriai 1 m pločio, 5 km ilgio juostas.

„Dirbame net ir šeštadieniais. Bet kas mūsų triūso nesupranta, tas tegu ir toliau skundžiasi. Mes per galvą nepersiversime. Ateis ir kiekvieno kvartalo, kur yra valstybinės žemės plotai, eilė. Bet mes dirbame pagal nurodymus, iš eilės. Kodėl dabar turėtume mestis į Beržų gatvę, kai tvarkome Klaipėdos gatvę. O visas teritorijas mieste apžiodavome tik su 240 valytojų“, – sakė K. Olišauskas.

Nesutvarkytų plotų, anot jo, nukritus paskutiniam rudens lapui tikrai bus mažiau nei dabar. O jei kai kuriems gyventojams, pasak pašnekovo, labai negražu, gali patys imti grėblį į rankas ir susitvarkyti.

Darbo parūpina ir žmonės

Anot K. Olišausko, rudeniškiems darbams pinigų turėtų pakakti. Lėšų šiemet, ko gero, skirta daugiau nei pernai, nes ankstesniais metais lapų tvarkymą tekdavo stabdyti net nepasibaigus sezonui.

Kiek lapų Panevėžyje surenkama per vieną sezoną, pašnekovas pasakyti negalėjo. Tačiau trys jo skyriaus mašinos kas kartą gabena po 8 tonas tokių atliekų. Dar tris sunkvežimius lapų vežti į miestą siunčia tos pačios bendrovės Atliekų tvarkymo skyrius.

Jo vadovė Judita Vingilytė teigė, jog jos darbuotojų užduotis šiomis dienomis lapus iškuopti kolektyvinių konteinerių aikštelėse. Čia tokias atliekas kaupti draudžiama. Bet gyventojams paprasčiau taip atsikratyti lapų, nei juos vežti į specialius konteinerius Staniūnų, Parko, J. Zikaro, Marijonų gatvėse bei į tam skirtą vietą prie didžiagabaričių atliekų aikštelės Pilėnų gatvėje ar į regioninį sąvartyną.

„Žmonės tingi tvarkingai išvežti lapus ir jų atsikrato nelegaliai. Dėl to jiems gresia bauda. O mums – papildomas darbas. Privalome lapus surinkti iš 140–150 kolektyvinių konteinerių naudojimo aikštelių. Kol vairuotojas suvažinėja su kroviniu jo išpilti, grįžęs randa tokį patį vaizdą. Liūdna, kad miestiečiai nesuvokia darantys bloga“, – dėstė J. Vingilytė.

Jos duomenimis, nuo šių metų pradžios Atliekų tvarkymo skyrius Panevėžyje surinko 1500 tonų žaliųjų atliekų.

Kaimynų lapai

Žemaičių kvartalo gyventojams problemų dėl lapų kelia ir šalia esantys Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namai. Čia, įstaigos sklypo pakraštyje, auga daug senų, menkaverčių ir jau pavojų praeiviams keliančių medžių.

Nuo jų esą krenta ne tik lapai, bet ir šakos, šaknys iškiloja šaligatvius. Lankantis žurnalistams minėtoje teritorijoje grėbliais darbavosi vaikų namų darbuotojai.

Tačiau, Jūratės teigimu, paprastai lapai iš minėtos teritorijos niekur nedingsta ir po rudens. Jie kaupiami krūvose.

„Pernai viena tokia krūva pasiekė žmogaus ūgio aukštį, nes čia lapai niekur neišvežami. Pūdami jie ima skleisti nemalonų dvoką. Pasirodo, tokios atliekos skleidžia pavojingas metano dujas. Esu mačiusi, kaip tą krūvą išnešioti buvo skirta net vaikams“, – pasakojo pašnekovė.

Globotiniams, anot jos, pavojinga ir globos namus juosianti sena, apirusi tvora.

Panevėžietė nuogąstauja, kad globotiniams pavojinga ir globos namus juosianti sena, apirusi tvora. V. Bulaičio nuotr.

Panevėžietė nuogąstauja, kad globotiniams pavojinga ir globos namus juosianti sena, apirusi tvora. V. Bulaičio nuotr.

 

Medžiai – atgaiva vasarą

Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė „Sekundei“ aiškino, kad kiekvienais metais jų teritorijoje sugrėbti lapai būdavo kraunami į specialius konteinerius ir vėliau išvežami. Šiais metais susikaupusios atliekos bus dedamos į komposto krūvas. Tačiau moteris abejoja, ar jos pavojingos aplinkiniams.

Medžius įstaiga esą taip pat kasmet prižiūri, nupjaunami tie, kurie kelia pavojų.

„Avarinės būklės medžius nupjauname. Visų išnaikinti nenorėtume, juk vasarą maloniau, kai būna toks pavėsis. Be to, tai nėra ir taip paprasta. Reikia Savivaldybės leidimo. Nupjovimo darbai kainuoja nemažai – tenka samdyti kranus, kad būtų saugu. Juk čia auga vaikai“, – kalbėjo pavaduotoja.

S. Jareckienė pripažino ir tai, kad jų namų tvoros jau nebe naujos. Tačiau jas stengiamasi sutvarkyti, nes naujoms pastatyti trūksta lėšų.

 

Galerija

Komentarai

  • Panevėžys bedarbių miestas, didžiausias nedarbas šalyje, daugiausiai pašalpų gavėjų. Bet dirbti nėra kam.

    • O kam dirbti? Gauna pašalpą, bambaliui užtenka…

      • o jus idijotai patrijotai nenoretumete pasluoti lapu uz aciu tai pirmyn i darba pasieme sluotas

  • Ko gero nei prie vienos valdžios miestas nebuvo taip apleistas, kaip yra dabar.

  • Dėl kaštonų lapų pritariu – jei jie ligoti, reikia juos pašalinti.Taip pat svarbu nušluoti lapus nuo šaligatvių.nes būna slidu, bet apskritai juos grėbti visur nėra būtina.

Rodyti visus komentarus (5)

Atsakymas į Ji komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų