Metalo segmentų tvora baigiamas užtverti Jaunimo sodas, įsiterpęs tarp A. Jakšto ir Marijonų gatvių, lankytojams vėl bus atidarytas tik kitų metų pavasarį. M. Garucko nuotr.

Parką užima statybininkai

Parką užima statybininkai

 

Metaline tvora baigiamas užtverti Jaunimo sodas, įsiterpęs tarp A. Jakšto ir Marijonų gatvių, lankytojams bus nebeįžengiamas visus metus.

Atnaujinto parko atidarymas planuojamas kitų metų pavasarį.

Rangos darbų sutartį su įmonių „Statkorpas“ bei „Žilinskis ir Co“ grupe Savivaldybė pasirašiusi iki 2020-ųjų kovo su galimybe ją pratęsti dviem mėnesiams.

Savivaldybės Investicijų poskyrio specialisto Donato Mickevičiaus teigimu, atnaujintas parkas išlaikys savo senąją aurą.

Anot jo, nors projekte buvo numatyta dėl naujų takų iškirsti šešis medžius, svarstoma, kaip išsaugoti visus želdinius. Todėl vienas rimčiausių iššūkių rangovams – kaip išpildyti projekto idėjas nepakenkiant seniems medžiams. Pasak jo, nuo daugiabučių namų pusės besidriekiančioje senoje parko alėjoje esamą šaknų iškilotą, sutrūkinėjusį asfaltą planuojama pakeisti paaukštintu taku, apsaugant senųjų medžių šaknis.

Parke atsiras vienintelė Panevėžyje populiarėjančio žaidimo metaliniais rutuliais – petankės – 65 kv. m aikštelė, netoli jos – pusinė, gumine danga dengta 200 kv. m krepšinio aikštelė.

Rekreacinę teritoriją paįvairins naujas apšvietimas, mažosios architektūros elementai – suoliukai, modernios šiukšlinės, taip pat suprojektuoti nauji gėlynai.

Vaikams suprojektuota apie 140 kv. m žaidimų aikštelė. Nors, D. Mickevičiaus teigimu, vietų žaidimų zonoms numatyta ir daugiau, tačiau projekto biudžetui gerokai viršijant pradinį, kol kas kitų įrengimas atidėtas ateičiai.

Po rekonstrukcijos bus atnaujintos automobilių stovėjimo aikštelės parko prieigose – nuo A. Jakšto gatvės pusės ir greta Marijonų koplytėlės. Parke suprojektuotos ir vaizdo stebėjimo kameros.

Galerija

Fontanas ateičiai

Suskaičiavus projekto sąmatą paaiškėjo, kad parką ir jo prieigas atnaujinti kainuos kone dvigubai daugiau, nei iš pradžių planuota. Dėl to, pasak D. Mickevičiaus, kol kas techniniame projekte tik numatyta parko centrinėje dalyje vieta grindiniam fontanui, bet jį įrengti svarstoma ateityje.

Rekonstruojant Jaunimo sodą kartu bus atnaujinama ir A. Jakšto gatvės aikštė, kur šiuo metu jos akcentą – motinos su kūdikiu ant kelių skulptūrą užgriozdoję automobiliai, bei šią aikštę su Smėlynės gatve jungiantis Maironio takas. Pastarasis, anot D. Mickevičiaus, dėl grindinio apšvietimo sutemus primins savotišką lėktuvų pakilimo taką.

Toks pat apšvietimas suprojektuotas ir A. Jakšto g. aikštėje. Šioji po rekonstrukcijos bus atverta pėstiesiems – čia nebeliks dabar teritoriją užėmusių automobilių. Jiems suprojektuotos vietos iš Liepų al. ir A. Jakšto g. pusių – iš vienos 13-a, iš kitos 11-a.

O aikštėje bus įrengti suoliukai su apšvietimu iš apačios.

Pabrango kone dvigubai

Jaunimo sodo, A. Jakšto g. aikštės ir Maironio tako atnaujinimas kainuos per 1,55 mln. Eur. Iš jų Europos Sąjungos paramos ir valstybės lėšos sudaro 870 670 Eur, o likusi dalis – pačios Savivaldybės pinigai.

Projektas nuo jo pradžios 2014-aisiais pabrango kone dvigubai. Tuomet planuota Jaunimo sodą sutvarkyti už 960 tūkst. Eur. Iš šios sumos Savivaldybė ketino prisidėti vos 7,5 proc.

Tiesa, į tuometį Savivaldybės planą nebuvo įtraukta aikštės ir Maironio tako rekonstrukcija. Pirminėje vizijoje, pasak D. Mickevičiaus, tebuvo numatyta sutvarkyti Jaunimo sodą.

Anot specialisto, sąmata gerokai išaugo ne vien dėl išplėstos tvarkytinos teritorijos.

„Pradėjus rengti techninį projektą paaiškėjo reali suma. Nesinorėjo padaryti elementariai – takelius iškloti naujomis trinkelėmis ir tiek. Turime tikslą įgyvendinti kur kas gražesnę viziją ir sukurti ne vieną patrauklią vietą, traukos centrą mieste. Jei dabar bandytume tilpti į aną 2014-ųjų sumą, pakeistume keletą takelių ir daugiau nieko naujo nepadarytume. Ar miestas nuo to pasikeistų?“ – sako D. Mickevičius.

Rekonstruojant Jaunimo sodą tuo pačiu bus atnaujinama ir A. Jakšto gatvės aikštė, kur šiuo metu jos akcentą – motinos su kūdikiu ant kelių skulptūrą užgriozdoję automobiliai, bei šią aikštę su Smėlynės gatve jungiantis Maironio takas. M. Garucko nuotr.

Lygina su buto remontu

Buvusios kadencijos meras, Panevėžio vairą laikęs 2011–2015 m., Vitalijus Satkevičius sutinka, kad nors pirminis Jaunimo sodo rekonstrukcijos projektas buvo pigesnis, bet ir mažesnės apimties.

Anot buvusio mero, dabartinio Tarybos nario, prie URBAN projektų darbavosi didelė komisija, į kurią įėjo Savivaldybės darbuotojai, politikai, Architektų sąjungos atstovai. Vėliau projektus vertino ir tvirtino Savivaldybės taryba. 2014 m. net buvo siūlymų į URBAN projektus įtraukti gyvenamųjų kvartalų sutvarkymą.

„Bet vieną mikrorajoną įtraukę, o kitą palikę būtume sulaukę gyventojų nepasitenkinimo. Todėl Tarybos sprendimas buvo visus projektus susieti su Nevėžio upe, nes kad ir kaip būtume planavę, buvo aišku, kad 20 mln. Eur europinės paramos neužteks visoms idėjoms išpildyti. Kad ir kaip padarysi, vis tiek visiems neužteks. Dėliojome taip, kad Savivaldybė prisidėtų 7,5 proc. savo lėšų. Tada buvo tokios finansinės galimybės, negalėjome pasiūlyti daugiau. Dar labai džiaugėmės, kad tik tiek tereikia prisidėti“, – teigia V. Satkevičius.

Dabar, anot jo, Savivaldybę pasiekia gerokai didesnis finansavimas nei anais laikais. Visgi Tarybos narys miesto tvarkymą lygina su šeimos rūpesčiais remontuojant butą.

Jo žodžiais, jei už tėvų duotus pinigus pakeiti suklypusias buto duris, lieka sugadinta apdaila, tada ieškoma pinigų dar ir sienoms išdažyti, grindims prie to paties pakeisti – ir gyventi tampa jauku, gražu.

„Bet tokiam remontui išleidęs pinigus ir dar pasiskolinęs prarandi kitus dalykus. Taip ir miestą tvarkant. Ūkiškai vertinant, bus labai gražiai sutvarkytas miestas, bet išleisti Savivaldybės pinigai, kurie galėjo būti skirti kitiems dalykams. Ar bebus kam tuo grožėtis? Jei nori remontą padaryti iki galo, reikia kažkieno kito sąskaita aukoti, o jei pakeiti tik duris ir langus už tiek, kiek teta davė, gyveni šiltai, nors ne taip gražiai“, – svarstė V. Satkevičius.

Komentarai

  • Satkevičiau, apsispręskite: davė teta ar davė tėvas?
    Ar tai konservatoriai registruoja įstatymo projektą uždrausti remontuotis butus („gyventi šiltai, nors ir ne taip gražiai“), lėšas nukreipiant kitoms reikmėms?

  • sugryšti prie lito kad viskas pagal senas kainas litais, o tai dabar gi kiek buvo prie lito tiek ir yra eurais

    • Jei ir vers iš EUR į litą, tai kursas bus ne žmonių naudai, nes istorijoje dar taip nėra buvę

  • Pritariu, kad turi kažką aukoti, kad sutvarkyti iki galo, nes priešingu atveju bus lyg apipešiota. Statybinės bendrovės ima tikrai didelius pinigus, nors darbininkai net darbines kelnes perkasi už savo sunkiai uždirbtus pinigėlius.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų