PROGRESAS. Ūkininkai naudodamiesi ES parama įsigyja modernią žemės ūkio techniką.

Paramos rezultatai – ir laukuose, ir kiemuose

Paramos rezultatai – ir laukuose, ir kiemuose

Įsibėgėjus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programai, ūkininkai ir kaimo gyventojai vis aktyviau naudojasi ES parama. Ši programa suteikia galimybę ne tik atnaujinti ūkius, bet ir juos kurti, pradėti verslą, gerinti gyvenamąją aplinką– yra kone dvidešimt programos priemonių. Kaimo plėtros programai šiam finansiniam laikotarpiui skirta suma siekia 1977,77 mln. eurų.

Nauda akivaizdi

Panevėžio krašto gyventojai taip pat noriai naudojasi šia parama. Vertinant paraiškų kiekį, apskritis yra trečioje vietoje po Utenos ir Vilniaus apskričių. 2014–2016 metais Panevėžio apskrityje surinktos 33 584 paraiškos, o prašoma paramos suma – kone 174,3 mln. eurų. Utenos apskrities gyventojai pateikė 54 649 paraiškas, o Vilniaus – 51 140.

Dabar Panevėžio rajone tikriausiai būtų sunku rasti didesnį ūkį, kurio savininkas nebūtų pasinaudojęs Kaimo plėtros programos lėšomis, o kai kurie – ir ne vieną kartą.

Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Klemkienė sako, kad naudojantis programos lėšomis modernėja rajono ūkiai, o tai matyti ir pasižvalgius po laukus.

„Ūkininkai gana plačiai naudojasi – matyti pagal tai, kokią techniką susiperka. Jie įsigyja naują techniką, naujas technologijas – paramos nauda yra didžiulė“, – kalba ji.

Vyriausiosios specialistės teigimu, aukštų technologijų našesnė žemės ūkio technika leidžia atlikti daugiau darbų, be to, su mažesnėmis pajėgomis.

Tad ūkininkai ne tik našiau ūkininkauja, bet ir sprendžia darbo jėgos trūkumo problemą – kaimuose jau labai trūksta žmonių. D. Klemkienė sako, kad rajone populiari ir parama, skirta jauniesiems ūkininkams įsikurti. Pasak jos, jaunam ūkininkui savarankiškai stojantis ant kojų, tokia parama labai reikalinga, ypač jei neturi jokios žemės ūkio technikos arba ji labai nenaši. Pastebima, kad žmonės noriai naudojasi ir parama miškui veisti bei kitomis priemonėmis.

Sričių įvairovė

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2016 metų pabaigoje bendra prašoma paramos suma siekė 1 252,6 mln. eurų, o patvirtinta buvo beveik 754 mln. eurų. Įgyvendinant Žemės ūkio konkurencingumo ir tvaraus miškų valdymo prioritetą 2014–2016 metais patvirtinta parama už daugiau nei 301 mln. eurų, o išmokėta daugiau kaip 148 mln. eurų. Įgyvendinti 1 155 projektai, iš kurių net 1 109 – investicijos į žemės ūkio valdų modernizavimą, o 46 – jauniesiems ūkininkams įsikurti.

2014–2016 metais maisto tiekimo grandinių organizavimo skatinimui skirtą paramą gavo 160 žemės ūkio valdų. Ja siekiama didinti gamintojų konkurencingumą, kad žemės ūkio produktų pridėtinė vertė būtų kuo didesnė. Gauta ir 430 paraiškų dėl draudimo įmokų už pasėlius ir gyvūnus kompensavimo.

Ūkininkai dėmesį skiria biologinės įvairovės išsaugojimui, vandens ir dirvožemio kokybei gerinti. Šiems tikslams patvirtinta suma ataskaitiniu laikotarpiu siekė 220 mln. eurų, o išmokėta jau daugiau kaip 213 mln. eurų. Taip pat paremta daugiau nei 3 000 ekologinių ūkių. Nemenką paramą gavo ir ūkininkaujantieji vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių.

Efektyviam išteklių naudojimui ir perėjimui prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose remti 2014–2016 metais patvirtinta suma siekia daugiau nei 15 mln. eurų, išmokėta jau daugiau kaip 9 mln. eurų.

Socialinės įtraukties skatinimui, skurdo mažinimui ir ekonominės plėtros kaimo vietovėse skatinimui patvirtinta parama siekia daugiau nei 133 mln. eurų. Įgyvendinti ir 869 projektai, skirti asbestinių stogų dangai keisti ir kt.

Aktyviai naudojasi

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Programų priežiūros ir vertinimo skyriaus vedėjas Darius Liutikas sako, kad parama skirta ir kaimo gyventojams, ir ūkininkams. Jo teigimu, programos tikslai yra labai platūs.

„Nauda labai daugiaplanė. Kaimo plėtros programa paliečia skirtingus aspektus, tad ir priemonės yra skirtingos. Prioritetai yra tiek kaimo gyventojams, tiek ūkininkams, kad ir socialinis ekonominis gyvenimas būtų geresnis, ir išsaugota gamta“, – sako D. Liutikas.

Jo žodžiais, Panevėžio krašte situacija nuo visos šalies praktiškai nesiskiria. Aktyviai Panevėžio rajone naudojamasi parama ūkininkaujant mažiau palankiose vietovėse – 2016 m. 441 pareiškėjas deklaravo 10 762 hektarus, o prašoma paramos suma – beveik 565 tūkst. eurų. Ekologiniai ūkiai pateikė 48 paraiškas. Per 2014–2016 metus investicijoms į žemės ūkio valdas Panevėžio apskrities ūkininkai pateikė 583 paraiškas, mišką įveisti panoro 317 pareiškėjų.

 

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų