Panevėžys sprendžia galvosūkį dėl atkasto grindinio

Panevėžys sprendžia galvosūkį dėl atkasto grindinio

Panevėžyje kelininkams kapitališkai pradėjus tvarkyti Nevėžio upės pakrante vingiuojančią A. Jakšto gatvę, atkastas grindinys, menantis, kaip miesto gatvės atrodė prieš šimtmetį.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, grindinys išklotas iš paprasčiausių lauko riedulių.

Anot pavaduotojo, pagal projektą šioje gatvėje numatyta įrengti naują pagrindą bei naują asfaltą, taip pat atnaujinti apšvietimą, pėsčiųjų ir dviračių takus, lietaus nuotekų tinklus, įrengti apie 120 automobilių stovėjimo vietų. Gatvės rekonstrukcija kainuos per 1,7 mln. eurų.

Dėl kelininkų atkasto paveldo, Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriaus paveldo specialisto Benjamino Pučkio teigimu, svarstoma kreiptis į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kurią sudaro penki nepriklausomi ekspertai – archeologai, architektai. Jų gali būti prašoma įvertinti grindinio istorinę, kultūrinę vertę.

Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinys mano, kad archeologiniai tyrimai A. Jakšto gatvei nėra būtini – užtenka istorinių. Departamentas teigia matantis du galimus sprendimus: grindinį užpilti arba palikti atidengtą jo atkarpą, kaip kad yra Birutės gatvelėje.

Autentika – tik centre

Lauko akmenų grindinius asfaltas slepia bene visose miesto centrinėse gatvėse. Po planuojamos Panevėžio viešųjų erdvių rekonstrukcijos tik kelioms trumputėms gatvelėms numatyta sugrąžinti autentišką turėtą išvaizdą. T. Juknos teigimu, akmeninį grindinį ketinama palikti gatvelėse, besišakojančiose į abi puses nuo Respublikos gatvės atkarpoje tarp Klaipėdos ir Vasario 16-osios gatvių.

„Netašyti lauko rieduliai šiais laikais tikrai nėra tinkamiausia gatvės danga. Mažose gatvelėse tokį grindinį, saugant jų autentiškumą, galima palikti, bet intensyvaus eismo gatvėse, kaip kad A. Jakšto gatvė, toks sprendimas sukeltų daug nepatogumų“, – mano T. Jukna.

Rieduliais klotas senovinis beveik 200 metrų grindinys Panevėžyje buvo atkastas 2010-aisiais, Birutės gatvėje už europines lėšas tvarkant kanalizacijos tinklus. Istoriniai duomenys byloja, kad grindinys Birutės gatvėje paklotas 1835 metais. Juo buvo galima pasiekti miesto širdyje įsikūrusią turgavietę. Bėgant metams, grindinys buvo užlietas asfalto danga. Gatvę tvarkiusių ir asfaltą nuardžiusių statybininkų planus akmenis išvežti sustabdė gatvelės gyventojai. Jie pasiekė, kad trumputėje, mažo eismo intensyvumo Birutės g. būtų atlikti ne tik archeologiniai tyrinėjimai, bet ir paliktas autentiškas senasis grindinys.

Į turgų vežėsi akmenų

Panevėžio gatvės lauko rieduliais pradėtos kloti nuo XIX a. pradžios. Miesto valdžios susirinkime 1820 metais priimtas nutarimas, kad reikia iškloti grindiniu turgaus aikštę (dabartinę Laisvės a.) ir aplinkines gatves. Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus, mokslų daktaro Arūno Astramsko teigimu, netgi buvo nustatyta tvarka, kad kiekvienas, atvažiuojantis prekiauti į turgaus aikštę, kaip duoklę miestui atvežtų akmenų.

Istorikų teigimu, atkastas A. Jakšto gatvės grindinys yra ganėtinai jaunas. Manoma, kad jis išklotas tik praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, formuojant prestižinį kvartalą Nevėžio pakrantėje.
M. Garucko nuotr.

Pirmiausia išgrįsta ta pati turgaus aikštė, iki tol skendusi purve ir balose. Iki Pirmojo pasaulinio karo dauguma Panevėžio centrinių gatvelių jau buvo išklotos akmenimis. Pasak A. Astramsko, tarpukaryje jos jau buvo pergrindžiamos – taisomas senasis miesto grindinys.

Panevėžio grindiniai išsiskiria tuo, jog į gatves kloti akmenys, nutašyti tik iš vienos pusės. Tai rodo, kad miestas toli gražu negalėjo sau leisti tokios prabangos, kaip Vilnius samdyti meistrus, kurie klotų grindinius nutašę akmenis iš visų keturių pusių.

Tarpukariu virė darbai

1919 m. išvadavus Panevėžį iš bolševikų, naujai išrinktos savivaldybės valdžios laukė dideli miesto tvarkymo darbai. Norėdama suteikti nuniokotam Panevėžiui pakenčiamą išvaizdą, o svarbiausia, palengvinti sunkų žmonių gyvenimą, miesto Taryba savo nuožiūra leido gyventojams privalomus įsakymus, nutarimus, kuriais tvarkė miestą.

1922 m. Panevėžio policijos nuovados viršininkas rašė miesto valdybai, jog būtina žvyruoti Agronomijos gatvę (dabartinę Marijonų g.), išlyginti duobes, sutvarkyti tiltelį. O 1923 m. vasarą miesto valdyba prašė policijos nuovados viršininką įsakyti Senamiesčio gatvės gyventojams per dvi savaites pataisyti gatvę ir nutiesti šaligatvius.

Miesto taryba atkreipė dėmesį į Panevėžio pakraščių gatves. Joms grįsti reikėjo daug akmenų ir savivaldybė paskelbė, kad pirks smulkius akmenis. Atsiliepė daug žmonių ir iki 1925 m. miesto taryba nutarė, jog visi Panevėžio centrinių gatvių šaligatviai turi būti cementiniai. Namų savininkams įsakyta prieangius, trukdančius šaligatvių statybai, nugriauti.

1927 m. lapkritį miesto taryba Panevėžio gatvėms tvarkyti skyrė 93 240 litų.

Miesto centras buvo intensyviai tvarkomas. Buvusi Turgaus aikštė, perkėlus turgavietę, išgrįsta nauju tašytų akmenų grindiniu, nutiesti cementiniai šaligatviai, įvesta elektros šviesa, telefono linijos.

Formavo prestižinį kvartalą

A. Astramsko teigimu, kelininkų atkastas A. Jakšto gatvės grindinys yra ganėtinai jaunas. Manoma, kad jis išklotas tik praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje – apie 1930–1940 metus.

Pasak istoriko, ši gatvė nutiesta palei Nevėžio pakrantę formuojant naują, turėjusį tapti prestižiniu, kvartalą su administraciniais, gydymo ir švietimo įstaigų pastatais.

Čia 1939-aisiais iškilo Panevėžio apskrities savivaldybių rūmai (dabartinis rajono poliklinikos pastatas), papuošti tautiniais motyvais – lelijomis, iki šiol matomomis ne tik ant pastato fasado, bet ir iki šių dienų išlikusios originalios tvoros. Šalia netgi planuota statyti muziejų.

Netoliese stovėjo senasis ligoninės korpusas, projektuotas Vytauto Landsbergio-Žemkalnio. Šis pastatas neišliko, tačiau tuometį progresą mena kitas šiame kvartale to paties architekto suprojektuotas statinys – buvusi mergaičių, o dabar V. Žemkalnio gimnazija.

A. Astramsko teigimu, daugumoje miesto gatvių ant buvusių grindinių užlietas asfaltas. Šiais laikais bandyti išsaugoti autentiką gatves paliekant tokias, kokiomis dardėjo vežimai prieš šimtą metų, istoriko nuomone, būtų neracionalu.
„Sekundės“ archyvo nuotr.

Tam laikmečiui modernus buvęs A. Jakšto-Dambrausko prospektas, apsodintas medžiais, su cementiniais šaligatviais, panevėžiečių vadintas romantišku vardu – Meilės alėja. Čia upės pakrante vaikščiodavosi įsimylėjėlių porelės, prospekte šurmuliuodavo gimnazistai.

Anuos laikus menantis atkastas grindinys, pasak A. Astramsko, istorikams – jokia naujiena.

„Daugumoje gatvių ant buvusių grindinių užlietas asfaltas. Jį prakasus ne vienoje atsivertų akmenys“, – sako muziejaus direktorius.

Pasak jo, šiais laikais bandyti išsaugoti autentiką gatves paliekant tokias, kokiomis dardėjo vežimai prieš šimtą ir daugiau metų, būtų neracionalu. Tačiau, istoriko nuomone, vertėtų svarstyti galimybę palikti nedidelius atvertus senųjų grindinių fragmentus – Panevėžio praeities liudytojus.

„Netašytų riedulių grindinys nepritaikytas šiuolaikiniam transportui. Bet prieš sankryžas, pėsčiųjų perėjas gal būtų galima palikti grindinio fragmentus kaip savotišką gatvės dekorą“, – mano A. Astramskas.

Komentarai

  • Baikit tuos bajerius su tuo paveldu, pabandė jau vienas pavažiuoti ta gatve , ratas išlūžo iškart

  • nevažinėkit su pūvenom už 100e ir neluš.

  • Būtinai palikti nors fragmentus. Kaip mes lakstom gatvėmis. Ir išskirtiniau atrodys. Tuo labiau prieš perėjęs, ligoninę ir pan.

  • jus gal pirma prie uztvankos cigonu fekalijas suziurekit vercia kur nori leidot bendrais konteineriais naudotis avinai jius tu konteineriu net nera arti cigonas siuksliu nenes toli pila kur nori

  • kaip tik i gimdymo namus nėščiom važiuoti tais rieduliais, iškarto puse pagimdys, o greitosios taps lėtosioms…

  • Zmones atsipeikekit juk tai istorinis paveldas Katyciu visa pagrindine gatve centre is grindinio Pagegiuose visa ilgiausi gatve kiek vaziavom ir cia ir cia ratai nenukrito neprisigalvokit nieku o kad tas grindinys daug papadakotu apie zmones kuri jie klojo tai tikiu.nesikit valdininkams i kisenes eilini karta sunaikindami tai kas tiesiog saukiasi issaugokit mes jusu istorijos dalis

  • Tiesa pati vos pries kelias dienas praejau tuo grindiniu labai pasidziaugiau kad ji atkase dar su vyru susigincijom jis sako uzpils o as sakau ne jau kvaili tikrai to nepadarys

  • Pats lengviausias kelias yra užkloti asfaltą ir nesukti galvos dėl paveldo. Bet taip daryti negalima. Net maža akmeninė kelio atkarpa praeiviui primins, kad tai yra istoriją turintis miestas, kas yra labai žavu ir romantiška. Visi stengiasi išsaugoti autentiką, o mes abejojame.

  • Turim jau vieną tragiška vaizda, bet užtat paveldas buvęs koncervu fabrikas.

  • Kokia grazi buvo akmenuota ilga Ramygalos gatve !

  • neužpils, paliks istorijai. Juk ne prie savivaldybės klerkų namų yra; nežinai, ar juoktis, ar verkti, kai ponas iš savivaldybės postringauja, kad jis čia nei prie ko, jog asvaltuojama nauja gatvė prie jo namo, nors, rodos, elementaru, kad pirmumas turėtų būti daugybę metų jau egzistuojančioms gatvėms ir gatvelėms, prie kurių žmonės jau kelinta karta gyvena…ir paprasta eilės tvarka parodytų, kad iš tikrųjų yra tvarka

Rodyti visus komentarus (11)

Atsakymas į Bajeristai komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų