A. Repšio nuotr.

Panevėžys šalies mastu: prie sėkmingų ar stagnuojančių?

Panevėžys šalies mastu: prie sėkmingų ar stagnuojančių?

Atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai, parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Skirtumai tarp regionų didžiuliai: nedarbo lygis skiriasi 3 kartus, pašalpų gavėjų – 23 kartais, o vidutinis atlyginimas – šimtais eurų.

2016 m. Panevėžio rajone nedarbo lygis siekė 8,6 proc. ir buvo beveik lygus šalies vidurkiui – 8,1 proc. Socialinės pašalpos gavėjų nuo visų savivaldybės gyventojų tais pačiais metais buvo 4,3 proc. (šalyje – 3 proc.). Vidutinis atlyginimas Panevėžio rajono savivaldybėje buvo didesnis nei daugumoje mažųjų savivaldybių, tačiau neprilygo vidutiniam šalyje – 496 eurai per mėnesį „į rankas” (Lietuvos vidurkis – 602 eurai).

Panevėžio miesto savivaldybėje atlyginimai buvo didesni – 2016 m. vidutinis mėnesio darbo užmokestis „į rankas” siekė 566 eurus. Kiti rodikliai taip pat neblogi: socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų savivaldybės gyventojų siekė 3,1 proc., o nedarbo lygis buvo žemesnis, nei šalies vidurkis – 7,4 proc.

Panevėžio rajono savivaldybėje 2015 metų pabaigoje vienam gyventojui teko 661 euras tiesioginių investicijų iš užsienio bei 1025 eurai investicijų į materialųjį turtą. Tuo pačiu metu vienam Panevėžio miesto savivaldybės gyventojui teko 2614 eurų tiesioginių užsienio investicijų, materialinių – 1304 euras.

„Tai mažiau nei vidutiniškai teko vienam šalies gyventojui (investicijų iš užsienio – 4673 eurai, materialinių – 2020 eurų), tačiau jei lygintume su mažosiomis savivaldybėmis tiek Panevėžio miesto, tiek rajono savivaldybių socialiniai ir investicijų rodikliai palyginus geri. Būtent investicijos yra pagrindinis svertas siekiant, kad žmonių gyvenimas gerėtų, atlyginimai didėtų”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Kodėl nemažėja atskirtis tarp regionų?

„Svarbu pabrėžti, kad skirtumai ryškūs ne tik tarp didžiųjų miestų ir rajonų, o tarp sėkmingų ir stagnuojančių. Yra mažų savivaldybių, kur socialiniai rodikliai lenkia šalies vidurkį – pavyzdžiui, Jonavos, Kėdainių rajonų gyventojai gali džiaugtis uždirbantys daugiau nei vidutiniškai Lietuvos dirbantieji, ir investicijų šios savivaldybės pritraukia daugiau nei kai kurie iš didžiųjų miestų”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Vidutinis atlyginimas pernai šalyje augo 9 proc. ir viršijo 600 eurų „į rankas”, tačiau net penktadalyje šalies savivaldybių žmonės vidutiniškai uždirbo mažiau kaip 500 eurų atskaičius mokesčius. Mažiausios algos buvo Šalčininkų savivaldybėje, vidutinis atlygis čia – 451 euras „į rankas”, tai – 234 eurais mažiau, nei uždirbo kaimynystėje gyvenantys vilniečiai. Be to, analizė parodė, kad šie skirtumai tik didėja.

Nors pastaruoju metu kalbama apie darbuotojų trūkumą, daugiau kaip penktadalyje savivaldybių vis dar labai opi problema išlieka nedarbas. Pavyzdžiui, Ignalinos r., Lazdijų r., Kalvarijos savivaldybėse pernai darbo neturėjo kas aštuntas darbingo amžiaus gyventojas. Apie pusė bedarbių šiose savivaldybėse buvo ilgalaikiai, tai yra nedirbo ilgiau kaip metus. Mažiausias nedarbas – Elektrėnuose, Kretingoje, Neringoje ir Šiauliuose, čia bedarbiais buvo tik apie 5 procentai darbingo amžiaus gyventojų.

Nenuostabu, kad akivaizdžiai skiriasi skaičius gyventojų, kuriems reikėjo socialinių pašalpų. Jei Neringoje, Klaipėdoje, Vilniuje, Elektrėnuose pašalpas gavo tik vienas iš šimto žmonių, Lazdijų ir Kalvarijų savivaldybėje – beveik kas dešimtas.

„Savivaldybės su prasčiausiais socialiniais rodikliais išsiskiria tuo, kad pritraukia mažiausiai investicijų. Tai akivaizdu net lyginant kaimynines savivaldybes. Pavyzdžiui, Utenoje bedarbių buvo 10 proc., kaimyniniuose Zarasuose – 14 proc., o investicijos iš užsienio vienam gyventojui skyrėsi net 69 kartus! Radviliškio rajone sukauptų tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, buvo sukaupta 38 kartus mažiau nei Kėdainiuose. Atitinkamai ir bedarbių Radviliškyje buvo gerokai daugiau, ir vidutinis atlyginimas 133 eurais „į rankas” mažesnis. Tokių pavyzdžių yra ne vienas”, – teigia A. Čepukaitė.

Investicijos regionus aplenkia

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno, tai, kad net ketvirtadalyje savivaldybių sukauptų tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui teko mažiau kaip 100 eurų, ir ši investicijų atskirtis didėja, kelia nerimą. Regionuose gyvenimas sparčiau gerės tik tada, kai šie sugebės pritraukti investicijų – tiek užsienio, tiek vietos. Tai ir centrinės, ir vietos valdžios pareiga.

„Centrinė valdžia turėtų nebeapmokestinti investicijų, tai yra netaikyti pelno mokesčio visam reinvestuojamam pelnui. Dėl investicijų turi konkuruoti ir pačios savivaldybės. Bendraudami su verslu girdime daug istorijų, kai planai statyti gamyklą buvo perkelti į kitą šalį dėl biurokratinių kliūčių, tokių kaip leidimų statybai išdavimo vilkinimas, ilgai užtrukęs žemės paskirties keitimas. Ir nesvarbu, kas sukūrė kliūtis – vietos ar centrinė valdžia. Jei vietos valdžia iš tiesų nori padidinti atlyginimus, pirmiausia turi paklausti savęs – ar tikrai viską padarėme, kad investicijos ateitų būtent į mūsų rajoną”, – sako Ž. Šilėnas.

Faktai:

2016 m. vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas” buvo 602 eurai. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 685 eurų „į rankas” Vilniuje iki 451 euro Šalčininkuose.

2016 m. šalies vidutinis nedarbo lygis buvo 8,1 proc. Skirtumai savivaldybėse buvo nuo 4,8 proc. (Elektrėnų sav.) iki 15,4 proc. (Ignalinos r. sav.).

Vidutiniškai tiesioginių užsienio investicijų (2015 m. pabaigoje) vienam šalies gyventojui teko 4673 eurai – nuo 1 euro (Rietavo sav.) iki 16 729 eurų (Vilniaus m. sav.)

Materialinės investicijos vienam šalies gyventojui (2015 m. pabaigoje) vidutiniškai siekė 2020 eurų. Skirtumai savivaldybėse – nuo 373 eurų (Skuodo r.) sav. iki 5344 eurų (Alytaus r. sav.).

Komentarai

  • Trumpiau tariant – sekmingai stagnuojam!

  • nu ka cia pezat apie atlyginimus????? as gaunu 124 eurus pensijos. Kas kaltas?? as pati- truksta tai stazo,tai dar ko nors.Nors atlyginimas prie sovietu nebuvo mazas,bet SODRA rado metus kada atlyginimas buvo pats maziausias ir nieko tu cia nrepadarysi.SODROJE paaiskino taip,kad daugiau klausti nebesinorejo.Gal kazkas ir gauna didesnius atlyginimus bei pensdijas,bet tai nereiskia,kad visi.Tiesiog nemeluokit.

  • panevezyje 400 i rankas skaitosi geras atlyginimas net vyrams

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (4)

Atsakymas į Pijokelis komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų