Panevėžys pabėgėlių nelaukia

Panevėžys pabėgėlių nelaukia

Jau po mėnesio didžiąsias Lietuvos savivaldybes turėtų pasiekti pirmosios pabėgėlių šeimos. Tačiau Panevėžys kol kas turi tik vieną butą jiems priglausti, o svetimšalių integracija čia – visiškai neišspręstas uždavinys. Kaip Aukštaitijos sostinė pasirengusi priimti pabėgėlius?

Nuo balandžio šešias į Lietuvą atvykusias pabėgėlių šeimas ketinama tiesiogiai integruoti į šalies savivaldybes. Jos čia turėtų būti perkeltos tiesiai iš kitų valstybių, atsisakant adaptacijos Rukloje, kaip buvo iki šiol.

Tikimasi, kad iki numatyto termino kai kurie Lietuvos miestai jau bus pasirengę priimti naujakurius.

„Noriu pabrėžti, kad prieglobsčio gavėjai bus tiesiogiai apgyvendinami ir integruojami tik tose savivaldybėse, kurios norės ir bus pasirengusios šiai integracijai“, – tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Jo teigimu, kiekviena savivaldybė jau yra paskyrusi savo atstovą – koordinatorių, kuris spręs su pabėgėlių integracija susijusius klausimus.

Nėra sąlygų integracijai

Tačiau Panevėžio miesto savivaldybė šiuo metu neturi jokio pabėgėlių koordinatoriaus. Ir šis klausimas čia užstrigo dar praėjusių metų rudenį, kai Savivaldybės vadovai buvo pakviesti į pasitarimą prezidentūroje dėl pasiruošimo priimti užsieniečius.

„Šiuo klausimu nebuvo jokio rimtesnio aptarimo. Paskutinį kartą apie tai kalbėjome dar prezidentūroje, tačiau ir ta diskusija, rodėsi, reikalinga kažkam pliusiuką savo darbe padėti. Bandžiau siūlyti, kad ne tik didieji miestai priimtų kitataučius, bet ir rajoninės savivaldybės“, – „Sekundei“ aiškino Panevėžio mero pavaduotojas Petras Luomanas.

Vicemero teigimu, kol kas visiškai neaišku, kaip pabėgėlius reikėtų integruoti mūsų mieste: čia nėra pagalvota nei apie jų kalbos mokymą, nei apie vaikų ugdymą bendrose švietimo įstaigose.

„Pabėgėliai ne dėžės, kurias galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Kalbų apie tai daug, bet kaip praktiškai mums įgyvendinti tokias užmačias, niekas nepaaiškino“, – kalbėjo P. Luomanas.

Į viešbutį

Konkrečios tvarkos aprašų dėl pabėgėlių laukia ir Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna įsitikinęs, kad Vyriausybė pabėgėlius tiesiog numetė savivaldybėms, o pati nepaaiškina net tvarkos jiems priimti.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna įsitikinęs, kad Vyriausybė pabėgėlius tiesiog numetė savivaldybėms, o pati nepaaiškina net tvarkos jiems priimti.

„Administracijos atstovas buvo pakviestas į mokymus, bet iki šiol nėra jokių nurodymų, aprašų, kaip mes turime elgtis. Visa našta numesta savivaldybėms, o Vyriausybė į tai žiūri paviršutiniškai“, – pabrėžė administracijos direktorius.

Jo teigimu, Panevėžys dabar pabėgėliams gali pasiūlyti tik vienintelį butą. Jei į mūsų miestą vieną dieną būtų atsiųstos kelios šeimos, tektų pagalvoti net apie apgyvendinimą viešbutyje. Tik neaišku, kas apmokėtų tokias išlaidas.

„Dar yra galimybė nuomoti būstą iš žmonių. Bet vargu ar kas norės teikti tokias paslaugas, ir kokie reikalavimai turėtų būti pabėgėlių butams. Jau dabar negalime nupirkti naujų socialinių būstų, nes jie neatitinka reikalavimų. Ir iš kokių lėšų turėtų būti nuomojamas butas?“ – nuogąstavo T. Jukna.

Be to, būstą pabėgėliams tektų nuomoti oficialiai, o daugelis gyventojų vengia tokias sutartis sudaryti, nes tenka mokėti mokesčius už nuomą.

„Jei būtų buvusi jau rudenį pateikta aiški informacija savivaldybėms, galbūt turėtume ir socialinį namą pasistatę pabėgėliams. Aišku, jei tokias išlaidos būtų dengiamos iš Europos Sąjungos (ES) lėšų, o mums reikėtų prisidėti tik 10–15 proc.“, – kalbėjo T. Jukna.

Socialinės pasaugos ir darbo ministerija akcentavo, kad visos integracinės priemonės pabėgėliams, kuriuos priimame pagal Lietuvos įsipareigojimus ES, yra finansuojamos išskirtinai tik iš ES lėšų, skiriamų pabėgėliams perkelti – mūsų šalies biudžeto lėšų tam nenaudojama visai.

Apie naudą nekalba

Svetingumu pabėgėliams, pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjos viešiesiems ryšiams Indrės Vilūnienės, nedega ir kitos šalies savivaldybės. Atvykėliais džiaugiasi tik Visagino merė Dalia Štraupaitė.

Šioje savivaldybėje jau dabar gyvena 43 tautybių gyventojai, todėl ir pabėgėliams pritapti esą nebūtų sudėtinga.

„Visų, žinoma, Visagine nepriglaustume, bet jei būtų tam tikros kvotos, mes galėtume pabėgėliams suteikti prieglobstį ir pasirūpinti jų integracija“, – „Sekundei“ tvirtino D. Štraupaitė.

Pasak merės, Visagino savivaldybė turi parengtą programą nuo karo bėgantiems užsieniečiams priimti. Čia yra Valstybinės kalbos centras, kur užsieniečiai gali mokytis lietuvių kalbos, švietimo įstaigos pasiruošusios padėti kitataučių vaikams, savo pagalbą gali pasiūlyti Raudonojo Kryžiaus draugija.

„Mūsų mieste dirba gydytojas siras, jis sėkmingai integravosi į mūsų visuomenę – išmoko kalbą, atsivežė gražią žmoną. Mūsų žmonės pripratę prie kitataučių ir problemos dėl tolerancijos čia nebėra“, – džiaugėsi Visagino merė.

Tačiau, pašnekovės įsitikinimu, Lietuvos Vyriausybė turėtų suplanuoti, kaip vieningai miestai turėtų priimti pabėgėlius. Šiuo klausimu esą turėtų dirbti ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bet ir Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos.

O savivaldybės, pasak merės, turėtų bendradarbiauti tarpusavyje mąstant apie užsieniečių integracijos galimybes regione.

„Jūsų miestas galėtų pagalvoti apie pabėgėlių įdarbinimą – turite įvairių įmonių, Prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Mes turime integracijos programą. Galima kartu planuoti, kaip priimti pabėgėlius visame regione“, – kalbėjo D. Štraupaitė.

Paklausta, ar Visaginui būtų naudos iš pabėgėlių, merė patikino, kad šiuo atveju apie tai kalbėti neverta, nes Lietuvos pareiga – padėti nuo karo nukentėjusiems žmonėms.

Faktai

ES Lietuvai yra skyrusi 1077 prieglobsčio gavėjų kvotą: 971 žmogus turėtų būti perkeltas iš Graikijos bei Italijos ir 106 – iš Turkijos.

Lietuva yra perkėlusi 254 prieglobsčio gavėjus: 229 žmones iš Graikijos ir 25 – iš Turkijos.

Šiuo metu šalies savivaldybėse gyvena 18 žmonių, perkeltų iš Graikijos: Vilniuje – 11 žmonių, Kaune – 5, Jonavoje ir Kėdainiuose – po vieną.


Moralinė pareiga

Liuda Martinaitienė

Šiuo metu pati turiu tik vieno kambario butą ir sąlygų priimti gyventi kitą žmogų nėra. Bet jei turėčiau tokią galimybę, gal ir pagelbėčiau. Tai – moralinė Lietuvos pareiga.

Sunku pasakyti, ar visi taip galvoja. Bet turėtume būti tolerantiški kitataučiams, nes ir mūsų piliečiai važiuoja ieškoti geresnio gyvenimo. Jei turi laisvų patalpų, kodėl neįleisti likimo nuskriausto žmogaus? Gal ne visam laikui to ir reikėtų? Dar neaišku, ar pabėgėliai čia pritaps ir liks gyventi. Kaip žinoma, juos domina turtingesnės šalys – pabūna čia ir pabėga…

 

Išlaikytinių Lietuvoje – jau sočiai

Edmundas Rubinskas

Aš gyvenu privačiame name su šeima. Nemanau, kad rasčiau vietos čia dar kokiam nors užsieniečiui. Bet jei ir turėčiau laisvą butą nuomai, nežinau, ar įsileisčiau pabėgėlį. Jei tikrai sunki situacija būtų, tai rimtai svarstyčiau, ar priglausti. Juk niekas nežino, kas tai per žmonės. Kaip reikėtų su jais bendrauti, paaiškinti savo sąlygas?

Geriau jau lietuviui išnuomočiau butą. O galiausiai ir patys pabėgėliai čia negyvens. Kol Rukloje jais rūpinasi, maitina, tol pabėgėliai ir gyvena. Bet jei išblaškys po miestus, reikės ieškotis darbo, pajamų. Ar jie tai sugebės? Nebent iš pašalpų gyvens, bet ir tokių išlaikytinių Lietuvoje – jau sočiai.

 

Nekelia pasitikėjimo

Darius Jusevičius

Jei turėčiau sąlygas nuomoti butą, nenorėčiau jame šeimininkaujančio pabėgėlio. Geriau jau lietuviui leisčiau gyventi.

O pabėgėlis yra pabėgėlis – man šie žmonės nekelia pasitikėjimo, svetima jų religija. Nemanau, kad ir kiti jų laukia. Bet jie čia ilgai ir neužsiliks – trauks toliau į Europą.

Komentarai

  • Respublikoje, o ir mūsų mieste yra tuščių mokyklų, darželių, ar jų negalima pritaikyti pabėgėliams?Laikraščiai pilni nuomuojamais butais,tegul patys moka ir gyvena,stengiasi rasti darbą, mokytis kalbos.Atbėgo koks čigonas ir mes kraustomės iš proto, kaip jam padėti.Ten vyksta pilietinis karas, brolis prieš brolį,prie ko čia mes?Aš tai kitaip galvoju nei Merkel.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų