Panevėžio jaunimas įsitikinęs, jog mieste nėra taip nyku, kaip dažnai kalbama. T. Šiaudinio nuotr.

Panevėžys atviras jaunimui

Panevėžys atviras jaunimui

Regionai jaunimui nepatrauklūs, nes čia trūksta veiklos? Tokį stereotipą paneigia patys jaunuoliai, prabylantys, kad Panevėžyje nėra taip nyku, kaip dažnai kalbama.

Panevėžys užsibrėžė ambicingą siekį iki 2022-ųjų tapti jaunimo galimybių miestu. Kol kas toks užmojis atrodo sunkiai pasiekiamas: Aukštaitijos sostinėje apytiksliai kas šeštas žmogus patenka į 14-29-erių amžiaus grupę.

Sustabdyti jaunų žmonių emigraciją ir atjaunėti miestas bando ieškodamas būdų įtraukti jaunuolius į neformaliąją veiklą. Panevėžyje veikia 26-ios jaunimo organizacijos, dar 20 sporto, kultūros organizacijų dirba su įvairiomis amžiaus grupėmis, tarp jų ir jaunais žmonėmis. Mieste nišą radusios ir trys pačių jaunuolių, pavyzdžiui, gatvės gimnastų, įkurtos neformalios grupės.

Tokia statistika sufleruoja, jog Aukštaitijos sostinėje jaunam žmogui tarsi nėra laiko nuobodžiauti.

Visgi, miesto Savivaldybės duomenimis, į neformaliojo ugdymo veiklas yra įsitraukę 3700 panevėžiečių, o tai maždaug kas penktas jaunas žmogus mieste.

Organizacijai JKL priklausanti panevėžietė, būsima Juozo Miltinio gimnazijos antrokė Patricija mano, jog apkaltinti jaunus žmones pasyvumu būtų neteisinga.

„Veiklos Panevėžyje nemažai, tačiau dauguma jaunų žmonių niekur neįsitraukia, nes trūksta informacijos. Norintiesiems dalyvauti kokios nors organizacijos veikloje tenka savarankiškai ieškoti galimybių“, – mano mergina.

Anot Patricijos, apsiribojantieji laisvalaikiu prie kompiuterio ekrano daug praranda.

„Priklausymas organizacijai man padeda įsitraukti ne tik į miesto, bet ir valstybės gyvenimą, stipriną patriotiškumą. Taip plečiu pažįstamų ratą, įdomiai leidžiu laisvalaikį – dalyvaujame žygiuose, organizuojame orientacines varžybas“, – „Sekundei“ pasakojo mergina.

Prisimena su ilgesiu

Septynerius metus skautams priklausanti Gabrielė nuo šios organizacijos atitolo išvykusi studijuoti į Vilnių. Laiką su skautais Panevėžyje mergina prisimena su ilgesiu.

„Tai buvo geriausias būdas praleisti laisvalaikį“, – tvirtino studentė.

Visgi mergina pripažįsta: jai pasisekė, nes turėjo gerus vadovus.

„Deja, ne visose mokyklose, kur veikia skautų organizacija, dirba entuziazmu degantys vadovai. Kai kur šita veikla daugiau formali ir jaunimui tiesiog neįdomi“, – mano Gabrielė.

Panevėžio rajone, Paliūniškyje, gyvenanti 27-erių Ieva nepriklauso jokiai jaunimo organizacijai, nors, jos nuomone, įvairios veiklos Panevėžyje apstu.

„Galimybių jaunimui Panevėžyje tikrai pakanka, tik ne visada yra noro. Dėl to noro trūkumo ir pati nedalyvauju jokioje veikloje“, – atvira mergina.

Nors jaunų žmonių emigracija į didmiesčius ir užsienį – viena opiausių Panevėžio problemų, čia pasilikusi Ieva tvirtina savo ateitį matanti gimtajame krašte.

„Mažesniame mieste, kur viskas pažįstama ir sava, gyventi malonu, o nėrą ką veikti tiems, kurie neturi fantazijos“, – įsitikinusi Ieva.

Neformalios veiklos Panevėžyje apstu, tačiau į ją jungiasi tik kas penktas jaunas panevėžietis. T.Šiaudinio nuotr.

Neformalios veiklos Panevėžyje apstu, tačiau į ją jungiasi tik kas penktas jaunas panevėžietis. T.Šiaudinio nuotr.

Vengia įsipareigoti

Aukštaitijos sostinėje veikianti jaunimo asociacija „JCI Panevėžys“ rengia seminarus, mokymus bei išvykas savo nariams. Tiesa, tai tėra formalus jos prisistatymas. Pastaruosius metus aktyvios veiklos ji nevykdo – tiesiog nesurenka narių. Asociacijos prezidentas Marius Pakėnas išskyrė dvi pagrindines priežastis, kodėl taip nutiko.

„Panevėžyje mažėja jaunimo. Tą supratau neseniai susitikęs su čia veikiančia studentų atstovybe. Narių kur kas mažiau nei anksčiau“, – pažymėjo M. Pakėnas.

Anot jo, didesniuose šalies miestuose situacija kiek kitokia. Pavyzdžiui, Vilniuje veikia du JCI skyriai, o Panevėžyje nepakanka narių net ir vienam. Vis dėlto tą lemia ne tik jaunimo skaičiaus mažėjimas.

„Jauni žmonės neįsitraukia į veiklas, nes nenori įsipareigoti. Būnant bet kokios organizacijos nariu tenka tam tikros pareigos, kurių dalis tiesiog vengia“, – mano pašnekovas.

Kas ieško, tas randa

Atsakomybės nebijantys, savo laisvalaikį įdomia ir prasminga veikla siekiantys papildyti jaunuoliai patys imasi iniciatyvos ir ieško alternatyvų. To pavyzdys – 2011-aisiais įsikūręs Jaunimo turizmo ir aktyvaus laisvalaikio klubas „Klajūnas“. Jo veikla prasidėjo nuo miesto moksleivių namuose veikiančio sportinio turizmo būrelio, kurio nariai ir įkūrė klubą.

Pasak jo valdybos nario Andriaus Kuprio, „Klajūnas“ nesiekia suburti kuo didesnio narių skaičiaus. Jiems svarbiausia didinti miestiečių susidomėjimą vykdoma veikla ir kuo daugiau jaunų žmonių įtraukti į du kartus metuose organizuojamus aktyvaus laisvalaikio renginius.

Pasak A. Kuprio, norintieji įsitraukti į klubo veiklą patys jį susiranda arba ateina paskatinti kitų narių. Dauguma jų – jau studentai, mokykliniais metais priklausę klubui. Norint dalyvauti „Klajūno“ veikloje nebūtina nuolat gyventi Panevėžyje, tad, net ir palikę gimtuosius namus, jie gali likti visateisiais klubo nariais.

Jaunimui reikia laisvės

Organizacijos, klubai, būreliai nėra vienintelė vieta, kurioje Panevėžio jaunimas gali save išreikšti. Neretai paaugliai nedalyvauja neformaliojo ugdymo veiklose, nes turi daug užsiėmimų mokyklose, o pernelyg struktūruotas laisvalaikis jaunimui nėra patrauklus.

Pasak Panevėžio skautų krašto seniūnės Linos Rinkauskaitės, ir pati mokykla seniai nebeatlieka tik formalaus ugdymo įstaigos funkcijos.

„Anksčiau mokykla buvo skirta tik mokslui. Šiandien tai uždara bendruomenė, drauge organizuojanti šventes ir kitus renginius. Todėl nenuostabu, kad mokykloje paminėjus, pavyzdžiui, Sausio 13-ąją, jaunuoliai nebenorės dar kartą susirinkti ta pačia proga. Ypač kviečiami dalyvauti savaitgaliais“, – svarstė L. Rinkauskaitė.

Kad jaunimas kratosi suaugusiųjų primestos, iš anksto suorganizuotos veiklos, kurios pakanka mokyklose, pritaria ir Daiva Juodelienė, Panevėžio Atviro jaunimo centro vadovė. Todėl ir centras nėra renginių organizatorius. Jo tikslas – atliepti jaunimo poreikius, užmegzti ryšį su vaikais ir paaugliais.

„Jaunimui suteikiame erdvę ir galimybę ateiti ir daryti tai, kas labiausiai patinka – žaisti stalo žaidimus, žiūrėti filmus, atsigerti arbatos ar tiesiog panaršyti internete. Laukiame ir pačių jaunuolių iniciatyvos. Pavyzdžiui, liepos 14-ąją minime keturis centro gyvavimo mėnesius. Ta proga surengėme vandens bei lazerių mūšius, kepsime pyragą, o vakare šoksime, žiūrėsime filmą, dainuosime karaokę. Po viso to besilankančio jaunimo iniciatyva pirmą kartą nakvosime centre“, – „Sekundei“ pasakojo D. Juodelienė.

Sustabdyti jaunų žmonių emigraciją ir atjaunėti miestas bando ieškodamas būdų įtraukti jaunuolius į neformaliąją veiklą. T. Šiaudinio nuotr.

Sustabdyti jaunų žmonių emigraciją ir atjaunėti miestas bando ieškodamas būdų įtraukti jaunuolius į neformaliąją veiklą. T. Šiaudinio nuotr.

Rajone yra ką veikti

Akivaizdu, kad miestuose jauniems žmonėms galimybių daugiau, tačiau ar jų pakanka mažesnių miestų, miestelių ir kaimų vaikams bei paaugliams?

Panevėžio rajono jaunuoliai, nors ir gana vangiai dalyvauja įvairių organizacijų veiklose, visgi paneigia stereotipą, kad provincijoje nėra ką veikti. Jie noriai įsitraukia į savo gyvenvietėse vykstančius renginius.

„Organizacijos Panevėžio rajone nėra itin aktyvios, vis dėlto jaunimas jungiasi į bendruomenių veiklą – dalyvauja kultūros renginiuose, renkasi drauge praleisti laiką“, – tvirtino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorė Sandra Budreikienė.

Menkas Panevėžio rajono jaunimo įsitraukimas į organizacijų ar kultūros įstaigų veiklas buvo viena iš priežasčių, paskatinusi įkurti Atvirą jaunimo centrą Ramygaloje, skirtą viso rajono vaikams ir paaugliams. Taip norėta jaunuoliams sukurti erdvę, kurioje jie galėtų įdomiai ir kokybiškai leisti laisvalaikį.

Daugiau nei metus veikiantis ir jaunimui atviras centras taip pat organizuoja ir išvykas į kitus Lietuvos miestus, jo lankytojai dalyvauja konkursuose.

Skatina integraciją

Kai kuriais atvejais laisvalaikio užimtumo įstaiga gali atlikti ir kur kas didesnę misiją – įtraukti mažiau galimybių turintį jaunimą, suteikti jiems progą išreikšti save, prisidėti prie įdomių veiklų.

Ramygaloje veikiantis Atviro jaunimo centras, iš pradžių orientavęsis į socialinės rizikos jaunuolius, savo lankytojų ratą praplėtė. Šiandien tai vieta, kurioje susirenka vaikai ir paaugliai iš įvairių šeimų. S. Budreikienė pabrėžė, jog centras padėjo integruoti ir Ramygaloje gausią romų bendruomenę.

„Romų vaikai pasakojo mokykloje nesijautę gerai, o atėję į centrą atrado savo vietą. Šiandien jie aktyviai dalyvauja veikloje – rengia tradicinių šokių pasirodymus, bendrauja su bendraamžiais“, – pasakojo S. Budreikienė.

Jai pritarė ir D. Juodelienė, ji teigė, jog be tolerancijos jokia įdomi veikla neįmanoma.

„Tolerancija ir sugyvenimas yra būtini. Mes sudarome sąlygas patirtiniam mokymuisi, todėl susisluoksniavimo negali būti. Jeigu įžengi pro centro duris, turi priimti tokias taisykles“, – aiškino Panevėžio AJC direktorė.

Tačiau, anot jos, susiduriama ir su kita – jaunų šeimų įtraukimo į visuomeninę veiklą – problema.

„Lietuvoje yra tokia situacija, kad vedę 20-mečiai pagal amžiaus cenzą patenka į jaunimo nuo 14 iki 29 metų grupę, tačiau jų poreikiai yra labai mažai atliepiami. Pagal amžių jie tarsi jaunimas, tačiau pagal socialinį statusą – ne. Dėl to centras turi siekių ateityje dirbti ir su jaunomis šeimomis“, – teigė. Juodelienė.

D.Juodelienės teigimu, jaunimą, kuriam stinga motyvacijos, reikia skatinti ir sudaryti sąlygas atrasti tokias laisvalaikio galimybes, kurios atitiktų jų poreikius. T. Šiaudinio nuotr.

D.Juodelienės teigimu, jaunimą, kuriam stinga motyvacijos, reikia skatinti ir sudaryti sąlygas atrasti tokias laisvalaikio galimybes, kurios atitiktų jų poreikius. T. Šiaudinio nuotr.

Klauso draugų

Saviraiškos galimybių tiek Panevėžio mieste, tiek rajone – apstu. Jeigu tokių organizacijų, klubų ar centrų veikla yra sėkminga, ji ne tik užtikrina laisvalaikio galimybes jaunuoliams, bet ir skatina skirtingų socialinių grupių integraciją, didina toleranciją. Taigi iniciatyvūs jaunuoliai gauna kur kas daugiau nei tik erdvę, kur gali gerai praleisti laiką.

„Jei žmogus motyvuotas, jam veiklos yra tiek, kad ir laiko trūksta. O jaunimą, kuriam stinga motyvacijos, reikia skatinti ir sudaryti sąlygas atrasti tokias laisvalaikio galimybes, kurios atlieptų jų poreikius“, – įsitikinusi D. Juodelienė.

Vis dėlto svarbiausias klausimas – kaip paskatinti jaunimą atverti jaunimo centrų, organizacijų ar būrelių duris? Pašnekovė tvirtino greitai supratusi, jog įvairios reklamos, lankstinukai tam nėra efektyvi priemonė.

Ji sako, jog geriausiai veikia asmeninis pakvietimas, draugų rekomendacijos. Jais vadovaudamiesi jaunuoliai kur kas labiau linkę išbandyti skirtingas laisvalaikio alternatyvas ir taip ugdyti save kaip visapusišką asmenybę.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų