Panevėžyje – elitis imtynininkų desantas

Panevėžyje – elitis imtynininkų desantas

Jei pastarosiomis dienomis miesto centre ar prie lengvosios atletikos maniežo sutiksite užsienietiškai kalbančių raumeningų vyrukų būrį, nenustebkite – greičiausiai tai graikų ir romėnų imtynininkai.

Panevėžyje po Europos Šiaurės šalių graikų ir romėnų imtynių čempionato didžioji dalis soportininkų neskubėjo namo: nuo pirmadienio Panevėžyje prasidėjo tarptautinė graikų ir romėnų imtynių stovykla.

Joje be šeimininkų lietuvių prakaitą lieja apie 70 Šiaurės Europos šalių Danijos, Švedijos, Novegijos, Suomijos bei Vokietijos ir Lenkijos rinktinių nariai.

Lietuvių gretose – vienas perspektyviausių mūsų šalies graikų ir romėnų imtynininkas, panevėžietis 20-metis Kristupas Šleiva. Tiesa, savaitgalį Šiaurės šalių čempionate jis gana greitai iš dalyvių gretų tapo žiūrovu: pralaimėjęs pirmą kovą antrojo šanso neturėjo. Atletas kovojo sau kiek nelabai įprastoje svorio kategorijoje iki 71 kg. Paprastai imtynininkas varžydavosi su lengvesniais priešininkais.

Tokioje stovykloje esu ne pirmą kartą, antri ar treti metai, kai treniruojuosi kartu su suaugusiais. Tik keista tai, kad stovykla Panevėžyje, net nustebino mane. Namuose smagu, savos sienos, porą savaičių praleisiu Panevėžyje, pas mamą, o ne kokiame nors viešbutyje“, – teigė pastaruosius kelerius metus Vilniuje Olimpiniame sporto centre besitreniruojantis K. Šleiva.

„Asmeniškai reiktų patobulinti imtynių veiksmus stovėsenoje, technikos turiu, tačiau trūksta jėgos. Reikia kokių penkerių metų, kad kaip lygus su lygiais kovočiau 71 kg svorio kategorijoje. Svarbesniuose čempionatuose dar varžysiuos svorio kategorijoje iki 66 kg, tačiau mažesnio rango varžybose kovosiu sunkesnėje grupėje“, – tvirtino K. Šleiva.

Apie tarptautinę treniruočių stovyklą, čia susirinkusius sportininkus, apie kartų kaitą graikų ir romėnų imtynininkų gretose ir mūsiškių perspektyvas mintimis pasidalino rinktinės vyriausiasis treneris, buvęs pasaulio vicečempionas ir Europos čempionatų prizininkas Mindaugas Ežerskis.

Mindaugas Ežerskis

Kartu ir olimpiniai prizininkai

Kaip dažnai vyksta tokio aukšto lygio tarptautinės treniruočių stovyklos?

Panevėžyje esame kiek netikėtai, nes buvo planuota, kad stovykla vyks Druskininkuose. Kadangi ten sportininkų rengimo centras nebuvo laiku paruoštas, teko keisti planus ir mus geranoriškai priėmė Panevėžys. Tokio lygio stovykloms reikia sportininkų rengimo centro, kad vienoje vietoje būtų galimybė ir apsistoti, pavalgyti, pailsėti, sportuoti. Kai Lietuvoje turėsime panašų sportininkų rengimo centrą, galėsime dažniau rengti panašias stovyklas. Lietuvoje tokio lygio treniruočių stovykla vyksta kartą ar dukart per metus. O daugiau mes važiuojame pas kitus į svečius.

Visi čia susirinkę sportininkai ruošiasi rugpjūtį vyksiančiam pasaulio čempionatui, o mūsiškių lapkrtį dar lauks iki 23 metų planetos pirmenybės. Be to, rugsėjo pabaigoje Lietuvoje vyks pasaulio kariškių čempionatas. Tad mūsiškių šiemet laukia trys svarbūs startai.

Ar aportininkai reiklūs tokių stovyklų organizatoriams, ar reiškia pageidavimus dėl mitybos, poilsio, treniruočių sąlygų?

Ne, viskas gerai, imtynininkai neišlepę, Panevėžyje turime geras gyvenimo sąlygas, sportininkai apsistojo viešbutyje prie Senvagės, manieže vietos pakanka, mitybą deriname, kad porcijos nebūtų kuklios. Jokių priekaištų iš atletų neteko girdėti.

Kalbant apie sportininkų lygį, susirinko solidi kompanija.

Taip, tai tų šalių rinktinių nariai, vien trys Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkai. Prakaitą lieja olimpinis vicečempionas, danas Markas Madsenas, štai Norvegijos atletas Stig André Berge (red. – svorio kat. iki 59 kg), iškovojęs Rio žaidynėse bronzą, čia treniruojasi ir kitas bronzos medalio laimėtojas, vokietis Denisas Kudla (iki 85 kg). Į bet kurią rinktinę galime besti pirštu – visose Europos, pasaulio čempionatų dalyviai, prizininkai. Kartu su jais – ir visi stipriausi Lietuvos graikų ir romėnų imtynininkai, naujoji karta, kuri pakeitė senąją gvardiją.

O senieji vilkai tapo treneriais, bando jaunimui perteikti patirtį?

Taip, reikia palaukti kol jaunimas subręs, užaugs. Manau, po poros metų ir mes turėsime stiprią komandą.

Naujasis olimpinis ciklas, kuris baigsis 2020 metais Tokijo žaidynėmis, mūsiškiams prasidėjo prastokai, Europos čempionate likome toli nuo medalių, pralaimėtos 8-ios iš 9-ių kovų.

Nėra didelio nusivylimo, gal kai kurie sportininkai perdegė, kai kurie nuvylė, pasirodė silpniau savo galimybių. Prieš Europos čempionatą vyko jaunimo iki 23 metų Senojo žemyno pirmenybės, ten komanda labai gerai pasirodė. Vėliau po jų gal kai kurie atletai įkrito į duobę. Esame jauna rinktinė, augame, tvirtėjame, reikia tokiose stovyklose semtis patirties, konkuruoti su stipriausiais varžovais.

Vienas jauniausių rinktinės narių – panevėžietis Kristupas Šleiva, ką vaikinui labiausiai reiktų patobulinti, kad atletas pergalių keliu žengtų ir tarptautinėse varžybose?

Jis savo amžiaus kategorijose pasaulio, Europos čempionatuose tapo prizininku, jam tik 20 metų. Imtynės tokia sporto šaka, kurioje reikia vyriškos jėgos. Kristupui nieko netrūksta, paprasčiausiai reikia laiko, jei nebus traumų, jis turėtų kovoti Tokijo olimpiadoje. Jei ne joje, tai dar kita 2024-ųjų olimpiada bus jo. Kristupas talentingas, tik reikia įdėti darbo ir laiko, trūksta tik vyriškos jėgos, kuri ateina su metais.

Kristupas Šleiva. T. Šiaudinio nuotr.

O ką be treniruočių Panevėžyje veikia sportininkai, kiek po sporto lieka laisvalaikio?

Kai nesportuoja – miega. Atletai kasdien treniruojasi po 2-3 kartus. 8-tą ryte daroma mankšta, tada rytinė treniruotė, po jos pietūs, poilsis, miegas. Vakare laukia dar viena treniruotė. Nebent po jos sportininkai išeina į Senvagę pasivaikščioti. Žinokite, po tokių treniruočių ir krūvių nelabai lieka noro ir jėgų dar kažką veikti. Nebent savaitgalį laisvesnės dienos.

Daug tų pačių stovykloje plušančių imtynininkų tarptautinėse varžybose tampa varžovais, kokie santykiai vyrauja treniruotėse, ar nėra įtampų tarp buvusių priešininkų?

Imtynininkai tik ant kilimo tampa varžovais. Stovykloje santykiai draugiški, visi vienas su kitu sveikinasi, kartu treniruojasi, prakaitą lieja. Tokios stovyklos yra puiki galimybė mažų šalių imtynininkams tobulėti. Tokiai kaip Rusija gal nereikalingos stovyklos, ji turi gal 100-tą panašaus pajėgumo imtynininkų, tad rusams nėra tikslo rengti tarptautines stovyklas. O mes mažesnių šalių atstovai tik kartu dirbdami treniruotėse vėliau galime konkuruoti su didelėmis valstybėmis.

Bet Vokietija – didelė šalis, kaip juos pavyko pakviesti į Lietuvą?

Su vokiečiais draugiški santykiai, pernai mes buvome treniruočių stovykloje Vokietijoje, šiemet juos pakvietėme į Lietuvą. Kiekvienų naujų metų kalendorius sudarinėjamas lapkritį, gruodį, bendraujame vieni su kitais, kas ką gali pasiūlyti. Baigsis stovykla Lietuvoje, pailsėsime dvi savaites ir keliausime į Lenkiją, ten vyks kita treniruočių stovykla.

Iki pasaulio ar Europos čempionato vyksta 3-4 tarptautinės stovyklos. Jos mūsiškiams būtinos. Pavyzdžiui, Edgaras Venskaitis Lietuvoje gali tik su K. Šleiva treniruotis, tačiau abu sportininkai vienas kitą puikiai pažįsta, žino vienas kito veiksmus, tad nebėra tobulėjimo, reikia treniruočių partnerių ieškoti užsienyje, tad tokios stovyklos yra labai naudingos.

Šiaurės šalių čempionate

Savaitgalį Aukštaitijos sostinėje vykusiame Šiaurės šalių imtynių čempionate galynėjosi trijų olimpinių imtynių stilių – graikų-romėnų, laisvųjų ir moterų – imtynių atstovai. Čempionate dėl apdovanojimų kovojo 97 imtynininkai ir imtynininkės iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Danijos ir Lietuvos.

Graikų-romėnų imtynių turnyre (48 dalyviai) aukso medalius iškovojo Justas Petravičius (59 kg), Vilius Laurinaitis (98 kg) ir Mantas Knystautas (130 kg).

Visi jie – taip pat dalyvauja treniruočių stovykloje Panevėžyje. Moterų imtynių (20 dalyvių) varžybose pirmąsias vietas užėmė Giedrė Blekaitytė (58 kg) ir Danutė Domikaitytė (69 kg). Šiaurės šalių imtynių čempionato nugalėtojais taip pat tapo „laisvūnai“ Tomas Baracevičius (65 kg) ir Edgaras Voitechovskis (86 kg).

Kaip ir tikėtasi, savo vienintelę varžovę gan lengvai patiesė Danutė Domikaitytė, o vilkaviškietė Vaida Puidaitė liejo apmaudo ašaras dėl paskutinę sekundę pralaimėtą dvikovą suomei Annimariai Aho.

Be didesnio vargo čempionės titulą iškovojo Giedrė Blekaitytė. Varžybos Panevėžyje Lietuvos komandoms buvo vienas pagrindinių startų ruošiantis įvairių amžiaus grupių Europos ir pasaulio čempionatams. Šiuo metu pajėgiausi imtynininkai tik pajunta sezono ritmą, todėl ne visi sublizgėjo savų žiūrovų akivaizdoje.

T. Šiaudinio nuotr.

Akimirka. Lietuvos graikų ir romėnų imtynių rinktinės vyriausiasis treneris M. Ežerskis manieže vadovauja 70-ies imtynininkų treniruotei.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų