Andriui Zigmantui mieliausias jo 1956-ųjų „Lincoln Premjere“. V. Bulaičio nuotr.

Panevėžiui žada senovinės technikos muziejų

Panevėžiui žada senovinės technikos muziejų

Prieš daugiau nei penkiolika metų antikvarinių automobilių liga susirgęs panevėžietis Alfredas Zigmantas turi naują svajonę. Jis žada Panevėžio pakraštyje įkurti senovinės technikos muziejų.

Ekstravagantiškų automobilių kolekcija – tikras A. Zigmanto ir jo sūnaus Andriaus pasididžiavimas. Didelei šių išskirtinių ratų kolekcijai vyrai įrengė specialias patalpas su stiklinėmis sienomis, todėl ją gali pamatyti bet kuris pas šeimininkus užsukęs verslo partneris ir bičiulis.

Tačiau užkietėję kolekcininkai jau kurpia rimtą planą savo turtą iškelti į viešumą. Visa kolekcija kada nors turi persikelti į automobilių muziejų, kurį verslininkai ketina statyti miesto pakraštyje, prie J. Janonio gatvės, netoli nuo Panevėžio aplinkkelio.

„Kol kas sunku dar iš anksto girtis, nes žinote, kaip būna su tokiais dalykais. Viskas yra derinama su miesto valdžia, o ten visokių peripetijų būna. Bet labai norėtųsi atgaivinti savo miestą, ypač šitą pakraštį J. Janonio gatvės gale, kur niekas neužsuka, nes aplink vien angarai. O juk čia teka Nevėžis, už kilometro aplinkkelis. Gal ir turistams tai būtų įdomu – dabar nelabai ir yra ką pamatyti mūsų mieste“, – apie naują idėją sakė A. Zimantas ir netikėtai sulaukęs skambučio pridūrė, kad jo planai jau pajudėjo.

Vyras savo gimtajame mieste svajoja pastatyti naują pastatą. Jame esą bus suvaryti Zigmantų turimi automobiliai. Taip pat čia norima vesti edukacines pamokas jaunimui apie senovinių automobilių remontą ir restauravimą.

„Manau, kad nagus daužyti remontuojant motociklą ar automobilį naudingiau, nei juos kišti prie alkoholio ar narkotikų“, – savo nuomonę dėstė planuojamo muziejaus įkūrėjas.

Užkietėjęs senovinės technikos kolekcininkas Alfredas Zigmantas jau kurpia rimtą planą savo turtą iškelti į viešumą. V. Bulaičio nuotr.

Užkietėjęs senovinės technikos kolekcininkas Alfredas Zigmantas jau kurpia rimtą planą savo turtą iškelti į viešumą. V. Bulaičio nuotr.

Moka remontuoti

Nors į savo darbo kabinetą jis kas rytą ateina nepriekaištingai išlygintais marškiniais ir kostiumu, laisvu laiku verslininkas drąsiai velkasi tepaluotą kombinezoną ir pats imasi automobilių remonto darbų. Savo rankomis 61-erių vyras moka atlikti daug tokių darbų. Juk ankstesniais laikais kiekvienas vairuotojas turėdavo nemažai žinių apie techniką ir jos gedimus.

Be to, panevėžietis yra baigęs Kauno politechnikos institutą, kur mokėsi mašinų apdirbimo. Tai nėra visiškai su remontu susijusi profesija, tačiau verslininkas gavo užtektinai žinių ir apie šią sritį. Taip pat vyras sovietmečiu turėjo savo garažą, kur remontavo ir dažė mašinas.

Pirmąjį savo automobilį „Volga“ A. Zigmantas įsigijo būdamas 21-erių. Tačiau didesnę meilę ratams pajuto tik prieš 15–18 metų, kai užsikrėtė senovinių mašinų liga.

„Viskas per draugus“, – juokiasi pašnekovas.

Pasvalietis, žinomas baikeris, lakūnas ir apskritai laisvos sielos asmenybė Eugenijus Malinauskas įtraukė panevėžietį į naują pomėgį. Buvęs jau mirusio draugo gyvenimo būdas, pasak A. Zigmanto, jo netraukia. Verslininkas, pašnekovo nuomone, niekada nebus toks vėjavaikis, nes ant jo pečių ilgus metus kauptas kapitalas ir didelė atsakomybė.

Zigmantų garaže ir vienas rečiausių „BMW“. V. Bulaičio nuotr.

Zigmantų garaže ir vienas rečiausių „BMW“. V. Bulaičio nuotr.

Šeimos meilė „senienoms“

Tačiau draugo pavyzdys paskatino nusipirkti pirmą senovinę mašiną. Tai buvo rožinis, Elvio Preslio laikus menantis 1967-ųjų – „Cadillac deVille“. Jį šeimininkas per metus sutvarkė ir dabar šis gražuolis skirtas verslininko dukrai. Tik ji dirba Briuselyje ir važinėti išskirtiniu automobiliu tenka nedažnai.

„Siūliau pasiimti į Briuselį, bet kur ten važinėsi“, – atsiduso verslininkas.

Išskirtinį automobilį turi ir pašnekovo sūnus 32-ejų Andrius. Jis išsirinko labai retą, 1956-ųjų „Lincoln Premjere“.

„Užsikrėtėme šiuo pomėgiu visa šeima“, – sako tėvas ir sūnus.

Prie jų dažnai prisijungia ir A. Zigmanto žmona. Ji mielai lydi vyrą į retro automobilių parodas, renginius ir išvykas. Šeima tam turi net specialius drabužius – į kiekvieną mašiną sėdasi tik su to laikmečio, kada važinėjo šios markės automobiliai, apranga. Taigi verslininko spintoje krūva praeito amžiaus skrybėlių, akinių, kostiumų.

„Į miestą išriedame ne taip ir dažnai, daugiausia šiomis mašinomis vykstame į renginius. Bet kartais visai smagu vasaros dieną pavažiuoti miesto gatvėmis kokiu nors senu kabrioletu. Žvilgsnių tikrai sulaukiame“, – pasakojo A. Zigmantas.

Anot jo, dažniausias kelyje sutiktų smalsuolių klausimas būna, kiek degalų reikia tokiam transportui. Kaip atsakymą į tokį klausimą vairuotojas ant kai kurių automobilių yra prilipdęs specialų lipduką „Velniop degalų taupymą“.

„Jei jau perki tokią mašiną, tai degalų išlaidų negali skaičiuoti“, – teigia verslininkas. O jo sūnus sako, kad tokiu transportu nuvažiuojama tik po kelis šimtus kilometrų per metus.

Be to, į senovinių automobilių bakus dar ir neįpilsi paprastų degalų iš degalinės. Tokios transporto priemonės kurtos prieš daug metų naudotiems degalams, todėl šiuolaikinį dyzeliną ar benziną tenka papildyti specialiais priedais.

Alfredo ir Andriaus Zigmantų kolekcijoje seniausi automobiliai Lietuvoje. V. Bulaičio nuotr.

Alfredo ir Andriaus Zigmantų kolekcijoje seniausi automobiliai Lietuvoje. V. Bulaičio nuotr.

Laukia remonto

Įsigyti patį senovinį automobilį, pasak A. Zigmanto, nėra itin brangu, ypač jei jis serijinis. Jo nuomone, mitas, kad tai – prabangos dalykas – brangu yra jį prikelti ir paskui naudoti.

„Nusipirkti seną mašiną nėra taip brangu, kaip kitiems atrodo. Jų galima rasti įvairiuose aukcionuose – tiesiog reikia stebėti. Rusiški automobiliai dar pigesni“, – aiškino verslininkas.

Jis pats savo kolekcijoje jau turi tris dešimtis retro technikos priemonių. Tai ne tik lengvieji automobiliai, bet ir motociklai, ir net praeito amžiaus pradžios sunkvežimis bei gaisrinė mašina.

Paklaustas, kokias mašinas renkasi, verslininkas teigė, kad tas, kurios patraukia akį ir širdį.

Didžioji dalis jo automobilių jau suremontuoti, bet dar yra ir visiškų griuvenų, laukiančių savo renesanso.

Vienas tokių – pats seniausias panevėžiečio kolekcijos eksponatas – 1919 m. „Ford T“. Jo remontą savininkas atidėlioja laikui, kai išeis į pensiją. Šiam automobiliui su stipininiais ratais draugiją palaiko dar trys reliktai: „Ford T“ (1923 m.) bei du „Citroen“ (1925 m., 1928 m.).

Be minėtų mašinų, Zigmantų garaže dar yra senų BMW, „Dodge“, „Rolls-Royce“ markių automobilių. Ant pastarųjų dangčio į akis krenta sidabrinis ženklas. Kaip pasakojo šeimininkai, tai – senos legendos simbolis. Moters besiplaikstančiais drabužiais, oficialiai vadinamos „Ekstazės dvasia“, statulėlės istorija yra grynų gryniausias skandalas. Tokiu būdu kūrėjas ant prabangių ratų įamžino savo slaptą meilę sekretorei. Įsižiūrėjus galima išvysti, jog sidabro spalvos grakšti figūrėlė laiko prispaudusi prie lūpų pirštą – taip skulptorius, pavadinęs savo kūrinį „Kuždesiu“, įamžino poros meilę, kuriai niekada nebuvo lemta baigtis vestuvėmis.

Istorijų, kokie žmonės prieš daugelį metų važinėjo Zigmantų kolekcijos eksponatais, dabartiniai jų savininkai kaupti nesistengė. Tačiau remontuojant nupirktas mašinas tenka ilgai pasikapstyti jų techniniuose aprašymuose. Mat retro techniką privalu atkurti pagal autentišką modelį. Šis darbas, pasak šnekintų vyrų, gal užtrukti ir metus, ir dvejus. Kartais reikalingos informacijos reikia ieškoti net muziejuose ar pas pačius gamintojus.

Rožinį Kadilaką išsirinko Zigmantų dukra. Tai - pirmoji jos tėvo kolekcinė mašina. V. Bulaičio nuotr.

Rožinį Kadilaką išsirinko Zigmantų dukra. Tai – pirmoji jos tėvo kolekcinė mašina. V. Bulaičio nuotr.

Rusiški automobiliai

Dabar A. Zigmantas kaip tik laukia automobilio GAZ brėžinių iš Rusijos. Jų verslininkas užsiprašė pačioje Gorkio automobilių gamykloje. Su ja panevėžietis verslo ryšius palaiko dar nuo 1989 m., kai kooperatyvo laikais teko bendradarbiauti.

Alfredas turi šešis rusiškus automobilius. Vyras nesureikšmina savo dėmesio rusiškai technikai, tai esą nėra joks Rytų ilgesys. Tačiau pašnekovui malonu prisiminti savo pirmuosius pasivažinėjimus prie vairo. O verslas ir politika, anot jo, nieko bendro neturi ir negali turėti.

Į darbą jis važinėja šiuolaikiniu automobiliu. O senovinė technika yra vienas iš jo pomėgių. A. Zigmantui taip pat labai patinka medžioti, jis dalyvauja labdaringoje veikloje.

Komentarai

  • Smagu. Graži iniciatyva. Pagirtina

  • Kada atsidarys ir kiek maždaug galėtų kainuot įėjimas?

  • ..tik ko į tą pakraštį, naujos būsimos autobusų stoties pašonėje geriau kur nors 🙂

  • Sutinku uz ideja pats dar turiu Zaz-965

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų