Vidaus reikalų ministerijai rimtai ėmus svarstyti klausimą dėl žiedinių savivaldybių reformos, Panevėžio miestas ir rajonas liktų vienu dariniu. V. Bulaičio nuotr.

Panevėžiui – priverstinės jungtuvės

Panevėžiui – priverstinės jungtuvės

Juokaudama, kad šešiuose Lietuvos rajonuose, kurie tarsi žiedai apjuosę miestus, nėra net kur pastatyti kalėdinės eglutės, Vidaus reikalų ministerija (VRM) brandina planą perbraižyti jau ne tik regionų, bet ir kelių savivaldybių ribas.

VRM siūlo naikinti vadinamąsias žiedines savivaldybes, kurių centrai įkurti kitų, tai yra miestų, savivaldybių teritorijose. Lietuvoje tokių šešios – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų.

Šie dariniai – senosios santvarkos palikimas. Kaimiškieji rajonai su savo vykdomaisiais komitetais pradėti steigti dar kolūkių kūrimosi aušroje, 1947-aisiais. Nors kolūkiai sugriuvo prieš daugiau nei du dešimtmečius, savivaldybių ribos iki šiol tos pačios. Nuo nepriklausomybės pradžios netekusi apie 900 000 gyventojų, Lietuva vis dar padalyta į 60 savivaldybių su šimtais mokesčių mokėtojų išlaikomų administracijos darbuotojų bei dešimtimis vietos gyvenimo ritmą diktuojančių politikų tarybų.

Zuikio“ problema

VRM rengiamoje „Baltojoje knygoje“, nubrėšiančioje regioninės politikos gaires bent dešimtmečiui, siūloma keistų sovietmečių darinių, tokių kaip žiedinės savivaldybės, visiškai atsisakyti.

Pasak vidaus reikalų viceministro Giedriaus Surplio, reformą diktuoja akivaizdžiai savivaldybių administracinių ribų nebepaisanti kasdienė žmonių veikla.

Anot jo, miesto ir aplink išsidėsčiusios žiedinės savivaldybės santykį apibūdina vadinamoji zuikio problema: rajono savivaldybė suinteresuota vykdyti liberalią gyvenamosios statybos politiką, nes nuo to didėja jos biudžeto pajamos, tačiau nesuinteresuota kurti pakankamos apimties viešosios infrastruktūros, siekdama, kad gyventojai toliau naudotųsi mieste esančių įstaigų paslaugomis. Savo ruožtu rajono savivaldybių apsupti miestai bando išvengti kitų teritorijų gyventojų aptarnavimo ir taiko įvairius ribojimus, pavyzdžiui, kaimo vaikų priėmimo į miesto darželius. Tokiu atveju labiausiai nukenčia gyventojai, įsikūrę ties miesto ir žiedinio rajono slenksčiu.

Peržiūrėti savivaldybių ribas, pasak G. Surplio, verčia ir demografinės tendencijos.

„Kai kuriose savivaldybėse, ypač žiedinėse, jau per mažai gyventojų, kad būtų efektyvu išlaikyti jose administracinį aparatą“, – teigia viceministras.

Žiedinių savivaldybių pertvarką numatoma pradėti nuo eksperimento su pilotinėmis savivaldybėmis. VRM akys nukrypusios į Šiaulių regioną. Svarstoma dalį esamos Šiaulių rajono savivaldybės prijungti prie numatomos įkurti Kuršėnų savivaldybės, kitą dalį – prie Šiaulių.

Viceministras sutinka, kad siūloma reforma veikiausiai sukels savarankiškumą bandysiančių išsaugoti savivaldybių nepasitenkinimą.

Visgi iki mėnesio pabaigos pasiūlymų dar laukianti VRM susitarimą, kokia turėtų būti regioninė politika, nusiteikusi patvirtinti vėliausiai iki vasario.

„Baltoji knyga“ numatys regioninės politikos gaires dešimčiai metų, bet mūsų vizija padaryti greitus darbus. Juokaujame, kad žiedinėse savivaldybėse net nėra kur Kalėdų eglutės įžiebti“, – sako G. Surplys.

Reforma turėtų paliesti ir mažąsias savivaldybes. Pasak viceministro, Lietuva – vienintelė vakarietiška šalis, kurioje savivaldybių pavadinimuose išlikęs žodis „rajonas“, kaip būdinga Rusijai, Baltarusijai. „Baltosios knygos“ rengėjai siūlo tokio, anot jų, sovietinio relikto, atsisakyti ir Lietuvoje.

Gyvenimo ritmas ištrynė ribas

Kad laikas gerokai pakoregavęs miesto ir kaimo sąvokas, rodo žiedinės Panevėžio rajono savivaldybės situacija. Dar prieš keletą dešimtmečių buvusios ryškios takoskyros tarp Aukštaitijos sostinės ir žiedu jį apsupusio rajono nebeliko. Maždaug ketvirtadalis, apie 1000, rajono mokyklinio amžiaus vaikų lanko Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklas, o iš miesto į pamokas rajone kasdien važinėja 107 mokinukai. Net trečdalis rajono mokyklose dirbančių pedagogų gyvena mieste. Įsikūrusieji rajone važinėja į darbus Panevėžyje ir atvirkščiai: rajone registruotose, vos kelis kilometrus nuo miesto nutolusiose įmonėse apie 80 proc. darbuotojų – miestiečiai.

Panevėžio miesto ir rajono gyventojai, ištikus bėdai, gelbėtojų šaukiasi tuo pačiu bendruoju pagalbos telefonu, o pas juos skuba jau prieš porą metų į vieną sujungtų buvusių miesto ir rajono policijos komisariatų pareigūnai.

Savivaldybių ribas trina netgi komunalinių paslaugų teikėjai. Bendrovė „Panevėžio energija“ šildo ne tik panevėžiečių namus, bet kelias priemiestines gyvenvietes. Kaimais dalijasi ir įmonė „Aukštaitijos vandenys“. Ji vandenį tiekia ne tik miesto, bet ir kelių didžiųjų rajono gyvenviečių – Pažagienių, Naujamiesčio, Ramygalos, Garuckų, Uliūnų, Šilų, Piniavos, Dembavos, Berčiūnų, dalies Velžio – žmonėms. Kitą Panevėžio rajono dalį aptarnauja jau rajono Savivaldybei pavaldus Velžio komunalinis ūkis.

Brangūs valdžios rūmai

Panevėžio rajone gyvenančiam žmogui prireikus apsilankyti savo savivaldybės administracijoje tenka vykti keliolika ar net kelias dešimtis kilometrų į Panevėžio mieste esantį rajono centrą.

Tiesa, tokių važinėjančiųjų kasmet vis mažiau. Demografinės Panevėžio krašto tendencijos gąsdina net prie nuolat besikeičiančių skaičių pripratusius statistikos specialistus. Dar 2008-aisiais Panevėžio rajone gyveno 42 816 žmonių, dabar – 36 085.

Kur kas liūdnesnis tuštėjančios Aukštaitijos sostinės vaizdas. Prieš devynerius metus statistikai Panevėžyje buvo suskaičiavę 113 212 gyventojų, šįmet panevėžiečių belikę 89 661.

Nors gyventojų abiejose savivaldybėse drastiškai mažėja, čia tebeveikia dvi administracijos. Jas, abi įsikūrusias Panevėžio centre viena nuo kitos vos per kelis šimtus metrų, išlaikyti mokesčių mokėtojams per metus kainuoja apie 6 mln. eurų.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje po įvykdytos reorganizacijos šiuo metu yra 245 etatai, o darbo užmokesčio fondui per metus išleidžiama apie 2,9 mln. eurų.

Panevėžio rajono savivaldybėje, turinčioje dar ir 12 seniūnijų, įsteigti taip pat 245 etatai, o tai atsieina 2,46 mln. eurų per metus.

Koziris rajone – trumpesnės eilės

Kad persipynusios savivaldybių funkcijos kelia nemažai sumaišties, sutinka ir patys Panevėžio miesto bei rajono vadovai.

„Rajono Savivaldybė yra mūsų artimiausia kaimynė, su kuria labai gerai sutariame, bet atsisakyti žiedinių savivaldybių būtų racionalus žingsnis. Dabartinė sistema kelia nemažai problemų. Turtingesni žmonės kuriasi priemiesčiuose, bet dirba mieste, jų vaikai mokosi mieste, naudojasi miesto infrastruktūra, o mokesčius moka rajono Savivaldybei, kur deklaravę gyvenamąją vietą. Tai nėra teisinga“, – mano Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Anot jo, dėl administracinių ribų papildomų iššūkių patiria ir verslas.

„Panevėžyje augant pramonei, įmonėms tenka spręsti, kaip organizuoti darbuotojų iš toliau atvežimą per keletą savivaldybių, o kiekviena jų nustato savo kelionės įkainius. Vien iš Kupiškio į Panevėžį atvežti žmones reikia per tris savivaldybes“, – sako R. M. Račkauskas.

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis pripažįsta, kad ir mieste, ir kaime mažėjant gyventojų subrendo laikas administraciniams pokyčiams. Tačiau, anot jo, tam reikalinga rimta analizė.
„Kad abiejų savivaldybių funkcijos susipynusios, nebėra jokių abejonių. Bet kas geriau gyventojams? Mūsų Socialinės paramos skyriuje nebūna tiek žmonių, kiek mieste, rajone patekti į slaugos ligonines gal irgi paprasčiau. Panevėžys – pramonės miestas, rajonas – žemdirbiškas kraštas, mūsų net 30 proc. teritorijos užima miškai. Sujungus savivaldybes reikėtų rasti sprendimą, kad nė viena šių sričių nenukentėtų“, – teigė P. Žagunis.

Verslas išloštų

Kad išlaikyti Lietuvą, padalytą į 60 savivaldybių, valstybei nėra ekonomiškai naudinga, sutinka ir verslo atstovai. Pasak Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Sigito Gailiūno, žiedines savivaldybes sujungus su miestų, verslui sumažėtų biurokratinių suvaržymų.

„Kai kuriuos viešuosius pirkimus, dabar skelbiamus ir vienoje, ir kitoje savivaldybėje, būtų galima sujungti. Verslui tai būtų naudinga. Bet diskusiją dėl administracinių ribų reikia plačiai vystyti. Dabar girdėti daug spekuliacijų tuo klausimu, kartais net nelabai įsivaizduojant, apie ką kalbama, ir nežinant, kas iš tiesų pasikeistų savivaldybes sujungus“, – teigė S. Gailiūnas.

 

Miestiečiais būti atsisakė

Savivaldybių sujungimo pavyzdį Lietuva jau turi. Prieš daugiau nei dešimtmetį veikė atskiros Marijampolės miesto ir rajono savivaldybės. Viena sprendė miesto, kita – kaimo žmonių rūpesčius. 2000-aisiais įsteigus Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybes, joms teko dalis Marijampolės rajono, kita jo dalis buvo prijungta prie Marijampolės miesto.

Prieš dešimtmetį bandyta perbraižyti ir Panevėžiečio rajono bei miesto ribas.  VRM dar 2007 metais organizavo dvi gyventojų apklausas dėl Panevėžio miesto bei Panevėžio rajono savivaldybių reformavimo, tai yra dėl naujos Ramygalos savivaldybės bei naujos Panevėžio savivaldybės steigimo. Miestiečiams tenkančią mokesčių naštą įvertinę rajono gyventojai tąkart kategoriškai nesutiko pereiti į miesto glėbį ir pageidavo likti kaimiečiais. Apklausos tuomet traktuotos kaip neįvykusios, nes jose dalyvavo per mažai gyventojų, o dauguma atėjusiųjų prie balsadėžių nepritarė ministerijos pasiūlytiems pakeitimams.

Komentarai

  • kokie cia dar balsavimai?? kam zaisti demokratija kur zaidimai kenkia tiesiogiai miesto ir rajono zmonems??jeigu net kai kurie valdininkai neikerta esmines naudos, kaip ja matys eiliniai gyventojai? ar cia vel zaidimas „mes siulem, bet zmones nepritare“??

    • Atsakyti
  • straipsnis neatlaiko kritikos, jei žmonės važiuoja iš Kupiškio į darbą Panevėžyje anot autorės reikia prie Panevėžio prijungti Kupiškį; žmonės keliasi gyventi į rajoną iš miesto , bet čia mažėja gyventojų ?? pagal gyventojų skaičių žiedinės savivaldybės vienos iš gausiausių Lietuvoje, ir t.t
    Įsteigus kaimišką savivaldybę , kad ir Ramygaloje ar sumažėtų išlaidos valdymui? ar paprasčiausiai miestas dairosi į priemiestines gyvenvietes ir ten gyvenančius mokesčių mokėtojus? Pažiūrėkite į Staniūnus, ta dalis kur priklauso rajonui išasfaltuota ir blizga , kuri priklauso miestui žvirkelis ir bardakas. Tegul miestas susitvarko savo kiemą , kad žmonės norėtų statytis namus, nereikės eiti lengvesniu keliu.

    • Išmokit skaičiuoti,bet jus garantuotai priklausote ‘klerkų-lesyklos“luomui,tai ir bijote permainų,o jos buvo įreikalingos jau prieš 25m.,o dabar dar labiau,skaičiuodami pridėkite kiek tie pertekliniai valdininkai išvogia,kiek žmonių „išvaro“iš LT savo“super“geru darbu.

      • Jie nepertekliniai. Nepliurpkit nesąmones. Panevėžio rajonas savo plotu ir žmonių skaičiumi yra vienas didžiausių Lietuvoje ir darbo pakanka. Iš Lietuvos varo įstatymai, o ne savivalda. Mažiau reikia pasiduoti įtakai norinčių būti stambiais didmiesčių vadovais. Panevėžys nebe didmiestis. O svajojantys būti didmiesčio meru kuria planus, kaip išgelbėti savo statusą. Kai atsitokėsit, pamatysit, kad gyvenate kaime, nes miestas jungsis prie rajono ir taps kaimu. Valio. Skaičiuokit toliau.

        • Atsakyti
  • Jeigu planuojama Šiauliuose daryti mažą savivaldybę (Kuršėnų), tad kalbėti apie stambinimą yra mažų mažiausia neteisinga. Taip miestas praranda pozicijas didmiesčių tarpe, bet kuo kalta kaimiškoji rajono gyventojų dalis? Miestas per tiek metų suformavo savo požiūrį ir pozicijas, kurios deja nėra labai patrauklios gyventojams. Ypač požiūris į bendruomenes, gyventojus. Rajone tikrai matomi gyventojai, jais rūpinamasi. O mieste? Amžini interesų konfliktai. Amžinos Tarybos rietenos. Kad ir dabartinė Taryba. Opozicija rėkia, kad rėkti, o negalvoja kaip dirbti išvien. Rajone opozicija stipri, kritikuojanti valdžią, tačiau valdžiai dirbti netrukdo. Užtat rajonas ir nesimurkdo intrigose, gyvenvietės gražėja. Ko nepasakysi apie miestą. Miestas žmonėms dabar asocijuojasi tik su žodžiais- RYO ir BABILONAS. Viskas, daugiau baisu žiūrėti. Tad natūraliai kyla noras pasiglemžti rajoną, galvojant, kad jis išgelbės. O miesto savivaldybėje kaimo žmogus tikrai bus antrarūšis. Per daug ilgai buvo miesto savivaldybė, kad ji išmoktų dirbti su kaimu. Bet jeigu Lietuvoje yra mažų savivaldybių, tokių, kaip Kalvarija, Rietavas, Elektrėnai, tai kuo kliūna palyginti didelis Panevėžio rajonas? Na ir kas, kad žiedinis. Negi tik dėl Kalėdų eglės rajonai kuriami? Lietuva yra Lietuva ir nereikia modelių ieškoti Vokietijose ar Suomijose. nuo tų pertvarkų blogiau bus- geriau- ne.

    • Atsakyti
  • Keistas požiūris tu politikų jau prieš 20 metų tai galėjo padaryti dabar tik susimastė ir ne bet kaip bet priverstinai prijungti.

  • Nu asarotoja papasakok kaip 6 opozicionieriai mieste trukdo 25 valdziunams dirbti ? Va cia tai stipri opozicija. Arba jus zemiau grindinio. 1:4. Pradeda patikti.

    • Atsakyti
  • Jei šita valdžia iš tiesų sujungs miestą ir rajoną – tikrai už ją balsuosiu. Seniai laikas. Tos dvi savivaldybės greta juokingai atrodo.

  • Tai gal pagaliau pradėkite nuo Vilniaus ir Vilniaus rįajono. Kiek gyvenviečių iškilo šalia Vilniaus, o esančių Vilniaus rajone. Važiuojant į N.Vilnią kiek kartų kirsite miesto ir rajono ribas. Gausybė žmonių gyvena Vilniaus rajone, nors save laiko vilniečiais – dirba, mokosi, gydosi Vilniuje. Lietuvoje reikalingas didysis Vilnius. Žinoma, bus ir prieštaraujančių. Tačiau žiūrėti reikia valstybės ir Vilniaus miesto interesų.

  • Ponui miesto merui R.Račkauskui labai toli iki to kaip tvarkosi su rajonu meras P. Žagunis. Nenorim jungtis prie miesto. Pas mus viskas geriau. Neatmenu ūkiškai besitvarkančio miesto mero.

  • Panevėžys turi merą? nuo kada? tokios neveiklios savivaldybės ir jos vadovo Lietuvoje nėra, lygiai taip, kaip ir nėra taip apsileidusio miesto kurį gėda svečiams parodyti. Visi miestai iki mažiausių miestelių susitvarkę, o Panevėžys kaip buvo niūrus ir aptrupėjęs, kai dar jame gyvenau ir lankiau mokyklą, taip ir yra. Kaip pamenu savo jaunystėje kaip atrodė miestas, taip ir jis yra toks pats ir dabar, kai atvažiuoju aplankyti tėvų, vaizdas nei kiek nepakitęs. Man gėda ne kiek už tokią valdžią kurią miestas turi, bet už tuos nemąstančius žmones, kurie tą valdžią išrenka. Jei Panevėžys artimiausiu metu nesiims kardinalių permainų, miestas greitai visai žlugs.
    Kad reikia sujungti miesto ir rajono savivaldybes, tas jau seniai yra aišku, ne vien dėl pinigų taupymo, bet ir paprastesnio pinigų įsisavinimo iš valstybės biudžeto, mažesnės atskirties ir mažesnių konfliktų tarp miesto ir rajono gyventojų. Jei pažiūrėtume normalų išsivysčiusios šalies modelį, tai pamatytume, kad nėra jokių žiedinių savivaldybių skirtų rajonui. Yra arba mažosios savivaldybės, kurios atlieka labiau seniūnijų funkciją, arba tiesiog seniūnijos, kurios atskaitingo vienai savivaldybei. Šiuo atveju mes turime ir seniūnijas kiekvienoje rajono gyvenvietėje,ir savivaldybę, kurios iš esmės atlieką tą pačią funkciją. Suprantu, kad Lietuvoje dar yra tarybinė tradicija turėti didelį valdžios aparatą, kad įdarbint visus gimines ir pažįstamus, bet gal mes pagaliau išeikim iš to komunizmo šešėlio ir gyvenkim kaip besivystanti šalis, o ne kaip atsilikėlių kraštas.

Rodyti visus komentarus (11)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų