Panevėžiui laikas prabusti

Panevėžiui laikas prabusti

 

Jau tapo tradicija, kad parodoje „Expo Aukštaitija“ pristatomi ne tik svarbiausi Panevėžio regiono verslo, švietimo ir kultūros pasiekimai, bet ir organizuojama diskusija apie miesto perspektyvas ir iššūkius.

Šių metų tema – „Panevėžys 2018: Laikas perjungti aukštesnę pavarą“ – šiek tiek provokuojanti, bet kartu verčianti atrasti dar neišnaudotas galimybes augti.

Kaip teigė Europos Komisijos Lietuvoje direktorius Arnoldas Pranckevičius, Europos Sąjungos skiriamos lėšos Lietuvai gerokai mažėja, tad jas panaudoti teks atsakingiau. Kita vertus, yra daugybė kitų galimybių, kurių Lietuva, kaip ir Panevėžys, dar neatrado.

„Iš miegančio katino turime tapti šuoliuojančiu tigru“, – sakė A. Pranckevičius britų savaitraščio „The Economist“ partnerio Lietuvoje žurnalo IQ surengtame forume miesto ir regiono plėtros scenarijams aptarti.

Lietuvos ir jos regionų ekonomikos evoliuciją – kur esame ir kas laukia toliau, konferencijoje apžvelgė Lietuvos banko ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovas Gediminas Šimkus. Ekonomisto teigimu, Lietuvos ekonomika, nors šiemet ir sulėtėjo, toliau auga. O atlyginimų augimas pasiekė dešimties metų rekordą. Darbo užmokestis šįmet kilo 10 proc., kainos – 2,8 proc., tad gerokai išaugo žmonių perkamoji galia, tai rodo Lietuvą sparčiai vejantis Vakarų Europą. Tiesa, kalbant apie ekonomikos augimą, ryškus skirtumas tarp trijų regionų – Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos – ir mažųjų, tarp kurių patenka ir Panevėžys. Vilniuje vienam gyventojui bendrasis vidaus produktas (BVP) yra 50 proc. didesnis nei šalies vidurkis, tuo metu mažųjų regionų BVP vienam gyventojui – minus 25 proc. Per dešimtmetį Panevėžio apskrityje BVP vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu, smuko 7 proc. Pasak G. Šimkaus, tokią situaciją lėmė įvairios priežastys.

„Panevėžys turėjo savo „atominę elektrinę“ – „Ekrano“ gamyklą. Tai buvo ne tik gamykla. Tai, ką ji kūrė, keitė viso regiono gyvenimą. Jai bankrutavus pokyčius pajuto visas miestas“, – teigė G. Šimkus.

„Ekrano“ gamykloje dirbo beveik 4 tūkst. darbuotojų – dešimt procentų visų miesto dirbančiųjų. Svarbu tai, kad čia atlyginimas buvo trečdaliu didesnis už Panevėžio vidurkį, o pinigų suma sudarė net 7 proc. Panevėžio apskrities darbo užmokesčio fondo. Bankrutavus „Ekranui“, mieste nedarbo lygis šoktelėjo į aukštumas. Dalis darbo netekusių panevėžiečių emigravo, dalis įsidarbino kitur, bet sumažėjus žmonių pajamoms, natūralu, sulėtėjo ir miesto augimas.

Galerija

Senjorų miestas

Panevėžiui naujus iššūkius kelia ir nepalanki demografinė bei darbo rinkos padėtis. Net ketvirtadalis – 25 proc. visų panevėžiečių yra pensinio amžiaus. Nors šie žmonės turi stabilias pajamas, tačiau jos yra nedidelės. Tad natūralu, kad senjorai nestimuliuoja rinkos, perka tik pigiausias prekes. Kitas svarbus rodiklis – darbingo amžiaus žmonių užimtumas. Panevėžyje nedarbo lygis artimas šalies vidurkiui – apie 10 proc. Vadinasi, dalis panevėžiečių gauna socialines išmokas, kurios taip pat neskatina ekonomikos. Tai atsispindi ir statistikoje – mažmeninės prekybos mastai Panevėžyje net 25 proc. mažesni nei šalyje.

„Jeigu gyvenu Panevėžio regione, vadinasi, iš esmės viską perku čia, o jeigu mažiau pinigų, mažesnė apyvarta, mažiau smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių“, – kalbėjo G. Šimkus.

Dar vienas Aukštaitijos sostinei nepalankus veiksnys – apskrityje nėra didelių gamyklų. Čia jų mažiau nei Lietuvos vidurkis. Didesnėse įmonėse mokami didesni atlyginimai, tai galėtų paskatinti ekonomiką mieste. Tiesa, Panevėžys gali pasigirti nebent tuo, kad čia atlyginimai yra vieni didžiausių, palyginti su mažaisiais regionais, bet gerokai atsilieka nuo Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos.

„Vis dėlto galime įžvelgti ir teigiamų tendencijų – ilgą laiką Panevėžyje dominavo maisto produktų pramonė, tačiau ši dalis mažėja. Gaminami daugiau kapitalo reikalaujantys produktai, kurie sukuria prielaidas darbo našumui augti. Tą matome ir per ateinančias užsienio investicijas“, – sakė G. Šimkus.

Mato perspektyvą

Kas gali sukurti pagreitį naujame Panevėžio pramonės regione, į diskusiją pakvietė Lietuvos robotikos asociacijos vadovas, Lietuvos inovacijų centro ekspertas Edgaras Leichteris. Jo teigimu, Šiauliai išsigrynino išmaniosios gamybos kryptį, Panevėžys kaip variklį pasirinko robotiką ir automatizavimą. Tiesa, tai kol kas tik ambicija, kuri prišlieta prie jau egzistuojančių pramonės verslų. Tačiau potencialo, kad tai gali virsti kažkuo daugiau, E. Leichterio nuomone, tikrai yra. Tuo labiau kad jau dabar Panevėžyje veikia skandinavų kapitalo įmonių, kurios investuoja į naujų technologijų kūrimą, kad išliktų konkurencingos.

„Net jei Panevėžys absoliučiai nieko nedarytų, dėl Europos Sąjungos ir nacionalinės politikos miestas augs ir progresuos, bet galima pasiekti daug daugiau. Tam pirmiausia reikia motyvacijos“, – akcentavo E. Leichteris.

Jo akimis, užsidegimo eiti šia kryptimi netrūksta. Didelį vaidmenį čia suvaidino ir Panevėžio „Alumni“ klubas. Kitas dalykas – stipri iniciatyvinė grupė, kuri šią idėją stumia į priekį. Tereikia, kad šią Savivaldybės iniciatyvą realiai palaikytų ir verslas. Stambus verslas turi tame dalyvauti ir tuo tikėti. Juk miestas turi istorinę elektronikos praeitį, daug gabių inžinierių, užsienio kapitalo įmonių, mokslo institucijų.

„Galima išties daug pasiekti, tereikia žinoti, ko nori. Mobilizuoti pajėgas ir pasinaudoti galimybėmis, kurios ateina“, – optimistiškai į Panevėžio perspektyvas žvelgia E. Leichteris.

Galerija

Komentarai

  • Kad nebutu daroma geda mistui, reikejo sunkiais nusikaltimais itariama mera is rentginio isvaryti.

    • Atsakyti
    • ir pakviesti statkeviciu ,matuza ,urbona,na ir tave

      • Atsakyti
  • Stebėjome Laisvės aikštės naują jos pertvarkymo projektą. Medžių aikštėje beveik nebeliks. Tik koks ąžuolas ir dar keli. Todėl gamtosaugininkai ir nepasirašo ant projekto. Ir kas per mada atėjo? Miestelių aikštėse medžiai tiesiog „šienaujami“. Moteriškė grįžo į vieną miestelį – jo aikštės nebepažino: vieni kelmai. Korespondentai, ko nerašote apie gamtosaugą? Ar pabuvojate miškuose apie Panevėžį? Pavažiuokite pro Paliūniškį Vabalninko, Stumbriškio link. Pakelėje lenta: „Žaliosios girios botaninis-zoologinis draustinis“. O šalia iškirsto miško plotai vien plynios, kelmai kelmuoti,. Praeikite pro žydų kapus, šiaurės link. Kiek akys užmato draustinyje dykynės.

    • Tu ten apie Paliūniškį ir Vabalninką ir vaikščiok, kelmus skaičiuok, būk užsiėmęs. Į Panevėžį nebelįsk

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų