Nevienareikšmiškai panevėžiečių įvertintas architektų sprendimas Laisvės aikštėje uždrausti statyti automobilius tėra pirmas žingsnis. Kiti strategai numatė uždrausti eismą ir pro Laisvės a. vedančia Elektros gatvele. V. Bulaičio nuotr.

Panevėžiui – išgyvenimo be automobilių planas

Panevėžiui – išgyvenimo be automobilių planas

Panevėžyje ieškoma būdų, kaip gyventojus išlaipinti iš asmeninių automobilių ir persodinti į autobusus, ant dviračių arba įtikinti kulniuoti per miestą pėsčiomis.

Nevienareikšmiškai panevėžiečių įvertintas Laisvės aikštės rekonstrukciją projektuojančių architektų sprendimas uždrausti joje statyti automobilius tėra tik pirmas žingsnis.

Kiti strategai, Savivaldybės užsakymu darnaus judumo planą sudėlioję vilniečiai, numatė uždrausti eismą ir pro Laisvės a. vedančia Elektros gatvele. Tiesa, plano kūrėjai pripažįsta nedrįstantys iš karto nukirsti įvažiavimo į patį miesto centrą – bent jau dar kurį laiką eismas šia gatve būtų ribojamas tik tam tikromis valandomis.

Baigus Laisvės aikštės rekonstrukciją, į Elektros g. automobiliams įvažiuoti būtų draudžiama šiltuoju sezonu vakarais ir savaitgaliais.

„Užtempiama gėlių klomba, kad negalėtų pravažiuoti – ir ji atsiveria pėstiesiems. Uždarius Elektros g. eismą, susijungtų Laisvės a. su Senvagės parku ir sudarytų didelę rekreacinę erdvę“, – sako darnaus judumo planą rengusios įmonės „Civitta“ projektų vadovė Ieva Markucevičiūtė.

Nusižiūrėjo nuo Vilniaus

Tuščios Elektros gatvės idėjos autoriai remiasi sostinės patirtimi. Tam tikromis valandomis eismas ribojamas Vilniaus Gedimino prospekte, šiltuoju sezonu savaitgaliais draudžiamas transporto eismas sostinės senamiesčio A. Savičiaus gatvelėje, kuri atšilus orams tampa viena lankomiausių pėsčiųjų gatvių Vilniuje.

„Panevėžiečiai dažnai kelia problemą, kad vakarais centras tuščias, norėtųsi jame daugiau gyvybės. Eismo ribojimas Elektros g. – vienas iš būdų atgaivinti centrinę dalį. Gal ir Panevėžyje prigis tradicija kavinėms išnešti staliukus į gatvę, ten organizuoti renginius“, – mano I. Markucevičiūtė.

Plano rengėjų pirmiausia siūlyta Elektros gatvę visiškai uždrausti automobiliams. Panevėžiečiai tokią idėją sutiko nevienodai – dauguma pasipiktino, esą draudimas itin apsunkins eismą centre ir pridarys daug sunkumų.

„Dėl to, kad labai išsiskyrė panevėžiečių nuomonės šiuo klausimu, ėmėmės kompromiso ir tai tik bandomasis projektas“, – teigia I. Markucevičiūtė.

 

 

Auka už pėsčiųjų ramybę

Darnaus judumo plano rengėjai ateityje mato Laisvės a. visiškai be automobilių. Nors architektų sprendimas atsisakyti stovėjimo vietų priešais miesto Savivaldybės pastatą per aikštės rekonstrukcijos projekto viešą pristatymą panevėžiečiams irgi kėlė pasipiktinimą, I. Markucevičiūtės nuomone, Aukštaitijos sostinės centrinė dalis nėra tokia didelė, kad joje nebūtų įmanoma išsiversti be mašinos.

„Lieka galimybė pasistatyti automobilį kitose gatvėse netoli centro. Tiesa, reikės šiek tiek paėjėti, bet tai nėra kelionė į prekybos centrą, kai žmonės turi tempti pilnus krepšius pirkinių. Paeiti kelis šimtus metrų yra auka dėl to, kad Panevėžys centre turėtų erdvę pėstiesiems, kur galėtų kurtis restoranai, kavinės, pramogos“, – viziją mato plano rengėja.

Per Panevėžį dviračiu

Centrines dalis kiek įmanoma labiau apsaugoti nuo automobilių – kelias, kuriuo eina Europos miestai. Norint įvažiuoti į Londono centrą darbo dienomis, 7–18 valandomis, tenka mokėti 11,50 svarų sterlingų mokestį – jis suteikia teisę visą dieną važinėti apmokestintoje teritorijoje. Radikalų sprendimą, galintį sukrėsti visą automobilių pramonę, priėmė Vokietija: jos miestams suteikta teisė įvesti dyzelinių automobilių draudimus siekiant kovoti su oro tarša. Anksčiau kai kuriose Vokietijos miestų zonose buvo draudžiamas tik senų dyzelinių modelių eismas.

Pasak I. Markucevičiūtės, tokių apribojimų Europoje atsiranda vis daugiau, 2050-aisiais jos miestų centruose visiškai turėtų nebelikti taršių automobilių – juos pakeistų elektromobiliai, dviračiai ir kitos aplinkai draugiškos transporto priemonės.

Europa tam jau pradeda ruoštis dabar. Tačiau ką gali sau leisti Londonas, negali Lietuva.

„Iš vienos pusės atrodytų puiki idėja rinkti įvažiavimo į miesto centrą mokestį, bet Lietuvoje kyla didelė rizika, kad šitaip jie taps prabangos zonomis, į kurias galės važiuoti tik aukštesnių pajamų gyventojai. Tai dar labiau didintų socialinę atskirtį ir kiršintų visuomenę“, – atkreipia dėmesį I. Markucevičiūtė.

Ne tik Panevėžiui, bet ir kitiems Lietuvos didmiesčiams bei šalies kurortiniams miestams darnaus judumo planus rengę specialistai stengėsi atsisakyti tokio ėjimo ir ragina Savivaldybes spręsti problemą dėl dviračių, pėsčiųjų takų infrastruktūros. Nors Panevėžys labai kompaktiškas miestas ir atrodytų, kad gyventojus lengva išsodinti iš automobilių, visgi darnaus judumo plano rengėjų susitikimuose su visuomene netrūko argumentų, kad automobiliu kelionė Panevėžyje trunka penkias minutes, o autobusu sugaištų 20.

„Dėl to, užuot taikius griežtus apribojimus automobilininkams, verčiau Savivaldybei pasirūpinti, kad būtų patraukliau vaikščioti – atnaujinti gatves, viešąsias erdves, sutvarkyti apšvietimą, dviračių takus, įrengti vaizdo kameras. Dabar madinga važinėti dviračiais, jais panevėžiečiai naudosis, jei tik bus patogiau taip nuvažiuoti nei asmeniniu automobiliu“, – sako I. Markucevičiūtė.

Apskaičiuota, kad tinkamai sutvarkius dviračių takų sistemą, normaliu greičiu pervažiuoti Panevėžį dviračiu tetruktų 15–20 minučių.

Darnaus judumo plane numatyta vietos dviračių saugykloms – savotiški apvalūs šiltnamiai, kuriuose būtų galima laikyti užrakintas transporto priemones. Plano rengėjai numato, kad saugyklas dviračiams nemokamai galėtų gauti pirmieji 50 užsiregistravusių daugiabučių, vėliau jų įrengimas būtų subsidijuojamas renovuojamiems ar statomiems daugiabučiams.

Savivaldybei siūloma prie daugiabučių imtis įrengti dviračių saugyklas – savotiškus apvalius šiltnamius, kuriuose būtų galima laikyti užrakintas transporto priemones. Darnaus judumo plano rengėjų nuotr.

Savivaldybei siūloma prie daugiabučių imtis įrengti dviračių saugyklas – savotiškus apvalius šiltnamius, kuriuose būtų galima laikyti užrakintas transporto priemones. Darnaus judumo plano rengėjų nuotr.

Srautų neatspėjo

Darnaus judumo planas parengtas taip, kad jį išpildžius panevėžiečiai kuo daugiau važinėtų dviračiais, vaikščiotų pėsčiomis, ir jis yra, pasak I. Markucevičiūtės, apie viską, tik ne apie automobilius. Visgi Savivaldybė raginama iš esmės imtis spręsti stovėjimo vietų prie daugiabučių problemą.

Nors Panevėžyje nuo praeitų metų pradžios gyventojų sumažėjo 2428-iais, transporto priemonių mieste kasmet padaugėja tūkstančiu.

Šiuo metu Aukštaitijos sostinės gyventojų skaičius tesiekia 88 678, o mieste registruoti 45 209 lengvieji automobiliai, 3450 krovininių, 222 autobusai, 1430 krovininių automobilių priekabų ir puspriekabių, 883 motociklai ir mopedai.

Tai reiškia, kad po lengvąjį automobilį turi beveik kas antras panevėžietis, įskaitant net kūdikius ir vaikus.

Daugiabučių kiemuose dar sovietmečiu įrengtos stovėjimo aikštelės pritaikytos anų laikų normoms, kurios prognozavo automobilizacijos lygį pakilsiantį iki 150–180 lengvųjų automobilių 1000-iui gyventojui. Dabar gi Panevėžyje tokiam skaičiui žmonių tenka maždaug 500 lengvųjų automobilių.

Aukštaitijos sostinės daugiabučių kiemų stovėjimo aikštelėse jų telpa apie 22,5 tūkst. Darnaus judumo plane apskaičiuota, kad reikėtų įrengti dar apie 7,3 tūkst. vietų.

I. Markucevičiūtė nesutinka, jog tokiu būdu gyventojai būtų skatinama įsigyti daugiau transporto priemonių.

Anot jos, plano esminis tikslas ne sumažinti automobilių srautus mieste, o pasiekti, kad jie bent nebeaugtų – šeima neįsigytų antro automobilio.

Gelbėjimosi nuo civilizacijos planas

Europos Sąjungai įgyvendinant bendrą transporto politiką, darnaus judumo planus rengia visi didieji miestai. Lietuvoje jie dėliojami pagal susisiekimo ministro patvirtintas gaires. Tai reiškia, kad visiems miestams nurodyta konkreti analogiška užduotis – kaip žmones iš automobilių persodinti į viešąjį transportą, paskatinti važiuoti dviračiais arba vaikščioti pėsčiomis.

Iki 2030 metų neįgyvendinus darnaus judumo plane numatytų priemonių, pasak jo rengėjų, prognozuojama, jog kelionių privačiais lengvaisiais automobiliais dalis dar išaugtų net iki 61 proc. visų atliekamų kelionių ir tai būtų 18 proc. daugiau nei įgyvendinus planą.

Jį parengti kainavo 75 tūkst. Eur. Iš jų Savivaldybės biudžetas išleido per 11 tūkst. Eur, kita dalis – ES pinigai.

Komentarai

  • kad ir taip tas centras visiškai tuščias, be gyvybės, ypač vakarais. Nemanau ar padės staliukų išdėstymas tuščioje, žmonių nevaikštomoje Elektros gatvėje.

    • Niekas nieko nebesitiki, is korupcijos skandalu nebegalinciu isbristi valdanciunu, nebesvaistykite pinigu mistiniams projektams.

      • Labai patiko mintis. Kokiame kompaktiškame mieste tik vaikščiok sau visą vasarą pėstute ir būk sveikas. Automobilių tarša milžiniška.

  • Nelyginkite turistu uzkimstu miestu su mirstanciu Paneveziu! Jei ne autimobiliai, is viso niekas nesilankytu centre, jau apmokestinote viska, aciu! Palukit nors ta viena vienpusi pravaziavima, sazines turekit! :(((

  • Iki centro netoli ir pesciomis,bet del beviltiskai issiklaipiusiu saligatvio plyteliu visame mieste,galva gali nusisukti vaiksciodamas pesciomis.Jau kelinta k. rekonstruojama laisves a. nebus kam joje dziaugtis mirstantis m.

    • Atsakyti
  • kazkokie marazmai ir taip Panevezys graudziai tuscias, pritariu geriau saligatviu plyteles sovietines rekonstruotu

  • Nei Paryžius nei Šiauliai nei Vilnius numirė kai centras pėstiesiems liko. O kad išplanuoti reikia irengti aktyvaus laisvalaikio erdves tai faktas. reikia padaryti viską kad jaunimui būt kur susieiti, pasisedeti pasportuoti, vaikams pažaisti. Greta automobilių tikrai nesaugu. Man tai patinka projektai ir nėra ko tuščiai kaltinti merą. Poviliukas apsiramins ir viskas susitvarkys tada. Matuzui irode 300 euru kyšį, o kiek metų stengėsi, sekė, tyrė. Valstybė kiek tiem tyrėjam sumokėjo už tuos grasius??? Gal milijoną kartų daugiau.

  • Administracines įstaigas tuomet būtina iškelti, kur geras privažiavimas ir patogus parkavimas, tvarkant reikalus to reikia. Laisvės aikštę panaikinus, kai pagrindinę piliečių erdvę ir prikaišiojus augalų ji netaps naudojama kas diene, tik poilsinė, tai gi kavinės, parduotuvės joje bankrutuos, nes šiomis įstaigomis naudojasi ne mamos su vežimėliais, bet veiklūs žmonės. .

  • Labai labai gera idėja! Šįvakar eidami iš Senvagės į Laisvės a. kaip tik dar pakalbėjom, kaip faina būtų Elektros g. išklota grindiniu ir be automobilių. Bent jau vakarais.

  • Pirma normalu pliažą įrengti reikia Panevėžį, dabar norint pasimaudyti ir pasivažinėti samakatu tenka važiuoti į Anykščius

  • as tai per Kalėdas nuvažiuoju egles pažiuret, galit ta gatve visai uždaryt

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (11)

Atsakymas į Zemaiciu g. gyventoja komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų