Panevėžio meninio stiklo virtuozai – įmonė „Glasremis“ į užsienio šalis eksportuoja 70–80 proc. produkcijos. Daugiausia gaminių tiekiama į JAV, Olandiją, Vokietiją. Neseniai didelė siunta pasiekė Kiniją. Eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro mažiau nei procentą. M. Garucko nuotr.

Panevėžio verslas ruošiasi „Brexito“ vingiams

Panevėžio verslas ruošiasi „Brexito“ vingiams

Jungtinei Karalystei nepavykstant susitarti dėl išstojimo iš Europos Sąjungos sutarties, su šia valstybe ryšių turintys Lietuvos verslininkai ima ruoštis kietajam „Brexito“ scenarijui. Kas gali nutikti jau pavasarį, blogiausias perspektyvas dėlioja ir Panevėžio įmonės.

 

Jungtinė Karalystė (JK) savo sprendimais nepaliauja stebinti pasaulio. Prieš dvejus metus jos gyventojai nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES), kurios sudėtyje ši šalis buvo pusę amžiaus. O praeitą savaitę britų aukščiausioji valdžia atmetė pusantrų metų derintas išstojimo sąlygas, bet nepasitikėjimo jas kūrusia vyriausybe neparodė.

Todėl iki pat kovo 29-osios, kai britams teks palikti ES, lieka nežinomybė, ką ši valstybė galutinai pasirinks. Lieka didelė tikimybė, jog britai trenks durimis be jokio susitarimo.

Tokiu atveju Didžiajai Britanijai būtų pradėti taikyti Pasaulio prekybos organizacijos tarifai: gali įsigalioti muitai, atsirastų muitinių patikra ir kiti reikalavimai, taikomi užsienio verslininkams, kurie produkciją tiekia į trečiąsias pasaulio šalis.

Kietojo „Brexito“ pasekmės, tikėtina, žalingos būtų ir Lietuvos ekonomikai. JK kelinti metai užima šeštą vietą pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą. Oficialiais skaičiavimais, per tris pirmus 2017 metų ketvirčius iš Lietuvos į JK eksportuota 930 mln. eurų vertės produkcijos. Praėjusiais metais tuo pačiu metu – už daugiau nei milijardą eurų.

Didžiausią dalį išvežamų prekių sudaro naftos produktai. Anglai taip pat perka lietuviškus baldus, plastiko gaminius, trąšas, medieną ir tekstilę.

Nei Panevėžio miesto savivaldybė, nei šio regiono Prekybos, pramonės ir amatų rūmai informacijos, kiek Aukštaitijos sostinės įmonių ir kokiais kiekiais eksportuoja į JK, nekaupia.

Statistikos departamentas skelbia, kad iš Panevėžio apskrities į JK 2018 metų lapkritį eksportuota beveik 381 tūkst. eurų vertės lietuviškos kilmės prekių. Per vienuolika praėjusių metų mėnesių – už daugiau nei 4,2 mln. eurų.

Iš šio regiono anglai pernai pirko mėsos, pieno produktų, kiaušinių, natūralaus medaus, malybos produktų, salyklo, krakmolo, miltų, pieno miltelių, žuvies, kakavos, cukraus gaminių, gėrimų. Eksportuojamas muilas, skalbikliai, plastikas ir jo gaminiai, kaučiuko dirbiniai, tekstilė. Itin daug tiekiama medienos ir jos dirbinių.

Daug Panevėžyje pagamintos produkcijos į Jungtinę Karalystę išsiunčia „Lietkabelis“, „Roquette Amilina“, „Kalnapilio-Tauro grupė“.

Jungtinė Karalystė – viena didesnių Panevėžio bendrovės „Lietkabelis“ rinkų. Įmonė į ją eksportuoja 15–20 proc. Aukštaitijos sostinėje pagamintos produkcijos. M. Garucko nuotr.

Panevėžyje veikia viena ir pačios Jungtinės Karalystės kapitalo įmonė UAB „Vestey Foods Baltics“, turinti 22 darbuotojus. Panevėžyje veikianti bendrovė yra Didžiosios Britanijos „Vestey Foods Group“ korporacijos dalis. Ši prekybos milžinė veikia daugiau nei septyniasdešimtyje valstybių. Aukštaitijos sostinėje įsikūrusi „Vestey Foods Baltics“ užsiima šaldytos mėsos, paukštienos ir jūros gėrybių importu bei platinimu maisto gamintojams, mažmenininkams ir viešbučių, restoranų, kavinių rinkai Baltijos šalyse.

Bijoma muito

Viena didžiausių Panevėžio įmonių „Lietkabelis“ į JK tiekia 15–20 proc. savo produkcijos.

„Jungtinė Karalystė – viena didesnių mūsų bendrovės rinkų. Paskutinius penkerius metus įmonės pardavimo mastai į tą šalį augo, tad nenorėtume prarasti šių partnerių“, – teigė bendrovės generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas.

Nors panevėžiečiai nenori tikėti, kad britai ES paliks be jokių susitarimų, ir laukia naujo referendumo, baisiausiems JK pokyčiams, gresiantiems po šio pavasario, vis dėlto taip pat ruošiamasi.

„Diskutuojame su savo pirkėjais JK dėl ateities, jie irgi nenori tikėti, kad viskas taip ir pasibaigs be susitarimų. Tačiau ruošiamės, ieškome būdų, kaip toliau dirbti be didelių kliūčių ir prastesnėmis sąlygomis“, – sakė S. Gailiūnas.

Formalumų – ilgesnių patikrų muitinėse, papildomų dokumentų pildymo bei reikalingų sertifikatų anglams, „Lietkabelis“ nebijo. Labiausiai būgštaujama dėl galimo eksporto muito įvedimo, jei Didžioji Britanija taps trečiąja pasaulio šalimi. Šis mokestis gali siekti nuo 5 iki 20 proc.

Tai pakeltų panevėžiečių gamybos išlaidas ir natūraliai padidintų jų produkcijos, tiekiamos į JK, kainą.

Tokiu atveju, pasak S. Gailiūno, anglų pirkėjai gali pradėti ieškoti pigesnių pardavėjų ir lietuviams gresia nebeatlaikyti didesnės konkurencijos.

„Kol kas dėl nežinomybės negalime suskaičiuoti, kaip mūsų eksportas pasikeistų, jei JK išeitų iš ES. Jau ieškome ir naujų pirkėjų“, – svarstė „Lietkabelio“ direktorius.

Augs prekių kaina

Mažiau nei procentą savo gaminių į JK eksportuoja ir meninio stiklo studija – bendrovė „Glasremis“. Panevėžio stiklo virtuozų įmonė JK turi savo atstovus, kuriems tiekia meninio stiklo prekes: figūrėles, puošybos elementus ir t. t.

Pasak bendrovės vyriausiosios finansininkės Irenos Brazinskienės, anksčiau į JK būdavo parduodama daugiau gaminių. Eksporto į šią šalį sumažėjimo ji nesieja su „Brexitu“ – prekybą sumažino vidiniai partnerių reikalai.

Nebijo panevėžiečiai ir galimo anglų išstojimo iš ES. Eksportas į Trečiąsias pasaulio šalis bendrovei nėra naujiena, tad jei ir toliau „Glasremis“ ras kalbą su pirkėjais JK, tikisi neturėti bėdų dėl naujų formalumų.

Tiesa, eksporto muitas gąsdina ir šiuos verslininkus.

„Nemanau, kad „Brexitas“ mums turės įtakos. Bet jei atsiras muitų sistema, mūsų stiklo gaminiai pabrangs – jie ir dabar nėra pigūs, o su mokesčiais kaina dar labiau šoktelės“, – nuogąstavo finansininkė.

„Glasremis“ į užsienio šalis eksportuoja 70–80 proc. visos produkcijos. Daugiausia gaminių tiekiama į Jungtines Amerikos Valstijas, Olandiją, Vokietiją. Neseniai didelė siunta pasiekė Kiniją.

Įspėja ruoštis

„Didžiosios Lietuvos įmonės jau nerimauja dėl būsimų pokyčių JK. Bet smulkieji verslininkai neskuba jiems ruoštis – ir blogai daro. Mes raginame visus pagalvoti, kas bus ir ką reikės daryti bet kokiame anglų pasirinktame kelyje“, – sakė VšĮ „Versli Lietuva“ verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas Vytautas Adomaitis.

Jo pateiktais duomenimis, Lietuvos eksportas į JK paskutiniais metais augo 3,6 proc.

„Galima sakyti, kad „Brexitas“ kol kas neatsiliepė lietuvių eksportui į Angliją. Bet kas bus paskui, sunku dabar pasakyti – neaišku, ką toliau rinksis britai“, – kalbėjo ekspertas.

Geriausias scenarijus visiems, anot jo, būtų, jei JK skelbtų naują referendumą. Blogiausia, jei valstybė ES paliks jau kovą be jokių susitarimų.

Recesijos po kietojo „Brexito“ analitikai Anglijai neprognozuoja, tačiau spėjama, jog iki 2020 m. šios valstybės ekonomikos augimas itin sulėtės. Skaičiuojama, kad bendras JK vidaus produktas per ateinančius 15 metų gali būti 9 proc. mažesnis, nei jis būtų pasilikus ES.

Su tokiomis perspektyvomis greičiausiai mažės ir anglų vartojimas, o su juo – ir eksportas.

Be to, užsienio pardavėjams atsiras papildomų transportavimo išlaidų, ilgės patikros muitinėse, teks rūpintis produkcijos sertifikatais. Dar labiau viskam pakenkti gali ir tikėtinas svaro kurso nuosmukis euro atžvilgiu.

„Vienoms šalims tokia situacija pakenks, o kitoms galbūt suteiks naują galimybę. Todėl lietuviams siūlau rimtai pasiruošti bet kokiems pokyčiams“, – pabrėžė V. Adomaitis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų