Panevėžio urbanistinė raida XX a. pradžioje

Panevėžio urbanistinė raida XX a. pradžioje

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsivėrė naujas etapas visos Lietuvos, taip pat ir Panevėžio miesto, istorijoje. Panevėžys minėtu laikotarpiu buvo ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas. Mieste 1920 metais gyveno apie 20 tūkst. gyventojų. Reikėjo dėti nemažai pastangų atkurti karų nuniokotą miestą.

 

Atkuriamieji darbai

Postūmį statyboms davė 1920 metais sukurtas Lietuvos atstatymo komitetas. Jis formavo statybų  gaires visoje Lietuvoje.

Nemažai dėmesio buvo skiriama ir statyboms Panevėžio mieste. Deja, iš pradžių viskam labai trūko lėšų. Pirmas žymesnis pastatas buvo pradinė mokykla  Marijos gatvėje, pastatyta 1923 metų pabaigoje. Projekto autorius miesto inžinierius M. Stanevičius. Mokyklos statyba labai rūpinosi miesto burmistras B. Adomulis. 1923 metais pastatytas Panevėžio apskrities ligoninės medinis pastatas. 1927 metais lapkričio 27 dieną Panevėžyje pašventinta V. Gusevo privati klinika, įrengta jo namuose Puzino gatvėje. Šventino Panevėžio dekanas J. Maciejauskas. Pamažu augo ir individualūs namai. 1924 metais pastatytas skulptoriaus J. Zikaro namas pagal inžinieriaus A. Gordevičiaus projektą. 1927 metais išduotas leidimas statybai ir 1928 metais pastatytas Panevėžio miesto burmistro T. Chodakausko ir jo žmonos Jadvygos namas Vasario 16-osios gatvėje.

1929 metais baigtas statyti vienas moderniausių Panevėžio privačių namų – techniko J. Baryso namas Respublikos gatvėje, šalia „Rambyno“ viešbučio.

Skubus darbas buvo miesto tiltų tvarkymas. 1925 metų rugpjūčio 30 dieną atidarytas pagal inžinieriaus P. Morkūno projektą pastatytas Laisvės tiltas. Tais pačiais metais atidarytas ir sutvarkytas tiltas Respublikos gatvėje. Šio tilto statybą prižiūrėjo inžinierius P. Morkūnas. Trečio dešimtmečio viduryje pradedamos grįsti Panevėžio miesto gatvės. Iš pradžių gatvės grindžiamos paprastais akmenimis. 1926 m. išgrįstos K. Donelaičio, Margių, Kauno, Vysk. M. Valančiaus ir kt. gatvės.

Daugiatautis miestas

1926 metais įkurta Panevėžio vyskupija. Tai pakėlė Panevėžio miesto statusą kitų miestų atžvilgiu. 1926 metais Panevėžio vyskupui  iš stačiatikių popo Gerasimo Šoreco nupirktas namas ir pradėti jo tvarkymo darbai. Namus supo didelis sodas. Jį tvarkė žinomas miškininkas M. Konkulevičius. Pamažu baigiama ir Panevėžio katedros statyba. 1930 metųkovo 4 dieną katedra pašventinta  prelato J. Mačiulio-Maironio. Ji pastatyta pagal architekto R. Steikūno ir inžinieriaus A. Gordevičiaus projektą, statyba kainavo apie 2 milijonus litų.

Panevėžys buvo daugiatautis miestas. Trečdalį jo gyventojų sudarė žydų tautybės asmenys, nemažai gyveno ir lenkų. 1928 metų spalio 2 dieną Elektros gatvėje duris atvėrė naujai pastatyta Panevėžio žydų gimnazija. Jos atidaryme dalyvavo miesto burmistras T. Chodakauskas. 1938 metais statomas  didelis šios gimnazijos priestatas. 1930 metais Kranto gatvėje pagal  statybos inžinieriaus J. Saleneko projektą pastatyta lenkų gimnazija. 1927–1930 metais vykdomi dideli mūrinės Panevėžio apskrities savivaldybės  ligoninės statybos darbai. Pastatas statomas pagal  architekto R. Steikūno projeką, statybos darbai kainavo 400 tūkst. litų. 1930 metų gruodžio 28 vyko pastato šventinimo iškilmės, į jas atvyko vidaus reikalų ministras Petras  Aravičius. Šventino prelatas Juozas Gražys. 1932  metais dideli  statybos darbai vyko ir Panevėžio žydų ligoninėje. Pastatytas naujas modernus priestatas.

Pramonės augimas

Aktyviai mieste vystėsi ir bankai. 1931 metų lapkričio viduryje į naujai pastatytus rūmus įsikėlė Lietuvos banko Panevėžio skyriaus darbuotojai. Šių rūmų projektą parengė vienas garsiausių Lietuvos architektų M. Songaila. Banko vidų papuošė žymaus skulptoriaus J. Zikaro skulptūros.

Panevėžys pamažu formavosi kaip pramonės miestas. 1931 metų balandžio mėnesį savo darbą pradėjo akcinės bendrovės ,,Maistas“ Panevėžio fabrikas.  Jis projektuotas inžinierių P.Morkūno ir Z. Ratauto. 1936 metais pastatytas didelis konservų cechas, o 1937 m. – 2 aukštų kontora ir naujas 45 metrų kaminas. 1938 m. įrengtas paukščių skyrius. Čia buvo auginami viščiukai ir kalakučiukai. Tai buvo stambiausia Panevėžio įmonė Respublikos laikais. 1933 metų kovo 1 dieną atidarytas naujai suremontuotas akcinės bendrovės ,,Lietuvos muilas“ pastatas Panevėžio mieste. Šiame pastate seniau buvo skerdykla.1938 metais „Lietuvos muilo“  Panevėžio fabriko teritorijoje nugriovus buvusių sandėlių pastatus statomas aliejaus fabrikas.

Projekto autorius buvo inžinierius Vilkelis. Fabrike spaudžiamas sėmenų aliejus ir iš jo gaminamas muilas.

Pagal statybos tempus pirmavo

1933  metų vasario 18 dieną kunigas J. Žitkevičius pašventino naujai pastatytus Panevėžio mergaičių gimnazijos  rūmus.

Projektą parengė žinomas architektas V. Landsbergis-Žemkalnis. 1933 metų  lapkričio 28 dieną pašventintas   naujai pastatytas Panevėžio valsčiaus pastatas. Į iškilmes atvyko Savivaldybių departamento direktorius Barkauskas. Statyba kainavo tik 60 tūkst. litų, nes akmenis ir žvyrą ūkininkai suvežė nemokamai. Projektą parengė statybos inžinierius A. Gargasas. Tais pačiais metais Respublikos gatvėje duris atvėrė ir žydų liaudies banko pastatas. 1933 metų lapkričio 26 dieną pašventintas vaikų darželio naujas pastatas Šiaulių gatvėje. Šis gražus medinis pastatas pastatytas Šv. Vincento ir Paulo draugijos iniciatyva.
1933 metais pagal statybos tempus Panevėžys pirmavo visoje Lietuvoje. Augo ir modernūs gyvenamieji namai. 1931 metais išduotas leidimas fotografo J. Žitkaus namo statybai P. Puzino gatvėje. Vėliau šiame name gyvens garsioji poetė S. Nėris ir bus Panevėžio apskrities viršininko administracija. 1933 metais išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai žinomam pedagogui P. Butėnui. 4 dešimtmetyje iškilo ir vienas gražiausių Panevėžio individualių namų  – kunigo A. Kungio namas. 1935 metais pagal statybos inžinieriaus A. Gargaso projektą Ukmergės gatvėje pastatytas pats moderniausias pradinės mokyklos Panevėžio mieste.  Toje vietoje buvęs arklių turgus iškeltas į Margių gatvę. Mokykla pašventinta 1935 m. gruodžio 7 dieną. Statyba kainavo 253 tūkst. litų. Iškilmėse dalyvavo vidaus reikalų ministras J. Čaplikas  ir švietimo ministerijos atstovas.

1935 metais žinomas architektas V. Landsbergis-Žemkalnis paruošė Panevėžio apskrities ligoninės priestato projektą. Jis pastatytas 1936 metais. 1935 metais pradėtas, o 1936 metais baigtas statyti  didelis Panevėžio  mergaičių amatų-ruošos mokyklos priestatas. Mokykla pašventinta 1936 metų lapkričio 22 dieną.

Grindžiamos miesto gatvės

1937 metais miesto pietinėje dalyje suformuota sklypai ir kuriamas naujas Panevėžio rajonas. Jis apėmė Klaipėdos, S. Daukanto ir Džonto gatves.  Čia buvo planuojama perkelti miesto turgų. Projektą parengė A. Gargasas. 1937 metų spalio 16 dieną kanauninko P. Šidlausko pašventinti Panevėžio ligonių kasų rūmai Respublikos gatvėje.

Intensyviai buvo grindžiamos Panevėžio miesto gatvės. 4 dešimtmetyje centrinės gatvės jau grindžiamos tašytais akmenimis.

1935 metų duomenimis, iš 40 kilometrų Panevėžio gatvių jau buvo išgrįsta 26 kilometrai. 1934 metais Panevėžio gatvių sąraše atsirado A. Jakšto prospektas. Dar 1935 metais šiame prospekte sutvarkytas elektros apšvietimas. Prospektas apsodintas didžiosiomis akacijomis. Gražiai sutvarkytos ir Nevėžio krantinės.1936 metais A. Jakšto prospektas išgrįstas cemento plytomis. Per keletą metų jis tapo viena gražiausių Panevėžio vietų. Panevėžiečių jis buvo vadinamas meilės alėja.

Visuomeninės paskirties pastatai

1938 metais pagal statybos inžinieriaus A. Gargaso projektą pastatyta pradžios mokykla  Danutės gatvėje. Ji tapo pradžios mokykla Nr.1. Statyba kainavo 180–190 tūkst. litų. 1938 metų rugpjūčio 21 dieną duris atvėrė Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas, jo direktoriumi buvo L. Martinkaitis. Projekto autorius – statybos inžinierius A. Gargasas. Statybos darbai  vėluojant buvo labai skubinami. Už kiekvieną pradelstą dieną grėsė 100 litų bauda. Žiemos metu buvo dengiamas stogas.

Statyba kainavo apie 300 tūkst. litų. 1938 metais buvo visiškai suremontuotas Panevėžio miesto savivaldybės pastatas. Remontas kainavo 95 tūkst. litų. Savivaldybė buvo laikinai išsikėlusi į pradžios mokyklą Nr.1. 1938 metais Panevėžio mieste buvo 2500 pastatų ir apie  30 tūkst. gyventojų.

Duoklė bažnyčiai

1939 metais rugpjūčio 15 dieną pašventinta naujai pastatyta marijonų koplyčia. Jos statyba rūpinosi kunigas S. Mažeika. Iškilmėse dalyvavo  vyskupas  P. Bučys. Koplyčią pašventino Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, suteikdamas Švč. Mergelės  Marijos  Nekaltojo prasidėjimo vardą. Projekto autorius statybos inžinierius A. Gargasas. Nemažai buvo dedama pastangų Panevėžyje įkurti mažąją  kunigų seminariją. 1938 metais sudaryta statybos komisija: generalvikaras kun. J. Jucys, kanauninkas M. Karosas ir kanauninkas M. Krikščiūnas.1939 metais pradėti statybos darbai ir iki karo pamūrytas pirmas aukštas. Projektą parengė inžinierius A. Gargasas.

Brangiausios statybos

1939 metais vyko ir intensyvios individualios statybos. Išduoti leidimai Panevėžio apskrities ligoninės direktoriaus Stanislovo Mačiulio ir jo žmonos Vandos,  Smilgių viršaičio Prano Pečiukėno ir kitoms statyboms. 1940 metais užbaigta ir antrosios pradžios mokyklos statyba J. Mačiulio-Maironio gatvėje. Projekto autorius statybos inžinierius A. Gargasas. 1940 metais baigta vieno moderniausių pastatų Panevėžio apskrities savivaldybės rūmų A. Jakšto prospekte statyba. Jie pastatyti pagal  architekto P. Lelio projektą. P. Lelis nuo 1938 metų dirbo Panevėžio  apskrities inžinierium.

1940 metais intensyviai vyko ir Panevėžio cukraus fabriko statyba. Projektą parengė žinomas architektas A. Funkas. Planuose buvo numatyta pastatyti apie 30 pastatų. Fabrikas statomas 40 ha plote Plūkių kaimo teritorijoje.

Deja, jo statyba baigta jau sovietinės okupacijos metais. Tai viena brangiausių statybų Panevėžyje, ji siekė apie 4 milijonus litų.  1940 metais Lietuva neteko savo nepriklausomybės.

Per 22 nepriklausomybės metus Panevėžyje pastatyta nemažai puikių pastatų. Juos projektavo žymūs Lietuvos architektai ir statybos inžinieriai.

Donatas Pilkauskas,
Panevėžio muziejus

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų