Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija neužleidžia lyderių pozicijų reitingų viršūnėse. T. Šiaudinio nuotr.

Panevėžio švietimo įstaigų proveržis

Panevėžio švietimo įstaigų proveržis

Naujausi švietimo ir aukštojo mokslo institucijų vertinimai Aukštaitijos sostinei šiais metais palankūs. Nors tradiciškai lyderė lieka Juozo Balčikonio gimnazija, tačiau, lyginant kelerių metų rezultatus, matyti ir kitų Panevėžio švietimo įstaigų proveržis.

Trečiadienį paskelbtais žurnalo „Reitingai“ duomenimis, Juozo Balčikonio gimnazija tradiciškai laikosi lyderių pozicijose, tačiau ją sparčiai vejasi ir kitos miesto gimnazijos. 5-oji gimnazija iš 61-os vietos per metus pakilo į 17-ą poziciją, o Juozo Miltinio gimnazija iš 90 vietos pateko į 45-ą. Iš viso Lietuvos gimnazijų šimtuke galima rasti 6 Panevėžio gimnazijas.

Vertinant jas, atsižvelgta į 2016-ais metais abiturientų laikytų valstybinių brandos egzaminų pasiekimus, per egzaminus surinktus šimtukus, kiek mokyklos abiturientų įstojo į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir kiek jų išvyko studijuoti į užsienio šalis.

Puikūs gimazijos rezultatai

Antrą vietą mokinių atrankos neorganizuojančių mokyklų sąraše užėmusios Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas teigia, kad gerus rezultatus lemia motyvuoti mokiniai. Visgi, nepaisant puikių pasiekimų, direktorius įsitikinęs, kad žurnale matomi duomenys yra tarsi momentinė fotografija, kuri tik atspindi praėjusių mokslo metų laimėjimus, kurie gali greitai pasikeisti.

„Visada malonu, kai gimnazija įvertinama aukščiausiais balais, tačiau nenustebčiau, jeigu kitais metais klaustumėte, kodėl nebepatekome į trejetuką. Rezultatai priklauso nuo vaikų gabumo, jų motyvacijos, egzaminų rezultatų, o visa tai labai trapu. Net Švietimo ir mokslo ministerija reitingus vertina skeptiškai, galime džiaugtis rezultatais, tačiau svarbu jų per daug nesureikšminti“, – „Sekundei“ teigė direktorius.

R. Dambrasukas mano, kad neteisinga visus vertinti pagal vieną taisyklę. Pasak jo, į Juozo Balčikonio gimnaziją ateina nusiteikę mokytis jaunuoliai, todėl neverta jos lyginti su kaimo mokykla, kurioje galbūt mokosi motyvacijos neturintys vaikai, kurie, užuot rengę namų darbus, priversti padėti tėvams ūkyje.

„Turime suprasti, kad toks vertinimas yra labai trapus. Juk galime ginčytis, kas yra geriau: puikiai egzaminus išlaikęs gabus mokinys, ar jaunuolis, kurio rezultatai per kelerius metus pakilo 2–3 balais. Be to, vienas iš dabartinių vertinimo kriterijų – į užsienio universitetus įstojusių mokinių skaičius. Ar mes tikrai skatiname žmones emigruoti ir rinktis svečių šalių švietimo įstaigas? Ar už tai reikia skirti papildomų balų?“ – svarstė R. Dambrauskas.

Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius R. Dambrauskas džiaugiasi rezultatais, tačiau pabrėžia, kad toks vertinimas labai trapus. T. Šiaudinio nuotr.

Tačiau sėkmė šypsojosi ne visoms mokykloms. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus Gintauto Sarafino teigimu, jau keletą metų Panevėžio rajono švietimo įstaigų problemos tik gilėja.

„Tokiose mažose švietimo įstaigose kaip Linkaučių pagrindinė mokykla rezultatai tikrai labai prasti, tad būtina imtis priemonių, kad situacija pasikeistų“, – pabrėžė G. Sarafinas.

KTU žvaigždė

Reitinguose liaupsių nepagailėta ir Panevėžyje savo fakultetą turinčiam Kauno technologijų universitetui. Iš 100 galimų taškų surinkęs 56,82 balo, jis dalijasi antrąją vietą kartu su Sveikatos mokslų universitetu, kuris surinko 56,77 taško.

Vertinant universitetų kokybę daugiausia dėmesio skirta mokslo, meno, sporto bei personalo pasiekimams (už tai buvo galima gauti 25 taškus), alumnų kuriamai pridėtinei vertei ir darbdavių įvertinimams (20 taškų), studentams ir studijoms (18 taškų), konkuravimui tarptautinėje studijų erdvėje (15 taškų). Kiti kriterijai – studentų nuomonė (10 taškų), esamas ir ateities akademinis personalas (8 taškai), studijų ir mokslo aplinka (4 taškai).

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanė Daiva Žostautienė pripažino, kad nors antra vieta džiugina, daugiausia dėmesio derėtų skirti ne užimtai pozicijai, o vertinimų kriterijams.

„Į visus reitingus žvelgiu labai atsargiai, nes tai, kokią vietą pelnysime, pirmiausia priklauso nuo keliamų reikalavimų. Pakeitus juos, visi rezultatai gali apsiversti ir pažerti pluoštą netikėtumų“, – teigė D. Žostautienė.

Dekanė pripažino, kad viešai skelbiami reitingai neretai svarbesni būna ne švietimo įstaigoms, o ateities planus kuriantiems jaunuoliams. Dažnas abiturientas rinkdamasis universitetą ar kolegiją žvelgia į bendrą balą ir švietimo įstaigos užimamą poziciją, tačiau tik retas gilinasi, kas susideda į galutinį rezultatą.

„Kiekvienoje statistikoje ir reitinge yra tiesos, tačiau būtina atsirinkti, kaip tai vertinti. Net ir pelnius pirmą vietą, visuomet yra kur pasitempti ir tobulėti“, – įsitikinusi dekanė.

Pakilo ir kolegija

Paskelbti reitingai sėkmingi ir Panevėžio kolegijai. 9 vietą užėmusios įstaigos direktorius Gediminas Sargūnas nesistebi ir tvirtina, kad visa tai – kryptingo darbo rezultatas.

„Prieš keletą metų buvome 13 vietoje, pernai – 10-oje, o šiais metais mes 9, tad drąsiai galime teigti, kad tai ne sėkmė, o darbo rezultatai. Buvome įvertinti už stiprų personalą ir studijų bazę, alumnų kuriamą pridėtinę vertę, studentų bei darbdavių atsiliepimus“, – teigė G. Sargūnas.

Direktorius įsitikinęs, kad kolegija galėjo pasiekti dar geresnių rezultatų, tačiau koją pakišo tarptautiškumo trūkumas. Į regiono poreikius orientuotai įstaigai visuomet svarbiausia buvo tenkinti Lietuvos darbdavių poreikius, tačiau dėl prarastų balų G. Sargūnas nesijaudina.

„Nė viena reitingavimo sistema nėra ideali, tačiau mums svarbiausia, kad ji būtų objektyvi, o įvertinimo kriterijai atitiktų kolegijos misiją. Pavyzdžiui, prieš keletą metų kolegijos vertintos pagal tai, kiek tarptautinių premijų laureatų išugdė, nors šios įstaigos tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos specialistus“, – kalbėjo G. Sargūnas.

Geriausių valstybinių universitetų reitingas:

  1. Vilniaus universitetas (surinko 63,99 taško iš 100)

  2. Kauno technologijos universitetas (surinko 56,82 taško iš 100 )

  3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (surinko 56,77 taško iš 100)

  4. Vytauto Didžiojo universitetas (surinko 51,41 taško iš 100)

  5. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (surinko 50,97 taško iš 100)

Geriausių privačių universitetų reitingas:

  1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (50,62 taško)

  2. LCC tarptautinis universitetas (37,8 taško)

  3. Europos humanitarinis universitetas (36,29 taško)

Valstybinių kolegijų reitingas:

  1. Vilniaus kolegija (64,49 taško)

  2. Kauno kolegija (63,13 taško)

  3. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (62,63 taško)

  4. Kauno technikos kolegija (56,45 taško)

  5. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (54,25 taško)

Nevalstybinių kolegijų reitingas:

  1. Vilniaus dizaino kolegija (62,06 taško)

  2. Vilniaus kooperacijos kolegija (56,42 taško)

  3. Šv. Ignaco Lojolos kolegija (55, 68 taško)

Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos

  1. Vilniaus licėjus

  2. Kauno technologijos universiteto gimnazija

  3. Vilniaus jėzuitų gimnazija

Geriausios mokyklos, nedarančios mokinių atrankų:

  1. Klaipėdos licėjus

  2. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija

  3. Marijampolės marijonų gimnazija

Komentarai

  • Visur reitingai. Mokyti pradėkite. Kas iš to ,kad po gimnazijos pamokų visi lekia pas korepetitorius.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų