Kai Panevėžio ligoninę paliko nuo 1978 iki 2013-ųjų jai vadovavęs Česlovas Gutauskas, gydymo įstaigą persekioja nesėkmės dėl naujų vadovų. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Panevėžio ligoninei – nesėkmių ruožas

Panevėžio ligoninei – nesėkmių ruožas

 

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų įsuktai Respublikinei Panevėžio ligoninei – vėl nesėkmė.

Sveikatos apsaugos ministerija dar nė nespėjusi paskirti jos pačios konkursą laimėjusio Arvydo Skorupsko į ligoninės direktorius, jau kreipėsi į prokuratūrą dėl jo padarytos 22 tūkst. eurų žalos valstybei. Pretendento į Panevėžio ligoninės vadovus skaidrumui šešėlį metė jo, kaip gydytojo chirurgo, veikla. Į viešumą lenda prieš šešetą metų Teritorinės ligonių kasos (TLK) atlikto patikrinimo išvados. Iš jų matyti, kad A. Skorupskas, būdamas abdominalinės chirurgijos gydytoju, pacientams išrašinėjo siuntimus ortopedijos priemonėms įsigyti už valstybės lėšas, nors šie gydėsi dėl kitų ligų ir net ne pas jį.

Migloti siuntimai

A. Skorupskui rugpjūčio pradžioje laimėjus konkursą į Panevėžio ligoninės vadovus, SAM ne tik išsiuntė paklausimus, kaip numato įstatymas, į specialiąsias tarnybas, kad įsitikintų nugalėtojo skaidrumu. Praėjus vos porai savaičių po konkurso, ministerija pasiuntė raštą Generalinei prokuratūrai dėl laimėtojo galbūt miglotos praeities. SAM motyvuoja, jog tokių veiksmų griebėsi paaiškėjus iki tol jai nežinomiems faktams. Mat tik po konkurso ministerija sulaukė TLK tyrimo medžiagos apie dar 2012-aisiais tuometėje A. Skorupsko darbovietėje – Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje atliktą patikrinimą. TLK konstatavo, kad abdominalinės chirurgijos gydytojas A. Skorupskas 2009–2011 m. nepagrįstai ir neteisėtai keliolikai pacientų išrašė siuntimus ortopedijos techninėms priemonėms pagaminti. Nustatyta, kad kai kurie pacientai buvo gydyti dėl kitų ligų nei tos, kurios nurodytos A. Skorupsko išrašytuose siuntimuose. Vilniaus klinikinės ligoninės tikrintojams pateiktose pacientų ligos istorijose nebuvo duomenų apie gydytojų specialistų konsultacijas ir pacientams paskirtas ortopedijos technines priemones, už kurias turėjo būti apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Kolegiška pagalba

Pagal abdominalinės chirurgijos gydytojo A. Skorupsko galbūt neteisėtai ir nepagrįstai išrašytus siuntimus ortopedijos technikos priemonės pagamintos viešojoje įstaigoje „Vilties žiedas“. Kaip teigiama Vilniaus teritorinės ligonių kasos direktoriaus Vytauto Mockaus 2012 m. pasirašytoje pažymoje, nustatyta, kad nuo 2010-06-02 pats gydytojas A. Skorupskas buvo neteisėtai (ne pagal savo profesinę kvalifikaciją) įdarbintas šioje įstaigoje gydytoju chirurgu. Iš čia A. Skorupskas atleistas 2012 m. rugpjūčio 31-ąją, tai yra TLK jau atliekant patikrinimą dėl jo išrašytų siuntimų ortopedijos techninėms priemonėms.

Sveikatos apsaugos ministerija motyvuoja neturėjusi duomenų apie prieš penketą metų nutilusią A. Skorupsko galbūt neteisėtai ir nepagrįstai išrašytų siuntimų istoriją. „Delfi“ nuotr.

Pats A. Skorupskas savo paaiškinime tvirtino, kad ortopedinės priemonės visiems pacientams skirtos teisėtai, o trys iš jų buvo „arba Vilniaus miesto klinikinės ligoninės darbuotojai, arba darbuotojų artimi giminės“.

„Šias konsultacijas vertinčiau kaip savo kolegišką pagalbą mūsų bendradarbiams ar jų artimiesiems“, – A. Skorupskas rašė pasiaiškinime ligoninės direktoriui Henrikui Ulevičiui.

Ministras gynė patarėją

Už tokią „pagalbą“ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius H. Ulevičius gydytojui paskyrė nuobaudą. Tačiau greitai pasikeitus politinei situacijai, vos po trijų mėnesių, ją pats ir panaikino dar nepasibaigus nuobaudos galiojimo terminui. O A. Skorupskas padarė karjerą – tapo tuomečio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukačio patarėju.

Pastarasis dėl A. Skorupsko praeities buvo priverstas aiškintis Seime per opozicijos jam pareikštą interpeliaciją 2013-aisiais. V. P. Andriukaitis tuomet kategoriškai gynė patarėją ir tvirtino, kad šio atžvilgiu jokia institucija tyrimo neatliko, o Vilniaus TLK sprendime „neteisėtų veiksmų nėra konstatuota“. Ministras Seime neigė šešėlį jo patarėjui metusias tyrimo išvadas ir įrodinėjo, neva patikrinimas tebuvo politikavimas.

Karjera – STT rankose

Prieš penketą metų nutilusią A. Skorupsko galbūt neteisėtai ir nepagrįstai išrašytų siuntimų istoriją dabar į viešumą kelia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Ministerija prašo prokurorų ne tik iš A. Skorupsko išieškoti galimą valstybei padarytą žalą – 22 tūkst. eurų, bet ir išsiaiškinti, kodėl jo praeitis nebuvo žinoma konkurso Panevėžio ligoninės direktoriaus vietai užimti atrankos komisijai. Prokurorų kreipimąsi gavusiai STT neįžvelgus korupcijos požymių, ministerija pateikė tarnybai papildomų duomenų apie galbūt neteisėtą A. Skorupsko veiklą ir padarytą žalą valstybei.

Visgi ar konkurso laimėtojui SAM užkirs kelią į Panevėžio ligoninės vadovo kėdę – atsakymo kol kas nėra.

„Apie A. Skorupską šiuo metu informacijos iš STT dar negauta, taigi kol kas nepriimami jokie sprendimai dėl jo paskyrimo į Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo pareigas. SAM pasitiki STT kompetencija ir neabejoja, kad prieš pateikdama išvadas ši institucija įvertins visą turimą informaciją, susijusią su A. Skorupsko veikla“, – „Sekundei“ teigė ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Paties A. Skorupsko pozicijos išgirsti nepavyko. Mobiliuoju telefonu atsiliepęs medikas pareiškė neturintis laiko pokalbiui ir pareikalavo klausimus atsiųsti raštu. Tačiau kokiu adresu jų laukia, A. Skorupskas nematė reikalo pasakyti – suskubo nutraukti pokalbį.

Buvęs direktorius ginklų nesudėjo

Respublikinė Panevėžio ligoninė nuolatinio vadovo neturi nuo kovo. Ne savo noru uždaryti gydymo įstaigos duris buvusiam jos direktoriui Ivanui Dorošui teko po to, kai SAM jį atleido iš pareigų teismui pripažinus mediką kaltu už neteisėtus bandymus išvengti atsakomybės dėl neteisėtai iškirstų medžių.

Jam skirta sumokėti 3,3 tūkst. eurų baudą. I. Dorošas medžius iškirto neturėdamas leidimo ir tik vėliau, patikrinus aplinkosaugininkams, bandė savo veiksmus įteisinti.

Dėl galimų korupcinių nusikaltimų teisiamas buvęs Panevėžio ligoninės direktorius I. Dorošas nesudeda ginklų ir teisme siekia įrodyti, kad SAM jį neteisėtai atleido iš pareigų. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Iki atleidimo I. Dorošas teismo sprendimu buvo nušalintas nuo ligoninės vadovavimo siekiant nepakenkti galimų nusikalstamų veikų tyrimams.

Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje I. Dorošas teisiamas dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir kitų korupcinių nusikaltimų. Bylos duomenimis, jis už palankius viešųjų pirkimų rezultatus Respublikinėje Panevėžio ligoninėje iš verslininkų gavo pigiau įsigyti automobilį, jam atsidėkota įranga statomam namui. Visus kaltinimus gydytojas kategoriškai neigia.

Taip pat kategoriškai I. Dorošas siekia įrodyti buvęs neteisėtai atleistas iš direktoriaus pareigų. Gydytojas tebesibylinėja su buvusia darbdave – SAM.


Remigijus Samuolis

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas laikinai einantis Chirurgijos klinikos vedėjas

Respublikinei Panevėžio ligoninei pastarieji šešeri metai išties permainingi ir kupini iššūkių tiek įstaigai, tiek jos darbuotojams. Per šį laikotarpį ligoninė turėjo ir nuolatinį, ir net keletą laikinųjų vadovų. Aš įstaigai laikinai vadovauju nuo praėjusių metų gruodžio. Ligoninė dirba stabiliai, kolektyvas atsakingas, supranta, kad mūsų pagrindinis tikslas – teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, stengtis, kad pacientai pasitikėtų mūsų ligonine ir medikais. Stengiamės pateisinti pacientų lūkesčius ir, turiu pasakyt, mums neblogai sekasi. Praėjusį pusmetį baigėme su teigiamu finansiniu rezultatu, ko jau kelerius metus nebuvo, sėkmingai vykdome įsipareigojimus sutartiniams partneriams, remontuojame, pagal išgales atnaujiname palatas ir konsultacijoms skirtus kabinetus, kad jie taptų šiuolaikiškesni ir labiau atitiktų pacientų lūkesčius. Džiaugiamės į ligoninę visai neseniai atkeliavusia nauja už ES lėšas įsigyta medicinos įrangą, kuri leis pastebimai pagerinti diagnostikos ir gydymo kokybę. Ligoninė kasmet sulaukia jaunų gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų. Nors kolektyvas gyvena laukimu, tačiau dėl savo ir ligoninės ateities perspektyvų neabejoja. Nuolatinio vadovo laukiame, nes ligoninei reikalinga nuosekli ilgalaikė veiklos vizija.

Turime gyventi ne vien šia diena, turime matyti įstaigos vaidmenį šiuolaikinėje sveikatos politikoje po metų, trejų, penkerių. Sveikatos apsaugos ministerija turi gana neigiamų patirčių, susijusių su sveikatos priežiūros įstaigų vadovų reputacija ar net jų galbūt vykdytomis nusikalstamomis veikomis, todėl natūralu, kad naujiems vadovams taikomi aukščiausi nepriekaištingos reputacijos standartai. Matyt, dėl to nuolatinio vadovo skyrimo procesas ne toks greitas, kaip kad buvo tikėtasi. Tikimės, kad paskirtas nuolatinis ligoninės vadovas pateisins ministerijos lūkesčius.

Komentarai

  • Nebera kur nusispjaut.visur Lietuvelej korupcija.Su juo ir sveikinam didziaja kovotoja Magnolija

  • Kiek kainuoja koncervatorių užsakomieji straisniai

  • geresnio vadovo už R. SAMUOLĮ neras, nebent, kokį ministerijos ar Verygos sebrą.

  • Geresnio vadovo už gydytoją Samuolį – Panevėžys neras.

    • Atsakyti
  • Va komentatoriai ir įvardino pagrindinį straipsnio užsakovą :))))))

  • Visi jus geri!!! Grazinkit Dorosa!

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų