Panevėžio įmonės skverbiasi ir į egzotiškas šalis

Panevėžio įmonės skverbiasi ir į egzotiškas šalis

Pagal pagamintos ir į užsienį eksportuojamos produkcijos apimtis Panevėžio apskritis pretenduoja tapti šalies lydere. Joje pagamintos produkcijos eksportas sudaro dešimtadalį visos šalies užsienio rinkose parduodamų prekių srauto.

Lietuvos ekonomikos varikliu vadinamas eksportas praėjusiais metais gerokai šoktelėjo. Prie šio augimo ganėtinai svariai prisidėjo Panevėžio įmonės. Statistika rodo, kad Panevėžio apskrities įmonių lietuviškos kilmės prekių eksportas be naftos produktų praėjusiais metais sudarė apie 10 procentų viso šalies eksporto. Be to, prekių srautai iš Panevėžio krašto į užsienio rinkas augo sparčiau nei didžiosios dalies kitų apskričių. Panevėžio apskritis pagal lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo greitį pernai užėmė ketvirtą vietą. Tačiau per septynis šių metų mėnesius jis gerokai sulėtėjęs. VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas neatmeta tikimybės, kad apskrities eksportas gerokai paspartės antrąjį metų pusmetį.

Iš Panevėžio krašto daugiausia į užsienio rinkas parduodama elektros įrangos ir įrenginių, pieno produktų, medienos ir jos gaminių, maisto produktų, inžinerinės pramonės gaminių, transporto priemonių dalių ir kt.

Šiemet pagrindinės Panevėžio apskrities įmonių eksporto rinkos yra Švedija, į ją eksportuojama apie 17 procentų produkcijos, Italija – apie 8,5 procento, Norvegija ir Latvija – maždaug po 8 procentus, Lenkija – beveik 7,5 procento, Vokietija – apie 7,2 procento, taip pat Nyderlandai, Suomija, Prancūzija ir kt. Panevėžio apskrityje pagaminta produkcija iškeliauja net ir tokias gana egzotiškas rinkas kaip Egiptas, Taivanas.

Šiemet Panevėžio apskrities įmonės lietuviškos kilmės produktų eksportavo net į 103 šalis.

Nepalankūs veiksniai

Panevėžyje didelė skandinavų investuotojų koncentracija, todėl daug gaminių iškeliauja į Norvegijos, Švedijos rinką.

Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos ir bendrovės „Metalistas LT“ vadovo Manto Gudo teigimu, kritus tų šalių valiutos kursui, lietuviška produkcija, pardavinėjama už eurus, tapo mažiau konkurencinga.

„Sakyčiau, net iki 10 procentų turime amortizuoti“, – įvardija eksportuotojams ne itin palankų veiksnį M. Gudas.

Išvežamos produkcijos konkurencingumą mažina ir darbuotojų trūkumas. Įmonės skirtingai bando spręsti šią problemą. Vienos importuoja darbo jėgą, kitos – investuoja į našumo didinimą.

„Didelių sukrėtimų nėra, bet keletas nepalankių veiksnių, su kuriais privalome skaitytis, yra“, – sako M. Gudas.

Praėjusių metų eksporto augimo tendenciją, M. Gudo nuomone, galima paaiškinti tuo, jog kelios stambios Panevėžio įmonės, baigusios savo projektus, praplėtė pajėgumus. Be to, ir laimėtos atskiros sutartys leidžia labiau išeiti į atskiras rinkas.

„Labai įdomu, kaip atrodys šie metai. Mano minėtos priežastys yra tam tikri veiksniai, kurie trukdys plėtrai. Neabejoju, kad eksportas bus sulėtėjęs ir labai svarbu, kad labai smarkiai nesulėtėtume, bandytume išlaikyti turimas rinkas ir pralaukti“, – mano M. Gudas.

Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos ir bendrovės „Metalistas LT“ vadovas M. Gudas mano, kad krizių cikliškumas egzistuoja ir reikia pradėti ruoštis pagalvę. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Laikas ruošti pagalvę

Eksportuotojams prastesnius metus, M. Gudo nuomone, galima prognozuoti stebint lėtėjantį ekonomikos ciklą.

„Visi pradeda kalbėti apie nuosmukį, ruoštis pagalvę. Nors matomas eksporto augimas, bet tikėtis tokio pelningumo, koks būdavo anksčiau, sunku vien dėl išaugusių darbuotojų sąnaudų, žaliavų brangimo. Šios tendencijos rinkoje mums labai nepalankios. Reikia išlaukti, nes jos cikliškai svyruoja. Turime pasiruošti, sustiprėti ir, kai ekonomikos ciklas bus palankesnis, uždirbti tą pridėtinę vertę, kurią planuojame, kurios siekiame ir kurios norime“, – sako M. Gudas.

Jis neslepia, jog iššūkiai neišvengiami ir paties vadovaujamai bendrovei.

„Bandome „suvirškinti“ visas nepalankias rinkos naujoves. Kalbant apie metalo sektorių, trečius metus iš eilės dėl žaliavos brangimo tenka kelti produkcijos kainą“, – teigia bendrovės „Metalistas“ vadovas.

Tendencijos rinkoje verčia mąstyti apie naujus verslo modelius – imtis teikti įvairias papildomas paslaugas.

„Tie patys klientai, norėdami būti konkurencingi, ieško, kur iškelti savo paslaugas į išorę, ir mes bandome ta situacija naudotis. Siūlome savo darbuotojus, savo kompetenciją. Anksčiau atlikdavome tam tikras operacijas, o dabar darome viską kompleksiškai – vos ne iki paties gaminio“, – sako M. Gudas.

Šiuo metu bendrovė 80 procentų gaminių eksportuoja maždaug į 15–20 šalių. Didžioji dalis – daugiau nei pusė eksporto iškeliauja į Skandinaviją. Šiemet aktyviau pradėta eksportuoti į Nyderlandus, smarkiai išsiplėtė eksportas į Italiją. Vis dar plečiamasi Rumunijos rinkoje.

„Bandome ieškoti partnerių Balkanų šalyse, kalbėtis su potencialiais naujais klientais. Po vieną kitą užsakymą išsiunčiame ir į tikrosios egzotikos šalis – Kiniją, Bangladešą, Pietų Korėją“, – vardijo M. Gudas.

Atranda naujas rinkas

Šiemet Lietuvos eksporto augimas numatomas lėtesnis jau vien dėl aukštų praėjusių metų rodiklių.

Pagrindinės šalies įmonių eksporto rinkos – Europos Sąjunga, o reeksporto – Rusija ir NVS šalys.

„Lietuviškos kilmės prekių eksporto didžiausia rinka jau keletą metų išlieka Vokietija, taip pat Švedija. Nepaisant „Brexito“ pagal svarbą pakankamai daug eksportuojama į Jungtinę Karalystę“, – sako V. Ivanovas.

JAV yra viena rinkų, į kurią eksportas po truputį auga. Didžiąją dalį eksporto į šią šalį sudaro naftos produktai, tačiau auga ir maisto produktų, baldų, farmacijos produktų eksportas.

Lietuvos įmonės po truputį savo nišą atranda ir Japonijos, Pietų Korėjos rinkose.

Į Japoniją anksčiau daugiausia eksportuota tabako gaminių, tačiau pastaraisiais metais stebimos kitokios tendencijos. V. Ivanovo pastebėjimu, lietuviškos kilmės tabako eksportas iš esmės yra vienos įmonės eksportas, o tai ilgalaikėje perspektyvoje nelabai tvaru. Tad džiugina, jog auga kitos lietuviškos produkcijos – optikos, chemijos produktų, baldų, žuvies produktų – eksportas į Tolimuosius Rytus. Pernai Pietų Korėja lietuviškiems pieno produktų gamintojams buvo septinta didžiausia eksporto rinka, o 2016 metais – tik dvylikta.

„Mūsų pagrindinės pieno rinkos yra Vakarų Europa, bet labai svarbi tampa Pietų Korėja. Lietuvos maisto pramonė po truputį ten atranda savo klientus“, – sako V. Ivanovas.

Komentarai

  • Labai gerai, kad verslas plečiasi į kitas šalis, o verslininkai pradeda mąstyti globaliai. To pasekoje tik auga ekonomika, didėja darbo vietų skaičius ir surenkama daugiau pinigų į biudžetą.
    http://www.terralogistics.lt/

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų