S. Kerbedžio gatvėje, vieno prekybos centro pašonėje, jau statoma būsima automobilių detalių parduotuvė. M. Garucko nuotr.

Panevėžio ekonomiką kels prekybos centrai

Panevėžio ekonomiką kels prekybos centrai

Panevėžį tirpdančios demografinės tendencijos, regis, neveikia prekybos centrų. Jų plėtra mieste nesustoja – jau artimiausiu metu turėtų iškilti dar du nauji prekybos centrai bei keletas mažesnių prekybos vietų. Ekspertų teigimu, prekybininkai savo dalį tikisi atsiriekti ne tik iš konkurentų, bet ir gyventojų papilnėjusių piniginių.

Statybų bumas

Aukštaitijos sostinėje demografijos kreivei drastiškai krentant žemyn, perbraižytas ir politinis žemėlapis – miesto reikalus tvarkys nebe 31, bet 27 politikų komanda. Vien per pastaruosius ketverius metus Panevėžyje gyventojų sumažėjo nuo 2015-aisiais buvusių 95 202 iki 87 148 šiais metais. Tačiau demografinės tendencijos, regis, neveikia prekybos centrų. Jų plėtra mieste nesustoja – jau artimiausiu metu turėtų iškilti dar du nauji prekybos centrai bei keletas mažesnių prekybos vietų. Ekspertų teigimu, prekybininkai savo dalį tikisi atsiriekti ne tik iš konkurentų, bet ir kiek papilnėjusių gyventojų piniginių. Verslui optimizmo įkvepia viltis, kad greitu metu pirkėjų gretas turėtų papildyti ir iš užsienio į Aukštaitijos sostinę grįžtantys emigrantai.

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, ilgą laiką Aukštaitijos sostinė išgyveno ne pačius geriausius stagnacijos laikus, kai naujų nekilnojamojo turto projektų buvo vos vienas kitas. Šiandien situacija iš esmės pasikeitusi – kyla ne tik nauji daugiabučiai, bet ir statomos komercinės, pramoninės, administracinės patalpos.

„Kartą skaičiavome, kiek leidimų statyti vidutiniškai išduodame per dieną. Šis skaičius ir mus pačius nustebino – vidutiniškai šešis leidimus. Kai kuriuos tenka atmesti, nes pateikiami ne visi reikalingi dokumentai, bet judesys statybų sektoriuje akivaizdus“, – teigė skyriaus vedėja.

Anot vyriausiosios architektės, šiuo metu populiariausias nekilnojamojo turto vystytojų pasirinkimas – pastatai, kurių pirmuose aukštuose įsikuria komercinės, administracinės patalpos, o viršutiniai skirti gyvenamiesiems būstams. Tokia tendencija stebima visame Vakarų pasaulyje ir Panevėžys nėra išskirtinis. Itin daug naujų parduotuvėlių ar kitų verslo objektų turėtų atsirasti Panevėžio centrinėje dalyje.

„Nebėra taip, kad rajonai būtų skirstomi tik į gyvenamuosius ar tik pramonės. Kur buvo mieste vadinamieji tarpai be urbanistinio scenarijaus, dabar jie užsipildo, vystomi nauji projektai. Architektų ekspertų taryba dirba pasiraitojusi rankoves“, – kalbėjo D. Gasiūnienė.

Parduotuvių miestas

Sudedamoji miesto plėtros dalis – prekybos centrai. Dar pagal 2016 m. patvirtintą bendrąjį planą centrinėje Panevėžio zonoje statyti didesnių nei tūkstančio kvadratinių metrų ploto prekybos pastatų negalima, tad didieji prekybos centrai savo plėtrą vykdo miesto pakraščiuose. Jau artimiausiu metu naujas ir didžiausias Panevėžyje „Lidl“ prekybos centras turėtų iškilti Smėlynės gatvėje 112, prie geležinkelio pervažos, nors čia jau stovi net dviejų konkurentų – „Maximos“ bei „Norfos“ parduotuvės. D. Gasiūnienės teigimu, statybos turėtų prasidėti jau šiemet.

„Jeigu Panevėžyje buvo galima prašyti daugiau už tą patį būtiniausių produktų krepšelį, vadinasi, tiek prekybos centrų koncentracija, tiek konkurencija nebuvo pakankama.“

M. Kulbokas

Kartu su dar vieno prekybos centro statyba ir taip automobilių užkimštoje Smėlynės gatvėje teks išspręsti ir eismo reguliavimo bėdas. Mat jau dabar, ypač piko metu, šioje atkarpoje susidaro didžiulės spūstys.

„Turime išspręsti įvažiavimo į visus toje vietoje esančius prekybos objektus klausimus ir užtikrinti Smėlynės gatvės pralaidumą. Turi būti ir autobusų stotelė išsaugota, ir sutvarkytas eismo reguliavimas – tiek automobilių, tiek dviratininkų, tiek pėsčiųjų. Numatyta, kad toje vietoje turėtų atsirasti žiedinė sankryža“, – teigė D. Gasiūnienė.

Anot jos, tokia prekybos centrų koncentracija vienoje vietoje – įprastas reiškinys. Mat tokie prekybos mazgai tampa traukos vietomis, tad savotiškai išlošia ir jau šalia esantys konkurentai.

„Panevėžiečiai turėtų džiaugtis, kad vystosi paslaugų sektorius, vadinasi, žmonės turės darbo, veiklos. Pramonės sektoriuje dalį darbo rankų keičia robotai ir mašinos, o aptarnavimo srityje visuomet reikės darbuotojų“, – sakė D. Gasiūnienė.

Tai ne vienintelis projektas, įgyvendinamas šioje teritorijoje, kuri dar prieš kelerius metus buvo gana apleista. Už pervažos esančiame sklype, sudegusio žaliojo medinuko vietoje irgi planuojama išskirtinės architektūros parduotuvė. O kiek tolėliau, Kerbedžio g. 12 A, jau pradėtos dar vienos nemažos prekybinių patalpų statybos – čia turėtų atsirasti automobilių detalių parduotuvė. Dar vienas naujas prekybos centras turėtų iškilti Nemuno gatvėje, visai šalia dabar veikiančio prekybos centro „Čia Market“ – čia numatyta statyti „Norfos“ parduotuvę. Pastate įsikurs maisto, smulkių buitinių prekių, gėlių parduotuvės ir vaistinė. Nors leidimas šioms statyboms dar neišduotas, tačiau Panevėžio regioninė architektų taryba jau palaimino projektą.

Laimės pirkėjai

„Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės Baltijos regione vadovas Mindaugas Kulbokas mano, kad panevėžiečiai turėtų džiaugtis prekybos centrų plėtra: didėjant pasirinkimui, laimi pirkėjai.

Kurtis jau dabar veikiančių prekybos vietų pašonėje – gana rizikingas sprendimas, bet tai vienas iš būdų atsiriekti rinkos dalį.

„Kaip matome, „Lidl“ yra ganėtinai agresyvus rinkos žaidėjas, kovojantis dėl savo dalies su jau dabar veikiančiais kitais prekybos tinklais. Jų tikslas yra naujų prekybos vietų atidarymas, siekiant užimti kuo didesnę rinkos dalį. Akivaizdu, kad iš to laimi tik pirkėjai“, – sakė M. Kulbokas.

Tai aktualu ne tik panevėžiečiams, bet ir viso regiono gyventojams, mat kuo bus didesnis pasirinkimas, tuo dažniau į Aukštaitijos sostinę atvyks pirkėjų ir iš aplinkinių miestų.

Pasak eksperto, jau kuris laikas pagrindinių maisto produktų krepšelis Panevėžyje būdavo keliais eurais brangesnis nei kituose didžiuosiuose miestuose. Vilniuje ar Kaune parduotuvių tinklų koncentracija yra gerokai didesnė, tad ten ir krepšelis pigesnis, mat daugelio prekybos centrų rinkodara nėra vienoda visoje Lietuvoje.

„Jeigu Panevėžyje buvo galima prašyti daugiau už tą patį būtiniausių produktų krepšelį, vadinasi, tiek prekybos centrų koncentracija, tiek konkurencija nebuvo pakankama“, – pažymi M. Kulbokas.

Anot pašnekovo, nėra normatyvų, kiek viena parduotuvė turėtų aptarnauti pirkėjų. Vertinama yra apyvarta į kvadratinį metrą. Tas skaičius svyruoja nuo 250 iki 300 eurų į kvadratinį metrą per mėnesį. Svarbu ne tik geografinė prekybos centro veikla ir žmonių koncentracija, bet ir tam tikri plika akimi nematomi dalykai – įvairios akcijos, geltonų ir raudonų etikečių politika bei panašūs pirkėjų viliojimo triukai. Tad ne veltui įvairūs ekspertai ir gyvenimo būdo vadybininkai siūlo prieš einant į parduotuvę susidaryti pirkinių sąrašą ir neiti alkaniems.

„Prekybos tinklai turi savo technologijas, kaip priversti žmogų pirkti prekę, kurios jam visai nereikia, tad nejučia krepšelyje atsiduria ir tos prekės, kurių „galbūt kažkada prireiks“, – sakė analitikas.

Potencialas augti

Prekybos tinklai, numatydami plėtros galimybes, įvertina ne tik žmonių koncentraciją, bet ir perkamąją galią. Pasak M. Kulboko, Vyriausybės programa, mažinanti mažiausias pajamas gaunančiųjų atskirtį, jau duoda vaisių. Praėjusiais metais prekybos tinklų apyvarta Lietuvoje išaugo 6,6 proc., kai tuo metu Estijoje siekė vos 1 proc., o Latvijoje – ne visai du procentus. Tai galima paaiškinti tuo, kad padidėjus mažiausiai uždirbančiųjų pajamoms, šie jas išleido kokybiškesniam maistui.

„Žmonių pajamos didėja ir šito fakto negalima nuneigti. Jeigu pensija per mėnesį pakyla 20 eurų, tai jau žymu. Mažas pajamas gaunantieji pirmiausia gerina asmeninį dienos racioną – tuos papildomus eurus išleidžia pirkdami geresnės kokybės maistą. Tad prekybos centrai ir stengiasi taikytis į tuos, kuriems šiek tiek padidėjo pajamos“, – kalbėjo M. Kulbokas.

Jo teigimu, Panevėžys su Šiauliais dalijasi ketvirta penkta vietomis pagal išsivystymo lygį. Auganti pramonė, prekybos sektorius, plėtojami infrastruktūros projektai didina miestų patrauklumą. Be to, jau kurį laiką stebima tendencija, kad emigracijos mastai mažėja, o išvykusieji sugrįžta.

„Didieji miestai Vilnius ir Kaunas jau rodo teigiamas tendencijas. „Brexito“ klausimas, kiečiau ar minkščiau, artimiausiu metu bus išspręstas. Didžioji Britanija tampa mažiau patrauklia ar daugiau prisitaikymo reikalaujančia šalimi. Daugelis ten gyvenančiųjų gali galvoti ir apie grįžimą namo. Panevėžyje atsiranda vis naujų darbo vietų – visa tai labai patrauklu galvojantiesiems grįžti. Žinia, kad nesunkiai čia ras darbą, gali būti paskata grįžti būtent į Panevėžį“, – įžvalgomis dalijasi M. Kulbokas.

Galerija

Komentarai

  • Tai iš tie kelėjai atsiras ,tu pardų pnv n kam pirktį nėra .gal ateiviai ar hoholų čia prisiveis.jei juos priims ES tai tiek ir matysit .

  • Ka jus cia nesamones rasot kad gryzta emigrantai?Vasara ateina gryzta atostogaut. Daug randame skelbimu ieskanciu darbo Airijoje, Norvegijoje,Olandijoje tai kad negryzta niekas nebent pencininkai uzsidirbe pencija ir nevykeliai kurie tingi dirbti.Ir neskleiskit propagandos apie gryzima emigruoja ir toliau ypac jaunimas.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų