Panevėžio anykštėnui kraštotyrininkui net dvi respublikinės padėkos

Panevėžio anykštėnui kraštotyrininkui net dvi respublikinės padėkos

Praėjusį šeštadienį Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje susirinko gausus būrys kraštotyrininkų iš visos Lietuvos.

Dar nuo 2012 m. kasmet pavasarį ir rudenį į sambūrį „Draugaukime–bendraukime–bendradarbiaukime“ sukviečiami Anykščių krašto praeities tyrėjai, Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kraštotyros draugijos nariai ir visi tie, kurie yra neabejingi kraštotyros veiklai. Šį kartą tradiciniu tapusio sambūrio-seminaro metu buvo paminėtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos šešiasdešimtmetis.

Į renginį pagerbti ir pasveikinti geriausių anykštėnų kraštotyrininkų atvyko Lietuvos Respublikos Seimo narys Sergejus Jovaiša. Už ištikimybę savo kraštui ir darbus, kurie yra svarbūs ne tik Anykščiams, bet ir visai Lietuvai, už pasišventimą, kruopštų, pasiaukojantį darbą, siekiant išsaugoti gimtojo krašto praeitį, Lietuvos 100-mečio atkūrimo proga Seimo narys įteikė padėkas panevėžiečiui, iš Anykščių rajono kilusiams Tautviliui Užai, prof. Osvaldui Janoniui, Jonui Sriubui, Gediminui Grinai ir prof. Algirdui Povilui Ažubaliui.

Panevėžyje gyvenantis anykštėnas kraštotyrininkas T. Uža buvo apdovanotas ne tik Seimo padėka, jam įteikta ir Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininko Liberto Klimkos padėka už Tėvynės meilės puoselėjimą, taurų darbą tyrinėjant tautos kultūros paveldą, ugdant istorinę atmintį ir tautinę savimonę. Nusipelniusiam savo gimtojo krašto tyrėjui prieš trejus metus už savanorišką kultūros sklaidą Lietuvoje buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Seimo įsteigto Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ , o už nuopelnus Anykščių krašto kultūrai tais pačiais metais jam buvo paskirta Anykščių Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija.

Šiais metais minint atkurtos Lietuvos 100-ąsias metines kraštotyrininkui T. Užai įteiktos net dvi respublikinės reikšmės padėkos vienu metu ir yra už ką. Nepailstantis savo krašto kultūros tradicijų puoselėtojas visą savo laiką skiria gimtojo krašto – Viešintų miestelio (Anykščių r.) praeities tyrinėjimui, medžiagos apie šio krašto žmones rinkimui. Per paskutinįjį dešimtmetį kraštotyrininko darbai sugulė į savo lėšomis išleistas penkias kraštotyros knygas, kuriose aprašoma gimtojo krašto praeitis. 2008 m. jis išleido pirmąją savo fotografijų knygą „Viešintiškių pražydinta žemė“, 2010 m. pasirodė knyga „Iš širdies – viešintiškiai“, dar po poros metų – „Talentingieji viešintiškiai“ (2012 m.). T. Uža tyrinėjo Viešintų mokyklos praeitį ir surinktą medžiagą sudėjo į knygą „Viešintų mokykla lyg vakar palikta“ (2014 m.). Praėjusių metų pabaigoje skaitytojus pasiekė penktoji knyga „Viešintų kraštas: kaimai ir žmonės“ (2017 m.).

Nors T. Uža išvykęs iš savo gimtųjų Viešintų ir šiuo metu gyvena Panevėžyje, tačiau ilgesys ir prisiminimai jį nuolat grąžina ten, kur prabėgo vaikystės metai, kur jo tėvelio ir senelių šaknys. T. Uža kaupia, užrašo visus – ne tik praeities, bet ir šiandienos įvykius, renka medžiagą apie iškilius kraštiečius, fotografuoja kultūros, istorijos ir tautodailės paminklus bei jų kūrėjus, stengiasi, kad visa ta informacija išliktų ir pasitarnautų ateities kartoms.

Gimtojo krašto patriotas T. Uža sako: „Mes dažnai mintimis grįžtame į praeitį, kuri, be abejo, susijusi su laiku, vieta, žmonėmis. Troškimas nepamiršti liudija mūsų pastovumą, pagarbą istorijai. Nors jau nemažai laiko gyvenu toli nuo gimtųjų Viešintų, bet šis miestelis, jį supantys kaimai iki šiol artimi ir brangūs. Mintimis aš visada su šiuo kraštu, gal dėl to ir kilo noras įamžinti jį nuotraukose, atsiminimuose“.

Šiuo metu T. Užos knygos eksponuojamos Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojų surengtoje knygų parodoje „Miestelio istorija – Lietuvos istorija“, kuri skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Parodos lankytojai gali susipažinti su Anykščių krašto miestelių istorijomis, aprašytomis nedideliuose, kelių puslapių apimties leidinėliuose ir didžiausiose, kelių šimtų puslapių storumo knygose. Vienos jų yra parengtos mokslininkų profesionalų, kitos – istorikų, trečios – entuziastų kraštotyrininkų. Tačiau visos yra svarbios ir reikšmingos, nes jose – Anykščių krašto praeitis, užfiksuota archyviniuose dokumentuose, arba išsaugota žmonių atsiminimuose ir perkelta į knygas iš asmeninių dienoraščių bei užrašų. Kiekvienas miestelis ar kaimas yra savaip žavus, savaip gražus ir turi kuo didžiuotis.

Noras pažinti istoriją, sužinoti savo šeimos ir giminės šaknis visais laikais skatino žmones ieškoti, gilintis, skverbtis į praeitį. Savo krašto praeities tyrėjai Anykščių krašte skaičiuoja savo veiklos jau beveik šešis dešimtmečius. Nuo Draugijos įkūrimo iki šių dienų pasikeitė beveik visa kraštotyrininkų karta, pasikeitė ir kraštotyros darbo turinys. Naujausią savo veiklos laikotarpį Draugija pradėjo 2012 m. balandžio 23 d., kai visi neabejingi Anykščių krašto praeičiai anykštėnai susirinko į sambūrį „Draugaukime – bendraukime – bendradarbiaukime“ Anykščių koplyčioje. Sambūrio liudininkais tapo ir garbingi svečiai iš Vilniaus: Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas L. Klimka, jo pavaduotoja Irena Seliukaitė, mokslininkas bibliotekininkas-bibliografas Vytautas Rimša, Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto afiliuotasis prof. Osvaldas Janonis. Tąkart buvo patvirtinti atnaujinti Anykščių kraštotyros draugijos įstatai, išrinkta nauja valdyba.

Šiuo metu Draugijoje yra 52 nariai, kurie aktyviai renka kraštotyros medžiagą, studijuoja archyvinius dokumentus, rašo straipsnius, leidžia knygas, fotoaparatu fiksuoja reikšmingus Anykščių krašto kultūros įvykius, dalyvauja kraštotyros ekspedicijose. Tai savo gimtinę mylintys ir jos praeitį gerbiantys žmonės, todėl dirba iš idėjos ir be jokio atlygio. T. Uža yra vienas iš jų – vertas ne tik padėkų, bet ir didelės pagarbos. Didžiuokimės tais, kurie rūpinasi mūsų krašto praeities išsaugojimu.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų