Panevėžio technologijų ir verslo fakultete šiomis dienomis karšta ne tik dėl įtampos studentams ginantis baigiamuosius darbus. Fakulteto vadovybei tenka aiškintis dėl gautų skandalingų skundų. V. Bulaičio nuotr.

Panevėžio Alma Mater – šokiruojantys kaltinimai

Panevėžio Alma Mater – šokiruojantys kaltinimai

Aukštosioms mokykloms laukiant brandos egzaminus dar tebelaikančių būsimų studentų, Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetui – smūgis iš skandalingus kaltinimus jam metusios absolventės.

Žinoma Panevėžio fotomenininkė Liucija Karalienė, neprileista prie baigiamojo darbo gynimo, teigė pasiryžusi paviešinti visuomenei nematomąją studijų pusę. Panevėžietė, universiteto vadovybei pateikusi skundus dėl nesąžiningo baigiamųjų darbų įvertinimo bei neetiško dėstytojos elgesio, nemano, kad juos tirti turėtų tik pati aukštoji mokykla. Ar iš tiesų dėstytoja, suinteresuota gerais rezultatais, prieš egzaminą studentams sudiktavo ne tik užduotis, bet ir jų atsakymus, o baigiamųjų darbų projektai vertinami nesąžiningai, absolventė planuoja prašyti išsiaiškinti ir prokurorų.

Vietoje Panevėžio – kelionės į Ukmergę

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultete pasirinkusi industrinių technologijų vadybos studijas dieniniame skyriuje L. Karalienė dabar sako antrą kartą tokio žingsnio nebežengtų.

Anot jos, pirmasis netikėtumas laukė jau po mėnesio. Panevėžyje planavusi studijuoti Liucija sužinojo, kad paskaitos vyks ne savame mieste, o Ukmergės verslo centre.

Per mėnesį keturis kartus, šeštadieniais arba penktadieniais, panevėžietė važiuodavo mokytis į Ukmergę ir tik kartais paskaitos vykdavo ir Panevėžyje.

„Tikrai didžiąją dalį studijų praleidau Ukmergėje“, – teigė L. Karalienė.

Moteris tvirtina, jog realybė nuo stojant turėtų lūkesčių skyrėsi ne tik dėl tokių neplanuotų kelionių.

„Oficialus paskaitų tvarkaraštis buvo sudarytas taip, kaip ir derėtų dieninio skyriaus studentams. Pagal jį mes iš tiesų kas dieną turėjome lankyti paskaitas. Bet pagal tvarkaraštį, kokį siųsdavo Technologijų ir verslumo kompetencijų centro vadovė Nida Kvedaraitė, paskaitos vykdavo šeštadieniais nuo ryto iki vakaro, kartais dar penktadieniais Ukmergėje ir tik kartą per mėnesį Panevėžyje“, – pasakojo Liucija.

Nors, anot jos, studentams būdavo aiškinama, esą šitaip bandoma taikytis prie jų poreikių, kad galėtų derinti studijas ir darbą, L. Karalienės teigimu, patogu nebuvo. Tą viena grupės draugė išsakė fakulteto tradiciškai rengiamoje apklausoje dėl studijų kokybės.

Žinoma Panevėžio fotomenininkė Liucija Karalienė, neprileista prie baigiamojo darbo gynimo, teigė pasiryžusi paviešinti visuomenei nematomą studijų pusę. Asmeninio archyvo nuotr.

„Jai dubliavosi du moduliai. Teko rinktis vieną. Kai apie tai parašė atsiliepimą, visai grupei buvo pasakyta, kad tokių dalykų daugiau nerašinėtume, nes jei kalbos pasieks Kauną, klausimas, ar iš viso baigsime universitetą“, – pamena L. Karalienė.

Užduotis žinojo iš anksto

Moteris svarsto, kad tokia tvarka veikiausiai patogesnė buvo pačiam fakultetui. Mat, pasak panevėžietės, gautas akademinių valandų skaičius buvo gerokai mažesnis nei tas, už kurį studentai mokėjo universitetui. L. Karalienei industrinių technologijų vadybos studijos kainavo apie 600 Eur per pusę metų.

L. Karalienė neslepia nebuvusi patenkinta ir studijų kokybe.

„Vienoje paskaitoje susipažindavome su medžiaga, demonstruojama skaidrėse, o kitą jau laikydavome tarpinį egzaminą“, – pasakojo Liucija.

Visgi studentai, net ir mokantys nemažus pinigus už studijas, fakultetui pretenzijų nereiškė.

Pasak L. Karalienės, po to, kai bendramokslė, pasiskundusi dėl besidubliavusių modulių, liko savotiškai kalta, visiems duota susivokti, kad geriau nesiskųsti.

„Supratau, kad jei skųsimės, patiems bus blogai. Nors matėme dalykų, kurie tikrai netinka aukštajai mokyklai. Kai iš 8-ių grupėje penki neišlaikėme egzamino, ėjome pas dėstytoją į pokalbį. Ji tiesiog sudiktavo, kokie perlaikant bus klausimai ir jų atsakymus. Susirašėme ir nuėjome laikyti egzamino. Puikiai sekėsi. Visi gerai išlaikėme, pati gavau 8-is ir labai džiaugiausi“, – pasakojo panevėžietė.

Recenzentai paskelbė veto

Apie tai, kokiomis aplinkybėmis išlaikytas egzaminas, L. Karalienė prabilo tik dabar, praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams. Anot jos pačios, nebeturėjo ko prarasti.

Vakar ji turėjo gintis baigiamąjį darbą ir jau kitą savaitę tikėjosi rankose laikyti diplomą. Visgi aplinkybės privertė fotomenininkę tokius planus atidėti dar metams.

Recenzentai jos baigiamojo darbo projektą atmetė kaip negintiną.

Liucija sutinka, kad jis galėjo nebūti pavyzdinis, bet moteriai kirba įtarimas, kad už borto išmesta ne visai sąžiningai.

Tokią studentės nuomonę kursto tai, kad akademinės bendruomenės požiūriai į jos darbą gerokai išsiskyrė. Darbo vadovė dr. doc. Dalia Susnienė studentei leido jį gintis. Problemų nekilo ir vertinant jį dėl plagiato. Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos informacinė sistema (eLAB) plagiato jos darbe neaptiko. Pagal universiteto nuostatus, jei sistema nustato, kad pateiktame darbe yra 15 proc. plagiato, studentui jo nebeleidžiama gintis. L. Karalienės darbas eLAB neužkliuvo. Todėl jį vertinusių dviejų recenzentų verdiktas, kad darbas silpnas, neatitinka net minimalių reikalavimų, todėl negintinas, L. Karalienę šokiravo.

„Mano nuomone, recenzija, kurios šešiose eilutėse yra dvidešimt gramatinių klaidų, tiesiog negali būti vertinama kaip kompetentingo žmogaus išvada. Pagal KTU metodinius reikalavimus aš galiu teikti recenzentui atsakymą, tačiau tokios galimybės man nesuteikė“, – teigė Liucija.

Kas šitaip įvertino jos kūrinį, paslaptis. Studentai recenzentų pavardes sužino tik po baigiamųjų darbų gynimo.

Pasiūlė kreiptis į šventuosius

Nors L. Karalienė pateikė atsakymus į recenziją Technologijų ir verslumo kompetencijų centro vadovei Nidai Kvedaraitei, šioji studentei esą neleido apsiginti.

„Ji tiesiog nušveitė lapus ir pareiškė, kad galiu kreiptis nors ir į šventuosius“, – nuoskaudą jaučia studentė.

Po tokio pokalbio L. Karalienė surašė ne tik fakulteto, bet ir universiteto vadovybei du skundus. Viename jų studentė prašo peržiūrėti absolventų baigiamuosius darbus, nes turinti įtarimų, jog ne visi jie buvo verti pasiekti paskutinę – gynimo stadiją. Liucijos nuomone, gintis buvo leista net studentei, kurios darbe eLAB sistema nustatė 50 proc. plagiato. Darbo autorei esą buvo sudaryta galimybė pasitaisyti. Išskirtinių nuolaidų, L. Karalienės nuomone, buvo padaryta ir kai kuriems kitiems paskutinį žingsnį iki diplomo žengusiems studentams.

L. Karalienė ryžosi paviešinti ir kokiais metodais studentai laiko egzaminus. Kaip to įrodymą ji pateikė bendramokslių susirašinėjimą feisbuke, kuriame matyti užduotys ir jų atsakymai, esą pačios dėstytojos studentams pateikti prieš dar sausį vykusį egzaminą.

„Ar šitokie dalykai gali vykti rimtoje aukštojoje mokykloje? Jei akademinė bendruomenė siekia būti sąžininga, tegul tokia būna iki galo“ – teigia L. Karalienė.

Ji sako, jog reakcija į skundus buvo daugiau nei keista. Studentės teigimu, N. Kvedaraitė jai tiesiai rėžė: ar supranti, kad dabar susodinsi savo bendramokslius?

„Aš tiesiog pateikiau faktą. Esu įsitikinusi, kad fakulteto vadovybės rūpestis turėtų būti jį ištirti“, – sako L. Karalienė.

KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakultetui šešėlį metusius skundus, pasak D. Žostautienės, nagrinės tam sudaryta komisija, susidedanti iš dėstytojų ir studentų. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Tačiau, jos žiniomis, į šį procesą buvo įtraukti ir studentai. Liuciją pasiekė informacija, kad N. Kvedaraitė, pasikvietusi dvi studentes, supažindino jas su skundais. Liucija sako dabar jaučiasi, tarsi būtų bičiuliams parodoma kaip išdavikė, nors iš dėstytojų norinti tik etiško elgesio su studentais ir sąžiningo darbo.

„Mano nuomone, dokumento, kuris buvo užregistruotas tik kitą dieną po pateikimo, nebuvo galima niekam viešinti. Klausimas, kokiu tikslu tai padaryta? Po pokalbio su N. Kvedaraite buvau pašalinta iš mūsų feisbuko grupės ir dabar negaliu matyti jokių duomenų, susijusių su studijomis. Elgiamasi vėlgi taip pat, kaip po studentės neigiamo atsiliepimo apie studijas: jei skundiesi – kaltas“, – stebisi Liucija.

Prioritetas – studijų kokybė

Apie studentės skundus, metančius šešėlį fakultetui, N. Kvedaraitė su žiniasklaida atsisakė kalbėti.

Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto dekanės Daivos Žostautienės teigimu, L. Karalienės skundą dėl nesąžiningo studentų baigiamųjų darbų pateikimo į eLAB sistemą nagrinės komisija, sudaryta iš dėstytojų ir studentų.

Tačiau ar bus principingai pažiūrėta į studentės paviešintą skandalingą faktą dėl galimo išankstinio egzamino užduočių atskleidimo, dekanė kol kas teigė negalinti atsakyti.

Anot jos, šis skundas neatitiko pateikimo tvarkos.

„Taip skundai neteikiami. Aš su juo susipažinusi, o komisija spręs dėl jo tinkamumo“, – teigė D. Žostautienė.

Ji pati su skunde minima dėstytoja nekalbėjusi.

„Mums kiekvienas studentas svarbus, bet pokalbiai su darbuotojais turi būti pagrįsti. Ne kad kažkas kažkur pasakė, kažkas elektroniniu paštu parašė“, – aiškino dekanė.

Pasak D. Žostautienės, per jos 5-erių metų vadovavimo fakultetui patirtį tai pirmas kartas, kai tenka šaukti komisiją tokiems dalykams tirti, nors, anot jos, per tiek laiko ne vienas studentas buvo neprileistas prie viešojo darbo gynimo.

„Mano prioritetai labai aiškūs – studijų kokybė. Ji gali būti užtikrinta tik per kokybišką dėstytojų ir studentų darbą. Mes iš tiesų imamės priemonių, kad darbai, kurie išeitų į viešą gynimą prieš komisijas iš verslo atstovų ir kitų socialinių partnerių, atitiktų visus keliamus reikalavimus. Studentai puikiai mato, kodėl jie neprileidžiami. Ne vienas recenzentas darbą vertina. Jei keli sutinka, kad darbas negintinas, jis ir negali būti prileidžiamas prie viešo gynimo“, – tvirtino D. Žostautienė.

Darbas nebuvo niekalas

Skandalingus faktus į viešumą traukiančios L. Karalienės baigiamojo darbo vadovės dr. doc. D. Susnienės teigimu, nieko nuostabaus, jei išsiskyrė jos ir veto studentei pareiškusių recenzentų nuomonės.

„Liucijos darbo tema įdomi, tik pakankamai neišplėtota. Galvojau, kad mergina pasiruoš dalį pastabų apsiginti. Recenzentams pasirodė, kad visgi reikia jį papildyti. Darbas tikrai nėra niekalas, jį bus galima taisyti ir ginti. Recenzentų nuomone, tam savaitės neužteks. Atidėti gynimą kitiems metams normali praktika ir tame nėra nieko išskirtinio“, – teigė dr. doc. D. Susnienė.

Komentarai

  • KTU Panevėžio fakulteto dėstytojai tikrai kai kurie yra nesąžiningi patys sau… Viešai pavardžių tikrai neskelbsiu, bet jie patys žino, kokioje smaloje verda… Kai dėstytojos iš principo vienos ant kitų „varo“, darbus niekina, vien dėlto, kad rašai pas kitą dėstytoją… Arba „užsisėda“ ant tavęs, dėl to, kad nelankai neprivalomų paskaitų… Galvojau įstojau į KTU, bet pasirodo mokinausi vaikų darželyje su KTU pavadinimu prisidengusiomis „poniomis“. Tikrai yra šviesių protų, kuriuos verta gerbti, šioje institucijoje, bet tai tikrai nedidelė dalis šio fakulteto…

    • Sutinku, kad universitete tikrai kai kurios dėstytojos pasipūtę ir pilnos arogancijos.

  • Kiek studijuoju šiame fakultete, tikrai galiu paneigti šio straipsnio „herojės“ nuomonę. Dėstytojai čia iš ties geranoriški, visuomet konsultuoja ir pataria. Net naktį paskambinus, gausi reikalingas konsultacijas. Apie darbų vertinimą ir sąžiningumą galiu pasakyti, kad net paprasti semestro darbai yra objektyviai vertinami pagal turinį ir kokybę, kiekviename žingsnyje esame ruošiame baigiamajam darbui. Jeigu „herojės“ darbas nebuvo prileistas prie gynimo, tai ir reiškia, kad iš tiesų jo turinys turėjo būti labai prastas ir nevertas diplomo. Tam, kad parašytum gerą darbą, visų pirma reikia įdirbio: lankyti paskaitas, tinkamai atsiskaitinėti už semestro darbus, konsultuotis su dėstytojais, eiti ir kalbėtis žmoniškai, o ne iškart per žiniasklaidą akis draskyti ir drabstytis purvais.

  • KTU Panevėžio fakultete tikrai keliami dideli reikalavimai studentų baigiamiesiems darbams (BD), todėl būna ne vienas atvejis, kai studento parengtas darbas gauna neigiamą recenziją ar nėra apginamas viešojo gynimo metu. Pažymėtina, kad neigiamas BD vertinimas yra kolegialus kompetentingų mokslininkų,dėstytojų ar komisijos sprendimas. Suprantu studentę, liejančią apmaudą dėl negauto diplomo po ilgų mokymosi metų, tačiau šiuo atveju išryškėjo žurnalistų neprofesionalumas tiek daug dienraščio vietos skiriant vienašališkai nuomonei, bet visai nesidomint, o kaip gi studentei-menininkei sekėsi studijos. Prieš daugiau kaip šešerius metus kaip dėstytoja-valandininkė dėsčiau finansinius modulius (berods IV kurso stud.). Tuomet studentų sąrašuose buvo Liucijos Karalienės pavardė. Taip – pavardė buvo tik sąrašuose, nes per visą semestrą, kai kiti studentai nuoširdžiai dirbo, Liucijos neteko matyti, ji neatsiskaitė už darbus, nelaikė egzamino. Ir tokių skolų turėjo ne vieną. Akivaizdu, kad jei žurnalistai būtų pasiaiškinę iš esmės visas aplinkybes, būtų supratę, kad studentės Liucijos Karalienės dienraščiui išsakytos pretenzijos nėra pagrįstos. Žiniai – ištęstinės studijos yra ilgiausios ir trunka 6 metus (įdomu, kiek gi truko Liucijos studijos?). Ir dar žurnalistų žiniai – doc. dr. ne tik Dalia Susnienė, bet ir Nida Kvedaraitė, o dekanė Daiva Žostautienė -profesorė. Reikėjo pasidomėti redaguojant straipsnį – tai vieša informacija.

    • Atsakyti
    • Taip studijavau Vadybą ir ją mečiau. Niekas dėl to neteisia. Sutinku su tuo kad paskaitų nebelankiau. Stojau į Industrinių technologijų vadybą prieš du metus. Ir neturiu nei vienos skolos. Ar ns. Tokios tos ir aplinkybės. Neturiu ko slėpti. Rinktis gali visi ką ir kaip studijuoti

  • Manau senai reikėjo apie tai šnekėti, kas ten dedasi baisu. Vien dėl požiūrio į studentą. Bet yra kaip yra. Tikriausiai ir nepasikeis niekas. Vienas lauke ne karys.

  • Profkė ir yra profkė, tik pavadinimas ant pastato pakeistas, turinys išlikęs.
    Nereikia Panevėžiui tos psiaudo aukštosios mokyklos, uždaryti, visi norintys studijuoti tikrai ras kur ir studijų kokybę ir požiūrį į studentą, šiam miestui reikia užaugti iki universiteto fakulteto, o kol auga pakanka pilnai kolegijos.

  • Gal užsakyta gerb. L. Karalienė? Supykau skaitydama straipsnį. Žmogui reikalinga psichologo pagalba kai aplink visi blogi pasidaro. Studijavau, baigiau ir sėkmingai dirbu. Susitinku su kurso draugais. Kiekvieno susitikimo metu prisimename puikius, profesionalius, aukštos kvalifikacijos bei plačios erudicijos dėstytojus. Šiltą atmosferą paskaitų metu, egzaminų jaudulį ir reiklų požiūrį rengiant baigiamuosius darbus. Dėkinga likimui, kad turėjau galimybę studijuoti.

    • Atsakyti
    • Ne tikrai ne visi blogi. Jūratė Baltušnikienė mano akimis yra labai puiki dėstytoja, Bartkus- visada malonus ir padedantis, D.Lipinskienė- visada buvo įdomios paskaitos. Daug tikrai gerų, profesionalių dėstytojų. Ir taip pat esu labai laiminga turėjusi progą su jais bendrauti.
      O čia kalba apie konkrečius du žmones o ne apie visumą.

    • Straipsnyje labai daug tiesos. Deja, ne visi išdrįstame kalbėti. Šaunuolė, kad pasiryžo kalbėti. Problemų šioje įstaigoje tikrai daug, ir jos nesprendžiamos.

  • ….. nu jei stoji i Panevezi o atsiduri Ukmergej tai normaliai….. uz keliones sumokejo? Geriau tada i Kauna stot. Ne veltui praeitais metais stojusiu skaicius apvalus nulis. Viska pasako apie univero lygi.

  • Baigiau studijas 2014 metais, tai neturėjau jokių problemų, man atrodė, kad visi dėstytojai yra kompetentingi.Pagarba KTU

    • Atsakyti
  • Man atrodo ne vienas studentas iš N.Kvedaraites isejo besijausdamas ssss vietoj. Viesa paslaptis

  • Nezinau, nei pries viena egzamina niekada negaudavom uzduociu atsakymu. Man kaip tik labai grieztai viskas atrode- stovi du destytojai, nenuleidzia nuo taves akiu, negali net paziuret i sona, nieko nepaklausi ar nenusirasysi. Man tik uzkliuvo, kad tai, is ko laikysime egzamina, sudedama i moodle paskutine nakti, nespeji net perskaityti ir pasiruosti. Kazkaip atrodo, kad pinigus sumoki vien tam, kad tau uzduotu kuo daugiau darbu, paskaitu mazai, viska turi susigalvoti pats. Pagalbos rasant darbus is kai kuriu destytoju tikrai mazai arba jos nera visai. Na kazkoks siaubas, pasityciojimas. Daugiau tikrai cia nestociau

Rodyti visus komentarus (14)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų