Panevėžietė tiki, kad mokslininkai ras būdą įveikti vieną baisiausių ligų. NVI fotografo E. Paukštės nuotr.

Panevėžietės tyrimai žada vaistus nuo vėžio

Panevėžietės tyrimai žada vaistus nuo vėžio

Gretai Jarockytei – dar tik 26-eri, bet ji jau įnirtingai dirba kartu su mokslininkų komanda Nacionaliniame vėžio institute (NVI). Dažniausias klausimas, kurį išgirsta ši jauna mergina, – kada pagaliau bus rastas būdas įveikti vieną baisiausių pasaulio ligų, nusinešančią tūkstančius gyvybių.

Nanomedicina – sritis, kuria Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją baigusi Greta itin susidomėjo dar bestudijuodama pirmajame biofizikos kurse Vilniaus universitete. Apie nanodalelių galias panevėžietė išgirdo paskaitų metu, o vėliau apie tai plačiau sužinojo per studentų ekskursiją į NVI Biomedicininės fizikos laboratoriją.

„Laboratorijoje išgirdau daugiau apie šią sritį. Čia atliekami darbai pasirodė įdomūs ir prasmingi, todėl panorau prisijungti. Susisiekiau su NVI laboratorijos vedėju prof. Ričardu Rotomskiu ir pasakiau, jog norėčiau sužinoti daugiau ir pati prisidėti prie atliekamų darbų. Nuo antro kurso laboratorijoje atlikau praktiką. Šis darbas man visada buvo įdomus, tad toje pačioje laboratorijoje ir pasilikau“, – apie savo pradžią ieškant vaisto nuo onkologinių ligų ėmė pasakoti dabar jau jaunesnioji NVI mokslo darbuotoja bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė G. Jarockytė.

Amžius, anot jos, šiame darbe nieko nelemia – svarbiausia žinios ir motyvacija dirbti. O biofizikos studentai esą dažnai po universiteto renkasi laboratorijas.

Ilgas procesas

Šiandien merginos kasdienybė tokia: didžiąja jos darbo dalį NVI sudaro darbas prie kompiuterio. Pirmiausia mokslininkė renka reikalingą literatūrą, analizuoja ją ir planuoja savo eksperimentus. Tuomet atliekami patys bandymai, ir kartais tenka visą dieną praleisti prie mikroskopo. Kai baigia šiuos darbus, prasideda gautų rezultatų analizavimas.

„Vėliau viską reikia aprašyti, sugalvoti, kaip paaiškinti. Eksperimentai yra kartojami po kelis kartus, siekiant patikrinti, ar gauti rezultatai yra patikimi, atsikartojantys. Kai atsiranda pakankamai duomenų, ruošiama mokslinė publikacija“, – apie savo pareigas kalbėjo Greta.

Tam, kad būtų paruošta viena publikacija, anot jos, nuo pradinės idėjos iki atspausdinto straipsnio yra dirbama mažiausiai metus, kartais dvejus ar ilgiau.

Visai neseniai vienas tokių sunkių panevėžietės ir jos komandos darbų pasirodė šių metų kovą prestižiniame medžiagotyros ir nanotechnologijų žurnale „Advanced Functional materials“. Jame lietuviai pristatė savo atliekamus tyrimus, kurie žada reikšmingai prisidėti prie onkologinių tyrimų pažangos. Straipsnio autoriai kovai su šia baisia liga stengiasi pasitelkti teranostines nanodaleles, galinčias padėti tiksliau diagnozuoti vėžį ir kartu jį gydyti.

Prieš vėžį – mikroskopiniu ginklu

„Nanomedicina – medicinos sritis, kurioje naudojamos įvairios nanodydžių medžiagos (nanomedžiagos), siekiant pagerinti ligų diagnostiką arba gydymą. Kadangi dirbame Nacionaliniame vėžio institute, visą dėmesį skiriame onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui, tačiau minėtas nanodaleles galima panaudoti ir kitose srityse“, – aiškino Greta.

Nanodalelė – tai mikroskopinė dalelė, kurios dydis nuo 1 iki 100 nanometrų. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, galima pasakyti, kad nanodalelė yra maždaug 80 tūkstančių kartų mažesnė už žmogaus plauko storį. Šios dalelės jau dabar naudojamos visur: nuo biomedicinos, optikos ir elektronikos iki maisto produktų, kosmetikos priemonių ir drabužių.
„Tai, ką darome laboratorijoje, kol kas dar nepasiekia pacientų. Tiriame nanodaleles, kurios ateityje padėtų pagerinti diagnostiką ir gydymą. Mano darbas yra ištirti, kaip įvairios nanodalelės paveikia vėžines ląsteles“, – sakė mokslininkė.

Pirmiausia, anot jos, yra tiriama, ar jos susikaupia ląstelėse. Nors ir labai mažos, ne visos nanodalelės prasiskverbia į jų vidų. Tačiau jei jau patenka į ląsteles, pasak pašnekovės, mikroskopu galima stebėti, kur ir kaip jos susikaupia.

Taip pat labai svarbu ištirti, ar nanodalelės nėra toksiškos ir nepakenks visam organizmui.

„Mūsų tikslas yra sukurti tokias, kurios naikintų tik vėžines ląsteles, bet nepakenktų sveikoms. Todėl siekiama, kad pačios nanodalelės nepakenktų, kol mes jų kaip nors nepaveikiame, pavyzdžiui, šviesa arba magnetiniu lauku. Tokiu būdu galima sukurti tikslinį gydymą“, – aiškino G. Jarockytė.

Šiuo metu, mokslininkės teigimu, medicinoje onkologinėms ligoms gydyti naudojama chemoterapija nuodija visą organizmą. Vėžinės ląstelės turi mažiau apsauginių mechanizmų, todėl žūsta pirmos, bet kartu pakenkiama visam organizmui, todėl jaučiami šalutiniai poveikiai.

Tuo tarpu nanomedicina, pašnekovės žodžiais, leistų paveikti tik naviką, nepažeidžiant aplink esančių sveikų audinių.
„Šiuo metu magnetinio rezonanso vaizdinimui naudojamos kontrastinės medžiagos su gadoliniu, kuris, deja, kai kuriems pacientams sukelia šalutinį poveikį. Nanodalelės yra jautrios magnetiniam laukui ir taip pat gali būti naudojamos kaip kontrastinė medžiaga. Be to, jas galima naudoti ne tik diagnozės, bet ir gydymo tikslais. Prie nanodalelių prijungus vaistą, galima pagerinti jo pernešimą į naviką. Dėl porėtų vėžio auglio kraujagyslių ir neišvystytos limfinės sistemos šios dalelės geriau susikaupia vėžiniame audinyje nei sveikame. Be to, veikiant nanodaleles kintamu magnetiniu lauku, galima pakelti temperatūrą ir taikyti hiperterminę terapiją. Įkaitinus naviką iki 41–47 laipsnių, vėžinės ląstelės ima žūti“, – dėstė Greta.

G. Jarockytės mokslinis darbas „Nanodarinių, naudojamų navikinių susirgimų diagnostikai ir terapijai, tyrimai 3D sferoidinių ląstelių kultūrų modelyje“ pernai apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos premija aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse. Asmeninio albumo nuotr.

Vaistui įteisinti reikia daug metų

Pasaulyje esą jau yra ne vienas pavyzdys, kai medicinos praktikoje jau naudojamas toks būdas. Bet kol kas jis vis dar dažnesnis tyrimų laboratorijose.

Naują vaistą sukurti ir paleisti į rinką, pasak G. Jarockytės, yra labai ilgas ir brangus procesas.

„Mokslininkui sukūrus vaistą, gali užtrukti apie 10–15, kartais ir 20 metų, kol jį bus galima įsigyti vaistinėse. Kadangi daugybė žmonių ilgai dirba šį darbą, todėl ir naujo vaisto kaina yra didelė. Jį sukurti kainuoja apie 1 mlrd. dolerių“, – patikino mokslininkė.

Lygiai tas pat, anot jos, pasakytina ir apie nanovaistus – laukia ilgas kūrimo procesas, ilgi tyrimo metai, reikia daug investicijų.

Paėmus bendrai, o ne vien onkologijos srityje, šiuo metu medicinoje įvairiose šalyse jau naudojama daugiau nei 50 skirtingų preparatų, kurių sudėtyje yra nanodalelių. Onkologijoje taikomų nanovaistų šiuo metu yra apie 15. Bet gydytojai, pasak pašnekovės, dažnai renkasi skirti tradicinį gydymą.

„Į klinikas ateina vis daugiau nanodalelių pagrindu sukurtų vaistų, todėl manau, kad dabar tai jau nėra tolima ateitis. Vis dėlto nanovaistų kaina yra didesnė, todėl tai gali būti vienas iš veiksnių, pasirenkant gydymą. Žiūrint vien į statistiką, žmonių, išgirdusių vėžio diagnozę, išgyvenamumas vis ilgėja. Gerėja tyrimo metodai – liga vis anksčiau diagnozuojama ir gydymas dažnai yra efektyvesnis. Tačiau nepaisant mokslo ir medicinos progreso, vėžys vis dar lieka maždaug 20 proc. visų mirčių priežastimi. Todėl svarbu toliau siekti tobulinti gydymo būdus“, – teigė mergina.

Ar Lietuva suskubs kartu su pažangiausiomis valstybėmis naudoti inovatyvius onkologinių ligų gydymo būdus, Greta atsakyti negali. Ji tik spėja, kad į prekybą masiškai paleidus nanovaistus, jie pigs, todėl bus įkandami ir tautiečiams.

Lietuviai turi potencialą

Paklausta, ar šio pasaulio rykštė – vėžys, palietė ją asmeniškai, atvirauti pašnekovė nepanoro. Nors prasitarė, kad ši liga esą paliko pėdsaką artimoje aplinkoje. Bet ne tai, pasak G. Jarockytės, ją paskatino pradėti tyrinėti nanovaistus. Merginą labiau domino pati nanomedicina, bet dirbant NVI tenka atlikti tyrimus onkologijos srityje.
„Lietuvos mokslininkai turi didžiulį potencialą, mūsų atliekami tyrimai niekuo nenusileidžia viso pasaulio mokslininkų darbams. Todėl lietuviai turi tokias pačias galimybes rasti gydymą, kaip ir bet kas kitas pasaulyje. Bet stebuklų tikėtis nereikia, kadangi mokslas – tai ilgas, kruopštus darbas ir tik truputis sėkmės“, – sakė doktorantė.

Jau dabar, pasak Gretos, Lietuvoje gerėja diagnostikos galimybės ir pastebėti augantį naviką galima pakankamai anksti bei be didelių sunkumų sunaikinti, kol nepradėjo kenkti organizmui. Jau dabar yra vykdomos prevencinės programos, kurios ir skirtos tam, kad būtų galima pastebėti ikivėžinius pakitimus ir taip užkirsti kelią grėsmingai ligai.

„Manau, šiuo keliu ir reikėtų judėti, plėsti vėžio prevenciją, siekti, kad kuo anksčiau būtų diagnozuojami pakitimai“, – teigė panevėžietė.

O paklausta, ar savo tyrimuose naudoja laboratorines peles, mokslininkė patikino, kad toks darbas vyksta po labai ilgo proceso – pradžioje tenka viską išsiaiškinti trimatėje ląstelių struktūroje. Tik tuomet jau į gyvūną suleidžiamos vėžinės ląstelės, suformuojančios naviką.

Tačiau su tokiu pasauliu nesusidūrę pašnekovai Gretai užduoda ir dar keistesnių klausimų. Vienas jų – ar tyrimai daromi ir su žmonėmis. Tačiau dažniausiai jaunosios mokslininkės visi klausia, kada nanovaistai pasieks klinikas ir gydys tikrus onkologinius ligonis.

Faktai

Higienos instituto duomenimis, trys pagrindinės mirties priežastys 2018 Lietuvoje buvo kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Bendrai jos sudarė 82,3 proc. visų mirties priežasčių. Nuo piktybinių navikų mirė 20,3 proc. visų mirusiųjų. 2018 m. Lietuvoje tai buvo 4 424 vyrai ir 3 604 moterys.

2017 metais nuo šios ligos mirė 261 panevėžietis, 32 asmenimis mažiau nei 2016 metais. Nuo skrandžio piktybinių navikų mirė 22 asmenys, nuo trachėjos-plaučių – 46, nuo melanomos ir kitų odos navikų – 4, nuo krūties vėžio – 14, nuo gimdos kaklelio – 3, nuo kitų gimdos navikų – 5, nuo priešinės liaukos – 15, nuo inkstų (išskyrus geldeles) – 17, šlapimo pūslės – 6 ir nuo limfinio, kraujodaros ir giminingų audinių – 18 asmenų.

2017 metais vyrų mirtingumas Panevėžyje nuo piktybinių navikų buvo didesnis nei moterų.

Nuo 2010 metų mirtingumas nuo vėžio smarkiai nepasikeitė.

Kiek šiuo metu yra sergančiųjų onkologinėmis ligomis, duomenys kaupiami NVI vėžio registre. Bet ši bazė prieinama tik medicinos įstaigoms.

Komentarai

  • Štai čia tai žvaigždė,apie kurią turėtų rašyti visi portalai,spauda,ja džiaugtis turi visa Lietuva

  • Nupirks formacininkai. Ir dings iš ekrano. Nuo vėžio vaistai senai rasti tik formacinininkai nuperka tuos isradejus

  • Štai ką reikia ant rankų nešioti. Gerute mano, sėkmės Tau , būt gerai, kad valstybė dažniau pastebėtų tokius žmones. Sėkmės, sveikatos, gerų rezultatų ir nepabėk iš vargšės nustekentos Lietuvos.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų