Nedidukėje kepyklėlėje ant Nevėžio kranto, įkurtoje greta sutuoktinio garsaus skulptoriaus Algimanto Vytėno dirbtuvių, J. Vytėnienės kepama duona žinoma ne tik savame mieste, bet ir už Lietuvos ribų bei sulaukė išskirtinio įvertinimo. "Sekundės" nuotr.

Panevėžietės kepama duona įvertinta aukso medaliu

Panevėžietės kepama duona įvertinta aukso medaliu

 

Lietuvoje turbūt nėra kitos tokios garsios ir tiek pasaulio apkeliavusios duonos kaip panevėžietės kepėjos Jūratės Vytėnienės.  Kadaise padėjusi teptuką į šalį, dailininkė ėmėsi gaivinti senąjį lietuvišką paveldą. Šiandien Panevėžyje, nedidukėje kepyklėlėje ant Nevėžio kranto, įkurtoje greta sutuoktinio garsaus skulptoriaus Algimanto Vytėno dirbtuvių, J. Vytėnienės kepama duona žinoma ne tik savame mieste, bet ir už Lietuvos ribų bei sulaukė išskirtinio įvertinimo.

Paskutinį rugsėjo savaitgalį Kaune vykstančioje dešimtojoje Lietuvos gamintojų parodoje „Rinkis prekę lietuvišką 2018“  tarp septynių Maisto pramonės sektoriuje auksinio produkto vardą pelniusių gaminių pateko ir J. Vytėnienės įmonės „Jūratės duona“ kepama ruginė duona.

J. Vytėnienės įkurtoje kepyklėlėje Panevėžyje kepama duona įvertinta aukso medaliu. J. Vytėnienės asmeninio albumo nuotr.

J. Vytėnienei 1987-aisiais gimusi mintis kepti natūralaus raugo duoną šiandien išsikerojusi į sėkmingą verslą, vienijantį daugiau nei dešimt nuosavos kepyklos darbuotojų.

„Dviejų kūrėjų gyvenimas po vienu stogu buvo nesuderinamas. Dėl to ir kepu duoną“, – „Sekundei“ yra juokavusi garsi kepėja.

Duonos atsiradimą savo gyvenime ji laiko tikra lemtimi. Visiems panevėžiečiams puikiai žinoma istorija, kaip skulptoriaus A. Vytėno pažįstama kartą pasidalijo su panevėžiete duonos raugu. Iškepus pirmąjį kepalą, J. Vytėnienės nuostabai, duona pranoko senosios kepėjos lūkesčius. Tuomet menininkė ir suprato, jog tai – ženklas iš aukštai. Auginant antrąją atžalą, mirė senoji kepėja, o J. Vytėnienė susivokė nepasidomėjusi senovinio raugo receptu. Laimė, jį pavyko atkurti. Iš pradžių vaišino tik apsilankančius svečius, vėliau vis daugėjo prašymų iš šalies iškepti gardžios duonos. Prie verslo sėkmės, kaip sako abu Vytėnai, daug prisidėjo ir gydytoja Filomena Taunytė. Atsitiktinai paragavusi Jūratės duonos, savo knygoje ji paminėjo, jog tokios, kokią kepa panevėžietė, ieškojusi penkiasdešimt metų. J. Vytėnienė sako anksčiau didelės reikšmės duonai neteikusi. Laikė ją savaime suprantamu dalyku. Tačiau dabar, kai pati prisiliečia prie viso gamybinio proceso, požiūris pasikeitęs.

„Žinau, kiek darbo reikia įdėti, pagarbos. Su duona reikia elgtis kaip su kūdikiu: iškepus numaudyti, šiltai užkloti. Tai tam tikras ritualas, įgavęs kitą prasmę“, – „Sekundei“ pasakojo J. Vytėnienė.

 

Komentarai

  • Nuostabiai skani duona. Panašaus skonio niekur dar nesutikau.

  • Mano skaniausia duona pasaulyje. As jos vezuosi po du kepalus i Italija, jos uztenka iki kito vaziavimo mazdaug 3 men., likusi laika kepu pati, bet ne tokia pavyksta iskepti. Aciu Jurate , kad kepate tokia skalsia ir skania juoda duonele.

  • Duona tai skani.Noriu paklausti,koks kiekis cukraus dedamas į ją?

    • Sveiki.
      Cukrų dedame tik į patį raugą, vietoj mielių. Į 1 kg duonos 25 gramus cukraus. O ir tie 25 gramai rugimo metu virsta į alkocholį ir išgaruoja. Tad duona yra saldi ne nuo cukraus, o dėl to, kad ji plikyta.

      • Atsakyti
  • Skani, tik per saldi.

  • Sveiki. Klausimas būtų toks: kodėl nerašote maistingumo ir skaidulų ant savo etikečių? Yra tik elementari sudėtis. Labiausiai domina cukrų skaičius šimte gramų. Dėkoju.

    • Atsakyti
  • Sveiki. O kur galima įsigyti Jūsų kepamos duonos?

Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų