Ketvirtakursė biofizikos studentė J. Žvirblytė netrukus ne tik kuriam laikui pakeis gyvenamąją vietą, bet ir kasdienę veiklą. Panevėžietė laimėjo stažuotę visame pasaulyje žinomoje NASA stotyje. Asmeninio archyvo nuotr.

Panevėžietė šturmuoja NASA

Panevėžietė šturmuoja NASA

 

Iš nediduko Šilų miestelio Panevėžio rajone kilusi 22-ejų metų Justina Žvirblytė skaičiuoja paskutines dienas iki išvykimo į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) – Nacionalinę aeronautikos ir kosmoso administraciją (NASA). Kuo jauna biofizikė sužavėjo pirmaujančią aeronautikos organizaciją?

Ketvirtakursė biofizikos studentė J. Žvirblytė netrukus ne tik kuriam laikui pakeis gyvenamąją vietą, bet ir kasdienę veiklą. Panevėžietė laimėjo stažuotę visame pasaulyje žinomoje NASA stotyje.

Apie konkursą J. Žvirblytė sako žinojusi dar studijuodama pirmame kurse. Tais metais stažuotis kaip tik išvykęs biofizikas, tad ir ji nevalingai pagalvojusi, jog tai – kartą gyvenime pasitaikanti galimybė, kurios pražiopsoti tiesiog negalima.

Nacionalinį atrankos į stažuotes konkursą kasmet organizuoja ir atrinktiems studentams finansavimą skiria Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Stažuotes remia Švietimo ir mokslo ministerija.

Atranka stažuotei į NASA vyksta keturiais etapais. Pirmiausia vyksta paraiškų administracinės atitikties vertinimas, tuomet paraiškų naudos ir kokybės vertinimas. Po šių etapų, pasiekus reikiamą 7 iš 10 balų lygį, seka anglų kalbos žinių patikrinimas raštu ir žodžiu. Paskutinis etapas Lietuvoje – motyvacinis pokalbis. Jį įveikę ir atranką perėję studentai toliau dalyvauja NASA atrankoje.

J. Žvirblytė norą dalyvauti atrankoje išreiškė dar kovo pabaigoje, o atsakymo, jog yra pasirinkta į specialistų gretas, sulaukė tik rugpjūčio pradžioje. Justina negali nuslėpti džiaugsmo įveikus konkurentus ir tapus ta, kuri daugiau nei tris mėnesius praleis garsiojoje tarptautinėje organizacijoje.

Stažuotėje atliksiu pavienių pelės embrioninių kamieninių ląstelių mechanotransdukcijos genetinius tyrimus. Jie galėtų būti naudingi regeneracinei medicinai, kuriant metodus apsaugoti astronautus nuo audinių degeneracijos mikrogravitacinės aplinkos sąlygomis“, – sudėtingus terminus beria J. Žvirblytė.

Ji tiki savo būsimo tyrimo veiksmingumu ir sėkme. Justina neabejoja, jog ši galimybė padovanos jai neįkainojamos, naudingos patirties, suteiks progą susipažinti su amerikiečių darbo kultūra.

Šiuo metu Justina daugiausia laiko skiria mokslams ir kiek atokiau į šalį pastūmusi meninę veiklą – muzikavimą, poezijos rašymą ar skaitymą. Tačiau suderinti dvi – tiksliąją ir meninę – asmenybės puses jai nėra sunku. Asmeninio archyvo nuotr.

Platus norų spektras

J. Žvirblytė pripažįsta kadaise svajojusi visai apie kitą veiklą – norėjo būti dailininke, dar archeologe. Į namus tempdavo pakelėje rastus akmenis – visi jie buvo gražūs, traukiantys kūrybingos, lakią vaizduotę turinčios mergaitės akį.

Kūrybišką prigimtį Justina realizuodavo piešdama, užsiimdama rankdarbiais.

Nors turėjo daug įvairių pomėgių, nė vienas neperaugo į rimtus, ilgalaikius užsiėmimus.

Mano mama bibliotekininkė, todėl nuo pat vaikystės buvau ir knygų apsuptyje. Dažnai skaitydavau, kaip mama sako, ne savo amžiaus knygas“, – su šypsena prisimena J. Žvirblytė.

Taip jos gyvenime atsirado vietos ir poezijai, pradėjo domėtis šiuolaikiniais autoriais. Ilgainiui Justina ir pati panoro mintis išlieti popieriaus lape.

Neseniai radau vaikystės sąsiuvinį, kuriame, po teksto su klaidomis, pasirašiau: rašytoja Justina Ž.“, – nusijuokia J. Žvirblytė.

Nors kūrybiška prigimtis klestėjo, panevėžietė nebuvo linkusi tik į vieną kryptį – domėjosi, rodos, visu pasauliu. Nemažai laiko praleisdavusi prie televizoriaus žiūrėdama laidas apie mokslą, dokumentiką, jaunajai žiūrovų auditorijai paruoštas enciklopedijos laidas.

Aiškaus plano neturėjo

Gimusiai ir augusiai nedideliame Šilų miestelyje, J. Žvirblytei nelengva kalbėti apie prabėgusius vaikystės ir paauglystės metus. Sako, jog adekvačią nuomonę susidaryti pačiai būtų sunku.

Šilų mokykloje mergaitė mokėsi iki septintos klasės. Vėliau mokyklą uždarė ir teko pereiti mokytis į Raguvos gimnaziją. Visą tą laiką savo jauniausiąją seserį skaityti, rašyti, piešti, suprasti anglų kalbą mokė ir dvi vyresnės seserys.

To užteko, kad ir ūgtelėjusi išlikčiau smalsi, be to – greitai mokiausi, mėgau vartyti enciklopedijas ir skaityti knygas“, – pasakoja J. Žvirblytė.

Justina visuomet buvo aktyvi ir nenurimstanti vietoje, lankė nesuskaičiuojamą galybę įvairių būrelių: vaidybos, dainavimo, šokių, krepšinio, gitaros. Jos pavardę linksniuodavo įvairiuose renginiuose, olimpiadose ir konkursuose.

Niekada nebijojau scenos ir kalbėti publikai“, – atvirauja Justina.

J. Žvirblytė sako, jog dar besimokydama mokykloje žinojo, jog ją baigusi stos į universitetą – nebuvo nė menkiausios abejonės, kad aukštojo išsilavinimo reikia siekti bet kokia kaina. Tik ką norėtų studijuoti, aiškių planų neturėjo. Viskas į savas vietas susidėliojo tik lemiamą akimirką – pildant prašymą stoti į universitetą.

Savo pasirinkimu neabejoja

Kai atėjo laikas pasirinkti studijas, žinojau, kad noriu kažko, kas yra susiję su fundamentiniais mokslais“, – pamena pašnekovė.

Pradėjus domėtis siūlomomis studijų programomis, J. Žvirblytės dėmesį patraukė biofizikos mokslai. Jie merginai pasirodė apimantys nemažai sričių: chemiją, fiziką, matematiką, biologiją, neuromokslus.

Kadangi visi tikslieji dalykai mokykloje sekėsi vienodai gerai, negalėjau kurio nors palikti nuošaly, todėl rinkausi jų sintezę“, – pagrindžia pasirinkimo motyvus Justina.

Nors, anot jos, jeigu širdis ir nebūtų pasirinkusi biofizikos mokslų, atsarginis planas buvęs taip pat panašus, susijęs su gyvybės mokslais – molekulinė biologija ar genetika.

Stažuotėje NASA J. Žvirblytė atliks pavienių pelės embrioninių kamieninių ląstelių mechanotransdukcijos genetinius tyrimus. Asmeninio archyvo nuotr.

Studentė juokauja, jog ją itin erzindavę aplinkiniai, nuolat ragindavę rinktis medicinos mokslus vien dėl to, jog jos balas buvęs aukštas, tinkamas stojant.

Svarsčiau ir šią galimybę, bet neįsivaizdavau savęs dirbančios su pacientais. Šeimoje nėra nei medikų, nei mokslininkų, tik viena iš seserų baigusi bioinžinerijos studijas“, – sako Justina.

Dabar biofizikos bakalaurė nė neabejoja savo pasirinkimu. J. Žvirblytė naudojasi galimybe įgyti neįkainojamų žinių iš įvairių sričių, dirbti aukščiausio lygio laboratorijose.

Merginą žavi fundamentiniai tyrimai, kurie nėra tiesiogiai orientuoti į kokį nors konkretų produktą. Gyvybės mechanizmų išsiaiškinimas, anot jos, tik praėjus kuriam laikui duoda konkrečios naudos ir akivaizdžių rezultatų.

J. Žvirblytė teigia, jog net ir dabar, bakalauro studijoms einant į pabaigą, vis dar atsiranda ją nustebinančių dalykų. Pasirinktos studijos jai padėjusios kritiškai pažiūrėti į skelbiamas mokslo naujienas, tačiau kartkartėmis ji stebisi skambiomis antraštėmis Lietuvos ar užsienio spaudoje apie mokslininkų atradimus, neaiškios kilmės preparatus, gydančius vėžį, ar nepagrįstus faktus apie skiepus ir panašiai.

Justina piktinasi, jog aklai pasitikėdami skelbiamomis naujienomis, žmonės kartais nemenkai susižaloja sveikatą.

Nusikasus iki originalaus mokslinio straipsnio, kurio pagrindu parašyta naujiena, paaiškėja, kad jokio didelio stebuklo ten neskelbiama“, – pažymi J. Žvirblytė.

Didmiestis neišgąsdino

Į Lietuvos sostinę iš provincijos persikrausčiusiai merginai didelių vargų patirti neteko. Dar besimokydama mokykloje ji retkarčiais per atostogas apsilankydavusi pas Vilniuje gyvenančias seseris.

Vilniuje daug įvairių renginių – skaitymų, koncertų, mėgstu užsukti ir į meno galerijas, veiklos čia netrūksta. Šis miestas man visuomet labai patiko ir nė kiek negąsdino“, – prie intensyvaus gyvenimo ritmo greitai įprato šiliškė.

J. Žvirblytė sako visuomet buvusi savarankiška ir drąsi, tad ir sunkumų dėl susiorientavimo naujoje aplinkoje ar susipažinimo su naujais žmonėmis neteko patirti.

Justina sako jau pirmaisiais studijų metais pastebėjusi vieną esminį, egzaminus universitete ir mokykloje, atskiriantį skirtumą.

Mokyklos egzaminai pasirodė esantys verti vos dviejų dienų pasiruošimo, universitete kas pusę metų tenka laikyti kur kas sunkesnius egzaminus“, – įvertino pašnekovė.

Ji atvira: nuo pat studijų pradžios nebuvusi ta stropi studentė, kuri kasdien išmoksta praėjusios paskaitos medžiagą ir dar ruošiasi papildomai. Mokosi, kaip sako pati, tiek, kiek reikia, nes intensyviausias pasirengimas vis tik būna artėjant koliokviumams ar egzaminams.

Man sunkiai sekasi daryti kelis darbus po truputį, jau geriau susikoncentruoti į vieną“, – įsitikinusi J. Žvirblytė.

Šiuo metu Justina daugiausia laiko skiria mokslams ir kiek atokiau į šalį pastūmusi meninę veiklą – muzikavimą, poezijos rašymą ar skaitymą. Tačiau suderinti dvi iš pažiūros skirtingas – tiksliąją ir meninę – asmenybės puses jai nėra sunku. Juk, kaip tvirtina pati, nei viena, nei kita neatsirado staiga, atsitiktinai.

Visgi atsakyti, kas arčiau širdies – tirti ląsteles ar leisti pasireikšti meniškajai asmenybės pusei – Justina nedrįsta. Sako, jog negalėtų gyvenimo susieti tik su viena ar su kita veikla.

Komentarai

  • Justina visada buvo išskirtinė 🙂 Kuo dideliausios sėkmės! Skaitysime dar ne vieną straipsnį apie janąją mokslininkę 🙂

  • Patys geriausi ir šilčiausi linkėjimai nuostabai Justinai !

  • Garsina Šilų miestelį. Dar kartą šaunuolė!!!

Rodyti visus komentarus (3)

Atsakymas į . komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų