Nors Vilniaus savivaldybė į pasiūlymą žiūri su šypsena, panevėžiečiai įsitikinę – jie gali tai padaryti ir net uždirbti. Įmonės nuotr.

Panevėžiečių siūlomas euras sostinei kelia nerimą

Panevėžiečių siūlomas euras sostinei kelia nerimą

 

Aukštaitijos sostinėje įsikūrusi ir pastatų griovimo paslaugas teikianti mažoji bendrija į teismų procesą įsisukusiai Vilniaus miesto savivaldybei dar rudenį pasiūlė už eurą nugriauti Nacionalinio stadiono griaučius ir taip sutaupyti apie porą milijonų eurų. Pastaroji tokį pasiūlymą laiko nelabai realiu dėl mažos kainos, tačiau galimybės leisti pabandyti neatmeta.

Vietoje dabartinių nacionalinio stadiono griuvėsių sostinėje ateityje turėtų iškilti modernus futbolo stadionas, kuriame tilps ne mažiau nei 15 tūkst. žiūrovų. Planuojama, kad 22 ha teritorijoje bus ne tik jis, bet ir trys lauko futbolo aikštelės, šešios dengtos krepšinio aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, kultūros centras, biblioteka, 300 vietų vaikų darželis, sporto muziejus. Viskas kol kas užtrukę dėl to, kad buvo apskųstas koncesijos konkursas.

Vilniaus miesto savivaldybė į daugiafunkcį kompleksą yra numačiusi investuoti daugiau nei 73 mln. eurų be PVM, iš kurių 33,6 mln. eurų bus europinės lėšos, 36,6 mln. eurų – valstybės biudžeto lėšos, o pati Savivaldybė skirs beveik 3 mln. eurų. Dabar apleistai teritorijai tvarkyti ir inžineriniams tinklams numatyta skirti apie 9 mln. eurų, iš kurių apie 2 milijonai – liekanoms nugriauti.

Mažosios bendrijos „Pastatų griovimas“ projektų vadovas Darius Janušas sako, kad pernai rudenį siūlymus už vieną eurą be PVM nugriauti dabartinius griaučius siuntę ne vien sostinės Savivaldybei – jie pateikti visoms su tuo susijusioms institucijoms. Tačiau tokio atsakymo, kad apie tai būtų pradėta kalbėtis ar kažkas išsirutuliotų – nebuvo.

Projektų vadovo teigimu, atlikti darbus už tokią kainą įmanoma. Įmonė turi patirties, reikiamus darbuotojus ir technikos. Pasak D. Janušo, įmonė veikia daugiau nei penkerius metus. Jo paties patirtis senų pastatų ardymo ir realizavimo srityje – beveik 20 metų. Darbų turima ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Vizitine įmonės kortele jau tapo įžymiojo Kauno vaiduoklio – „Respublikos“ viešbučio griovimas. Jis buvo griaunamas nestandartiškai – pastatas ekskavatoriais pradėtas ardyti nuo viršaus. Semtis patirties prieš šį darbą teko Dubajuje, domėtasi ir kita pasauline praktika. Įmonėje dirba 15 nuolatinių darbuotojų, o sezono metu – apie 40–50.

Uždirbtų ir su euru

Kiekvienam už tokią kainą griauti pastatus mažoji bendrija negali dėl skirtingos jų vertės. Pasak D. Janušo, šis verslas panašus į automobilių ardymo. Jeigu siūloma pirkti naują, daužtą automobilį už eurą, žmogus nupirks, nes galės parduoti beveik visas dalis ir uždirbti. Jei tai bus senutėlis mažos vertės automobilis „Žiguliai“ – išardžius tektų dar pačiam primokėti už tam tikrų dalių utilizavimą. Panašiai yra ir su nekilnojamuoju turtu. Pasiūlymas nugriauti stadiono griaučius Vilniuje už tokią mažą sumą nebūtų labdara ir mažoji bendrija, kaip teigiama, nuostolių nepatirtų. Pasak projektų vadovo, minimą stadioną galima prilyginti naujam, nors ir nekokios būklės automobiliui. Pradėjus griovimo darbus liktų dvi medžiagos – betonas ir metalas.

Betonas perdirbamas ir parduodamas – panaudojamas keliams, aikštelėms ir pan.

„Susmulkintas jis turi savo kainą – nuo 4 iki 8 eurų už toną, kai dolomitinė skalda Vilniuje kainuoja ir 14 eurų už toną“, – sako jis.

Valstybinių objektų statyboje perdirbtas betonas iš esmės nenaudojamas, tačiau populiarus privačiame sektoriuje, taip sutaupoma nemažai pinigų.

„Jei dalį medžiagų, pavyzdžiui, pamatams, perki 50 procentų pigiau, sąmatinė būsimo statinio vertė labai sumažėja“, – kalba apie statybų verslo niuansus jis.

Metalo kaina rinkoje taip pat gana didelė. Tad, pasak D. Janušo, tiesiog tereikia griaunant surinkti dvi medžiagas – betoną bei metalą – ir parduoti. Turimais skaičiavimais, įmonei toks darbas apsimokėtų ir už vieną eurą. Tuo labiau kad nugriauti stadiono griaučius – nesudėtingas darbas, nereikalaujantis jokių išskirtinių techninių dalykų.

„Mums tai apsimoka – pinigų liktų. Gal ne tiek daug, kaip Savivaldybės apskaičiuoti 2 milijonai, bet vis tiek“, – juokauja jis.

Taip pat sako, kad ir Kauno vaiduoklį nugriovė už penkis kartus mažesnę sumą, nei siūlė konkurentai.

Trūksta sąmoningumo

D. Janušas tikisi, kad sostinės Savivaldybė vis dėlto apsigalvos ir sutiks su įmonės pasiūlymu. Tuo labiau kad ir žmonės palaiko.

„Manau, visuomenė neleis dar kartą daryti juokų ir švaistyti pinigų. Jeigu vilniečiai arba visa Lietuva mano, kad galima du milijonus lyginti su vienu euru, tada aš bejėgis prieš tokią valdžią, žmonių sąmoningumą“, – sako jis.

Už tuos sutaupytus milijonus, projekto vadovo manymu, būtų galima sostinėje pastatyti naujų darželių. D. Janušas tikina, kad jei galėtų atlikti darbus, bet kokiu atveju pateiktų pasiūlymus, kaip būtų galima tikslingai išleisti iš esmės jų bendrijos Vilniui padovanotus du milijonus.

Paklaustas, kodėl ėmėsi tokios iniciatyvos, D. Janušas sako tiek savus, tiek kitų pinigus labiau linkęs leisti protingai.

„Mokesčiai didėja kiekvienais metais. Bent tuos du milijonus eurų sutaupius, galbūt kitais metais jie nepakils kokiu centu?“ – svarsto jis.

Projektų vadovo manymu, jei visi taip prisidėtų, būtų kitaip. Apie du dešimtmečius su sąmatomis dirbantis vyras sako, kad galėtų pamokyti ir kitus, kaip teisingai jas sudaryti. Jo manymu, šioje srityje yra daug nesusipratimų ir taip švaistomos lėšos.

„Privatus sektorius viską padaro pigiau. Nelabai suprantu, kodėl valstybinis sektorius daro 3–4 kartus brangiau. Tad viename valstybinių objektų ir noriu įrodyti, kad tą patį galima padaryti pigiau, mums gerai uždirbti, ir niekas dėl to nenukentės“, – sako jis.

Gal juokai, bet galbūt verta?

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad toks Panevėžio įmonės pasiūlymas kol kas vertinamas gal labiau kaip pajuokavimas, tad ir atsakymo dar nesiuntę. Visgi visiškai jo neatmeta.

„Tikrai kreipsimės į juos, jeigu dabartiniai planai neišdegs. Duosime jiems pabandyti griauti, nes tą teritoriją vis tiek reikės sutvarkyti“, – sako jis.

P. Poderskio teigimu, skaičiuota, kad viską nugriauti ir sutvarkyti teritoriją kainuotų apie 2–3 mln. eurų. Tad abejojama, ar pardavus medžiagas iš nugriauto stadiono panevėžiečiams darbai atsipirktų. Administracijos direktorius sako turintis porą kontaktų ir dar kalbėsis apie tai.

„Neatmetame pasiūlymo. Progai esant turbūt pasinaudosime, nes tai mums sumažintų darbų sąnaudas“, – sako P. Poderskis.

Tiesa, kol kas sostinės Savivaldybė negali imtis jokių realių veiksmų. Administracijos direktoriaus teigimu, šiuo metu teismas stadiono projektui kaip tik yra pritaikęs laikinosios apsaugos priemones. Kiek tai truks, sunku pasakyti.

Komentarai

  • Šaunuoliai!

  • gal nugriaukite ,,koservu ,,fabrika

  • Nugriaus ir be leidimų, aplinkos apsaugos reikalavimų neatitinkančiose aikštelėse sandėliuos aplinkai pavojingas statybines atliekas. Tai be oficialių leidimų dirbant aišku, kad įmanoma uždirbti. Vo

  • cia nelegaliai nepavyks , cia tau ne kaimas

  • Geriau pasidalinti otkatą nuo 2 mln už griovimą, negu sutaupyti juos Lietuvai…

Rodyti visus komentarus (5)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų