Šią savaitę grūdintis lediniu vandeniu turi viena pusė miesto, o po poros savaičių toks išbandymas laukia ir kitos jo dalies, vakarinio miesto rajono, gyventojų.

Panevėžiečiams – išbandymas lediniu vandeniu

Panevėžiečiams – išbandymas lediniu vandeniu

 

Pasibaigus šildymo sezonui, panevėžiečių laukia naujas iššūkis – savaitė be karšto vandens. Tai sukelia nemažų nepatogumų ne tik gyventojams, priverstiems vandenį šildytis ant viryklės ar prašytis į svečius pas artimuosius, bet ir verslui bei kai kurioms įstaigoms.

Kaip „Sekundei“ guodėsi panevėžietė Gražina, nei ji, nei jos šeimos nariai nėra lepūs, bet karšto vandens išjungimas, kai namuose yra ligonių ir mažų vaikų, kasmet sukelia didelių nepatogumų. Jai nesuprantama, kodėl patys bandymai yra atliekami per vieną dieną, bet gyventojai karšto vandens neturi ilgą laiką.

„Gyvenime gali būti tikras tik dėl dviejų dalykų – mirties ir mokesčių. Tačiau šį posakį galima papildyti ir karšto vandens išjungimu kiekvieną pavasarį. Paprastai tai būna tuomet, kai gerokai atšąla orai. Tad natūraliai kyla klausimas – čia mus taip verčia grūdintis, ar nustoti piktintis didelėmis karšto vandens ir šildymo kainomis? Nes kuriam laikui atėmus, vėl pradedi vertinti civilizacijos privalumus“, – ironizavo moteris.

Panevėžietės teigimu, tokia praktika, kai gyventojai paliekami be karšto vandens, dar nuo sovietmečio likusi tik Lietuvoje. Kiek jai teko domėtis, Vakarų valstybėse tai būtų sunkiai suvokiami dalykai. Jeigu ir atliekami įvairūs vamzdynų tikrinimai, karšto vandens nebūna dieną ar dvi – kitu atveju tiekėjas privalo pasirūpinti alternatyviomis galimybėmis, kaip tiekti karštą vandenį.

„Namuose vandenį dar galime pasišildyti, bet ne visur tokia galimybė yra. Sūnų iš darželio pasiėmiau jau sergantį, nes net patys mažiausieji yra prausiami lediniu vandeniu. Nors higienos normos šiuo atveju yra pažeidžiamos, nelabai kam tai rūpi“, – piktinosi Gražina.

Nepriima klientų

Kaip organizuoti darbus, kai nėra karšto vandens, kasmet būna nemažas iššūkis ir kai kurių sričių verslui ar globos, socialinėms įstaigoms. Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė teigė, kad dabar nėra taip baisu, kaip būdavo sovietmečiu, kai vandens nebūdavo po pusę mėnesio ir ilgiau. Be to, dabar yra gana daug įvairių higienos priemonių, kurios gelbsti tokiose situacijose.

„Kažkaip tenka suktis. Visa laimė, kad bent šaltas vanduo yra, kitaip būtų liūdniau. Aišku, tenka šildytis vandenį ar naudoti daugiau kitų higienos priemonių, kurių šiais laikais netrūksta, net galvą galima išplauti nenaudojant jokio vandens“, – sakė V. Grigienė.

Tiesa, tą savaitę, kai netiekiamas karštas vanduo, tenka atidėti pacientų maudynes. Pasak direktorės, telieka susitaikyti su tokia situacija ir šiek tiek pakentėti.

„Suprantame, kad kitaip nebus. Yra dalykų, su kuriais reikia tiesiog susitaikyti. Esame dėkingi, kad apie tai pranešama iš anksto, tad galime kiek susiplanuoti darbus. Kita vertus, karšto vandens nebuvimas, palyginti su sunkiomis ligomis, menkniekis“, – kalbėjo V. Grigienė.

Sumažinti savo darbo apimtis tenka ir kirpykloms bei grožio salonams. Kaip teigė „Oranžinio stiliaus“ vadovė Aušra Vitkuvienė, tomis dienomis, kai nėra karšto vandens, jie stengiasi priimti mažiau klientų, ypač tuos, kuriems reikia sudėtingo plaukų dažymo. Kai grožio procedūros nėra sudėtingos ar itin skubiais atvejais, tenka šildytis vandenį virduliais kaip senais laikais.

„Tiesiog turime daugiau laisvo laiko. Daug mažiau priimame klientų, nes dirbti tokiomis sąlygomis, kai nėra karšto vandens, būtų per daug sudėtinga, o kito sprendimo kaip ir nėra. Investuoti į vandens šildytuvus ar kitas vandens šildymo sistemas būtų per daug brangu, žinant, kad karšto vandens nebūna tik kelias dienas. Norėtųsi, kad tokių dienų nebūtų visai, bet tenka susitaikyti“, – teigė A. Vitkuvienė.

Ruošiasi naujam sezonui

„Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Žalkauskas teigė, kad dabar, palyginti su tuo, kas buvo prieš du dešimtmečius, situacija yra pasikeitusi kardinaliai. Sovietmečiu, kai buvo vykdomi hidrauliniai vamzdynų bandymai, panevėžiečiai karšto vandens neturėdavo po dvi savaites ir ilgiau. Dabar viskas vyksta daug greičiau.

„Išjungus karštą vandenį pirmą dieną vyksta pasiruošimo darbai, antrąją – bandymai. Jeigu nėra vamzdynų pažeidimų, vanduo gali būti įjungiamas jau trečią dieną. Žinoma, jeigu per bandymus bus rasta pažeidimų ar vamzdynų defektų, juos tektų pašalinti ir tai gali užtrukti ilgiau, todėl visuomet nurodome maksimalų terminą, iki kada gyventojai neturės karšto vandens“, – pasakojo V. Žalkauskas.

Jo teigimu, hidrauliniai vamzdynų bandymai visuomet vyksta tik pasibaigus šildymo sezonui, kad jeigu būtų rasta silpnų vietų, šilumos tiekėjas viską sutvarkyti spėtų iki kito šildymo sezono pabaigos. Atliekant hidraulinius bandymus tikrinamas šilumos trasų stiprumas ir sandarumas. Tai patikimiausias būdas sumažinti avarinių situacijų riziką žiemą. Ištikus avarinei situacijai, šilumos tiekimą tektų visiškai nutraukti, o tai sukeltų daug didesnių nepatogumų negu trumpalaikis karšto vandens nebuvimas šiltuoju metų laiku. Tokie bandymai leidžia susiplanuoti ir tai, kuriose miesto vietose jau yra būtina keisti šilumos trasas. Iš viso Panevėžyje jų yra apie 150 kilometrų.

„Tokie bandymai sukelia laikinų nepatogumų, bet jie yra būtini siekiant išvengti rimtesnių gedimų trasose per šildymo sezoną. Kita vertus, mes, kaip šilumos tiekėjai, tokius bandymus esame įpareigoti atlikti vadovaudamiesi taisyklėmis. Kaip yra Kelių eismo taisyklės, kurių privalo laikytis visi eismo dalyviai, taip yra ir vamzdynų priežiūros taisyklės, kurių nepaisyti mes negalime“, – sakė V. Žalkauskas.

Išbandymai šilumos trasoms

Specialisto teigimu, per hidraulinius bandymus yra atjungiami visi šilumos punktai ir vidaus šildymo sistemos, vamzdynas užpildomas vandeniu. Tuomet yra pakeliamas slėgis – remiantis teisės aktais, šis slėgis turi būti 1,25 karto aukštesnis negu eksploatacinis slėgis. Bandomasis slėgis vamzdyne palaikomas kelias minutes ir paskui sumažinamas. Jei per bandymą jis nesumažėjo, nepastebėta įtrūkimų, vandens tekėjimo per vamzdžių sieneles ar armatūrą, vadinasi, vamzdynai sandarūs.

Aukštaitijos sostinėje yra dvi katilinės, iš kurių tiekiama šiluma, tad Panevėžyje galima bandymus iš pradžių atlikti vienoje miesto dalyje, o vėliau – kitoje. Tuo metu kituose mažesniuose miestuose, kaip Kupiškis ar Pasvalys, karštas vanduo yra išjungiamas iš karto visame mieste. Nors techniškai bandymus būtų galima atlikti etapais, miestą padalijant į rajonus, anot V. Žalkausko, tai pareikalautų nemažų laiko ir finansinių sąnaudų.

„Jeigu norėtume slėgį sukelti dar mažesniame namų plote, reikėtų papildomų siurblių. Juos įrengti užtruktų ir tai pareikalautų papildomų sąnaudų. Todėl stengiamės darbus atlikti kuo greičiau, kad žmonėms kiltų kuo mažiau nepatogumų“, – sakė V. Žalkauskas.

Komentarai

  • Kaip per sovietmetį, niekas nepasikeitė ir niekas nieko nedaro. Karsto vandens jau nera 3 savaites tulpiu gatveje…

    • Atsakyti
  • prisigyrė, kad karštą vandenį ir šilumą paleido daugumai vakar 15.00, Šiandien dar nėra!!!!

  • Šiandien jau 11 gegužės,tačiau karštas vanduo vos teka.Visai nėra spaudimo

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų