Panevėžiečiai vis dar renkasi lengvesnį išmetamų didžiagabaričių atliekų tvarkymo būdą ir tokį turtą dažnai tiesiog suverčia gatvėse, šalia konteinerių. M. Garucko nuotr.

Panevėžiečiai pratinami keistis atliekomis

Panevėžiečiai pratinami keistis atliekomis

 

Savivaldybės įmonei „Panevėžio specialus autotransportas“ per dvejus metus nesugebėjus išmokyti panevėžiečių mainytis jiems nebereikalingais daiktais, Panevėžio regioninis atliekų centras kurpia naują idėją. Jau kitais metais mieste turėtų atsirasti mainų punktas, kuris kartu su kitomis naujomis priemonėmis gali dar pabranginti atliekų tvarkymą.

Vis labiau akcentuojant atliekų rūšiavimo svarbą aplinkai, Lietuvoje itin sparčiai plinta mainų idėja. Vakarų Europos valstybėse, o ypač Skandinavijoje, jau seniai veikia didžiuliai paviljonai, kur žmonės atneša nebereikalingus daiktus ir juos palieka kitiems, kažko stokojantiems asmenims. Tokios vietos užsienyje apima milžiniškas teritorijas ir, ne paslaptis, kad čia dažnai užsuka pasižvalgyti sendaikčių pardavėjai ir iš Lietuvos.

Panevėžiečiai aktyviai daiktais dalijasi internetiniuose skelbimuose, išaugtais vaikų drabužėliais ir kitomis priemonėmis mamos keičiasi specialiuose turgeliuose. Bet tikriausiai nedažnas žino apie galimybę mainytis išmetamu turtu pas atliekų surinkėjus.

Nuo 2017-ųjų pavasario įsigaliojus reikalavimams iš visų komunalinių atliekų atskirti išmetamus, bet dar tinkamus naudoti daiktus, Panevėžyje atliekų surinkėjai juos ėmėsi rinkti mainams. Nebereikalingiems, bet tvarkingiems ir naudoti dar tinkamiems baldams, indams, buitinei technikai, drabužiams ir kitiems daiktams „Panevėžio specialus autotransportas“ Pilėnų gatvės aikštelėje turi pastatęs specialų konteinerį su durelėmis. Jame antrąkart panaudoti tinkančias atliekas laikyti numatyta mėnesį. Tiek laiko daiktai turėtų gulėti tvarkingai ir laukti naujų savininkų.

Susidomėjimo nesulaukė

Mainams atneštų daiktų nuotraukas „Panevėžio specialus autotransportas“ turi galimybę viešinti savo internetinėje svetainėje. Tik kol kas nė viena tokia fotografija dar nė karto nepakliuvo į įmonės portalą. Taip pat tuščias nuo 2017 metų stovi ir dar tinkamų naudoti daiktų konteineris – sumanymas paskatinti panevėžiečius keistis daiktais iki šiol taip ir nepajudėjo iš vietos.

„Mes vykdome šitą reikalavimą, kaip numatyta įstatymuose. Bet žmonės pristato tiek nusidėvėjusius daiktus, kad jų niekur nebeįmanoma panaudoti, belieka tik atiduoti atliekų tvarkytojams. Jei atiduota šaldytuvą, tai jis būna iškomplektuotas, jei atveža spintą, tai išardytą ir dar sulaužytą“, – teigė įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė.

Niekas, anot jos, nesikreipė ir dėl galimybės nemokamai pasiimti išmestą daiktą iš bendrovės aikštelės. Tik ūkininkai esą dar kada ne kada savo darbams paprašo senų padangų, bet jų atiduoti atliekų surinkėjai neturi teisės.

Nors įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ aikštelėje jau dvejus metus stovi konteineris išmestiems, bet dar tinkamiems naudoti daiktams saugoti, jis čia iki šiol stovi tuščias. M. Garucko nuotr.

Ne tas pragyvenimo lygis

Paklausta, kad galbūt panevėžiečiams trūksta informacijos apie atliekų mainus, J. Vingilytė abejoja, ar iš viso kam reikia tokio žinojimo. Juk jau seniai nereikalingus baldus, buitinę techniką, elektronikos prietaisus surenka didžiagabaričių atliekų aikštelės. Jų darbuotojai, pasak viršininkės, priima ir įvertina išmetamų daiktų kokybę ir, jei dar galima daiktą panaudoti, atideda į šalį.

„Tikriausiai Panevėžio gyventojai dar tokio pragyvenimo lygio nepasiekė, kad aktyviai dalintųsi nereikalingu turtu. O gal tokia tik mūsų rinka, kad atneša visai niekam tikusias atliekas“, – svarsto J. Vingilytė.

Iš tiesų prie konteinerių Panevėžio gatvėse galima pamatyti dar visai neblogų sofų, fotelių, kažkas čia palieka ir seną veikiantį televizorių.

Viršininkės nuomone, tokiose vietose, prie gatvėse išrikiuotų konteinerių, didelių gabaritų atliekų apskritai palikti negalima. Tai esą prilygsta išmetamų senienų atsikratymui pačioje Laisvės aikštėje.

Bet ir taip nusižengę gyventojai, pasak pašnekovės, tikriausiai jau nebesitiki, kad kam prireiks jų išmesto turto.

„Jei jau prie konteinerio stovi baldas ar kitas koks daiktas, tikriausiai jis naujo šeimininko ir nebegalėtų turėti“, – mano J. Vingilytė.

Mainų konteineris, pasak pašnekovės, įmonei didelių išlaidų nepareikalavo. Bet jei keitimosi procesas įsisiūbuotų, anot jos, reikėtų ir didesnių patalpų daiktams laikyti, ir galbūt atskiro darbuotojo jiems prižiūrėti.

Kurs mainų punktą

Tikriausiai taip kitais metais turėtų atrodyti ir pirmasis nebereikalingų daiktų mainų punktas Panevėžyje. Jį ketina statyti Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras.

Užsikrėtusi Lietuvą apėmusia mainų idėja, ši visos apskrities savivaldybių valdoma bendrovė jau pradėjo įgyvendinti didelį projektą, kurio dalimi kitais metais taps mainų punktas. Tokį įrengti numatyta Panevėžyje, Senamiesčio gatvėje esančioje didžiųjų atliekų aikštelėje.

Čia, pasak Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Gintauto Ulio, turėtų atsirasti specialios patalpos su lentynomis, ant kurių gulės panevėžiečių atnešti dar tinkami naudoti daiktai. Į punktą atėję žmonės lygiai taip pat paprastai galės juos ir pasiimti.

„Priimsime indus, baldus, buitinę techniką, elektroniką. Kartais tokie daiktai būna morališkai pasenę, bet gali toliau taip pat tarnauti kitiems šeimininkams“, – aiškino direktorius.

G. Ulys tvirtina, kad Panevėžiui iki šiol trūksta pačios mainų praktikos. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Atliekų mokestis gali augti

Būsimąjį mainų punktą, anot G. Ulio, prižiūrės dabartinis aikštelės darbuotojas. Todėl bendrovei daugiausia kainuos pačių patalpų įrengimas.

Kokia tikroji finansinė tokios idėjos išraiška, direktorius atsakyti dar negali. Pasak jo,

toks mainų punktas – didelio projekto dalis, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos paramos ir pačios bendrovės lėšų. Jo bendra vertė 5,25 mln. eurų.

„Šis projektas taip pat apims naujų atliekų aikštelių įrengimą, renovaciją, kitus darbus. Kiek kainuos mainų punktas, galėsime apskaičiuoti tik po visų įvykusių rangos konkursų ir pasibaigus bendram projektui“, – teigė G. Ulys.

Vykdomas projektas, anot jo, regioninė priemonė, todėl prie jo išpildymo teks prisidėti Panevėžio apskrities savivaldybėms, tai ateityje greičiausiai turės įtakos atliekų tvarkymo tarifui. Bet, direktoriaus žodžiais, pirmiausia dar reikia sulaukti tam tikrų sprendimų ir iš aukščiausios valdžios.

„Galiu tik patikinti, kad šiemet mūsų tarifai kol kas nesikeis“, – pridūrė G. Ulys.

Trūko praktikos

Paklaustas, ar verta Panevėžyje statyti atskiras patalpas antram nebereikalingų daiktų mainų punktui, jei „Panevėžio specialus autotransportas“ su panašiomis paslaugomis nepajudėjo nė iš vietos, G. Ulys tvirtino, kad Panevėžiui iki šiol trūko pačios mainų praktikos. Didžiagabaričių atliekų aikštelės, anot jo, šios idėjos nepateisino, nes žmonės čia įpratę nešti atliekas, tetinkamas tik išmesti.

„Tikiu, kad gyventojų sąmoningumas auga ir jie nori tinkamai tvarkyti atliekas. Mainai – būdas tai padaryti. Tik visa tai reikėjo dar labiau formalizuoti. Kai bus tokia galimybė įteisinta, manau, atsiras ir žmonių susidomėjimas“, – teigė G. Ulys.

Jam pritarė ir „Panevėžio specialaus autotransporto“ atstovė J. Vingilytė. Nors ji abejoja, ar panevėžiečiai greitai atpras nuo lengviausio būdo atsikratyti atliekomis šalia namų, ji tiki, kad per ilgesnį laiką akcentuojant tik išmetamų daiktų mainus ir jų nemaišant su kitais atliekų surinkimo būdais, panevėžiečiai ras ir naujas galimybes tvarkytis savo aplinkoje.

Tokį patį mainų punktą Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras žada statyti ir Rokiškyje.

Alytiškiams – nauja pramoga

Pirmieji 15 nebereikalingų daiktų mainų punktų dar praėjusių metų rudenį įkūrė alytiškiai. Šiame krašte, pasak bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Algirdo Reipo, tokios vietos gyventojams tapo savotiška pramoga. Nors iš pradžių įmonė labai nuogąstavo dėl šio projekto.

„Aišku, kad buvo neramu: skaičiavome punktų įrengimo išlaidas, bijojome, kad žmonės nesinaudos tokia galimybe, nežinojome, kaip ši paslauga funkcionuos. Bet rezultatai pranoko lūkesčius. Žmonės į mainų punktus užsuka tiesiog pasižvalgyti ir jiems tai tapo atrakcija. O gauname visko: nuo mezgimo mašinų, muzikinių instrumentų iki knygų“, – pasakoja alytiškis.

Nereikalingais daiktais, anot A. Reipo, mielai naudojasi netgi ir mokyklos, darželiai, susirenkantys paliktus žaislus. Mainai, pasak direktoriaus, atliekų tvarkymui suteikė visai kitą atspalvį – iš jo gyventojai gauna naudos.

Į šio projekto sąnaudas, A. Reipo skaičiavimu, įėjo tik didelių angarų statyba. Darbuotojų papildomai nesamdyta. Todėl kalbintas vadovas punktų brangiu sumanymu nevadina.

Be to, įmonė jau kuria ir specialų regioninį remonto centrą, kuriame būtų dezinfekuojami gyventojų atnešti drabužiai, tvarkomi kiti atvežti daiktai. Taip pat ketinama sukurti internetinę dalijimosi daiktais platformą.

Komentarai

  • Na ne vieną kartą mačiau kai žmonės pasiėmė prie konteineriu padėtus baldus…

  • o kaip tuos senus baldus is savo buto kazkur nuvezti ir priduoti, jai zmogus senas ,vaikai uzsienyje , samdyti vezejus , kazkaip man tai atrodo visai logiska palikti tvarkingai sudetus senus baldus prie konteineriu, o va ponai siuksliu surinkejai turi pasirupinti kad ne tik siuksliou konteinerius laiku isvezti bet su atskira masina ir senus baldus susirinkti, manau bus pigiau nei kurti kazkokias tai fantastines aiksteles i kurias miesto zmones puls vezti baldus mainymui

    • Atsakyti
  • Dažnai juos susirenka vadinamieji kaupikai ,reikia nereikia viską susitisia ir platina parazitus ir kvapus

    • Patikėkite, turėti tokį kaimyną daugiabutyje yra menkas džiaugsmas, tai tegul būna ta surinkimo aikštelė toliau nuo namų, gal mažiau prisitemps.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų