Panevėžiečiai dosnumo egzaminą išlaikė

Panevėžiečiai dosnumo egzaminą išlaikė

Savaitgalį praūžusios „Maisto banko“ akcijos dalyviai šįkart pasižymėjo dosnumu.

Panevėžiečiai varstantiesiems paaukojo 17 960 įvairių produktų, kurių preliminari vertė – 20 tūkst. 400 eurų. Aukota 7 200 kartų, o vidutinis aukotojo krepšelis siekė 2,83 euro.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Šiaulių ir Panevėžio padalinio vadovė Asta Čeponienė sako, jog, palyginti praėjusio ir šio pavasario akcijas, panevėžiečiai kilniam tikslui dar plačiau atvėrė pinigines. Pernai pavasarį paaukota 15 675 produktų už 17 tūkst. 630 eurų. Aukotojų tuomet irgi būta mažiau – 6 614.

Akcijai plečiantis, gausėja ir savanorių gretos: praėjusį pavasarį renkant paramą dalyvavo 584 savanoriai, šįkart – jau 626.

Pasak A. Čeponienės, nors didžiulių pokyčių ir nėra, kassyk paaukojami vis daugiau produktų – jau sėkmė.

„Kad ir kaip norėtume, situacija realiai taip greitai į gera nesikeičia, – pripažįsta „Maisto banko“ atstovė. – Bet dabar daug kalbama apie skurdą, socialinę nelygybę, skatinama visuomenė prisidėti ir manome, kad tai turi įtakos.“

Tikslingų aukų daugėja

Populiariausi iš „Maisto banko“ akcijose surenkamų produktų tradiciškai nesikeičia. Kaip ir rečiausiai aukojamos prekės.

Daugiausia panevėžiečiai šį savaitgalį supirko makaronų – beveik 4 600 vienetų, kruopų – beveik 2 500 vienetų, trečioje vietoje aliejus ir cukrus – per 1 500 vienetų. Mažiausiai paaukota higienos prekių.

A. Čeponienės teigimu, jų neprašoma – skrajutėse apie tai informacijos nė nebūna. Tačiau žmonės paramą renkančių organizacijų pasiteirauja, ko šioms labiausiai reikėtų, ir nebūtinai laikosi įprastinio produktų sąrašo.

Mažai nuperkama ir kavos: šį savaitgalį Panevėžyje jos paaukoti 136 vienetai.

Pastebima, kad aukotojai ne tik renkasi, kokias prekes aukoti, bet vis dažniau iš anksto sprendžia ir kam.

Nors bene didžioji dauguma vis dar aukoja produktus ten, kur apsiperka patys, nesidomėdami, kokiai įstaigai tie bus skirti, kiti keliauja į konkretų prekybos centrą, kur, žino, kad darbuosis paremti norimos organizacijos savanoriai.

Organizacijų, kurios socialiniuose tinkluose aktyviai kviečiai jas paremti per akciją ir turi savą aukotojų ratą, pasak A. Čeponienės, irgi daugėja.

Pajamos auga tik popieriuje

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Šiaulių ir Panevėžio padalinio vadovė sako, kad nuoširdžios padėkos nusipelnė ir akcijose dalyvaujantys aukotojai, ir savanoriai.

„Aš jau aštuonerius metus koordinuoju akciją, – kalbėjo „Sekundei“ A. Čeponienė. – Pačioje pradžioje tikrai buvo gana didelis iššūkis sukviesti savanorius – dabar jau kurį laiką tokios problemos neturime. Labai aktyvios mokyklos, mokiniai, tėvai. Metai iš metų ateina motyvuotas jaunimas, suprantantis, kur atėjo.“

Kaip ir kasmet, maisto produktai atiteks juos rinkusioms organizacijoms. Dalis jų pateks į labdaros valgyklėles. Iš kitų bus suruošti maisto paketai ir išdalyti sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Sutarta, kad didžioji dalis surinktų produktų juos pasieks iki Velykų.

Pats „Maisto bankas“ produktus Panevėžyje rinko dviejuose prekybos centruose. Šie produktai paprastai būna skirti skubiai pagalbai – ištikus krizei.

Pasak A. Čeponienės, reikalingų paramos maistu žmonių skaičius drastiškai nekyla, bet ir nemažėja. Paramos maisto produktais prireikia ne vienam vyresnio amžiaus arba vienišam žmogui – tai akivaizdu iš gaunamų prašymų, kuriuos „Maisto bankui“ perduoda ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir namų bendrijų pirmininkai.

Nors statistiškai pajamos augo, žmonės realiai to nejaučia, daro išvadą A. Čeponienė.

„Jei pensija pakyla 10–20 eurų, visa tai „suvalgo“ pakilusios kainos, – neabejoja „Maisto banko“ atstovė. – Be to, būna, kad žmogus dėl to iškrenta iš remiamųjų, kuriems priklauso ar parama maistu, ar kažkokia kompensacija, sąrašo. Gaunant per mėnesį 20 eurų daugiau, jam niekas nepasikeičia. Jam dar blogiau gali būti – netekęs paramos išleidžia daugiau, nei augo pajamos.“

Rekordiškai daug

Per 27 kartą organizuotą „Maisto banko“ akciją visoje šalyje savanoriai surinko 415 000 įvairių ilgai negendančių maisto produktų, kurių vertė – 479 tūkst. eurų. Tai pranoksta pavasarinių „Maisto banko“ akcijų rezultatus.

Vidutiniškai paaukoto maisto vertė – 3,41 euro.

Be to, šį kartą maisto paaukota daugiau nei 140 423 kartus ir viršijo pernai rudenį Lietuvos šimtmečiui dedikuotos akcijos rekordą.

Šiemet aktyvus buvo uostamiestis, kurortai, kur, kaip spėjama, sušilus orams, savaitgalį patraukė poilsiautojai. Gerokai daugiau nei anksčiau aukojimų užregistruota Utenoje, Telšiuose, Jonavoje.

„Maisto banko“ akcijoje parama rinkta 350 socialinių organizacijų, kurioms talkino 8 500 savanorių.

Pasak gyventojų apklausų, maisto nepasiturintiesiems bent kartą yra aukoję trečdalis lietuvių.

Per prieš tai buvusią „Maisto banko“ akciją surinktas maistas pasiekė daugiau nei 61 000 mažas pajamas turinčių žmonių.

Komentarai

  • Vadinas durnių maitinanačius pijokus ir tinginius dar atsiranda. Išlaikėm egzaminą škias…

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų