Londoną į Panevėžį iškeitusi 27-erių Ieva Grigaite sako norinti paskatinti kitas moteris per motinystes atostogas neužsisėdėti namie, o daugiau investuoti į save. V. Bulaičio nuotr.

Į Panevėžį – idėjų pilnais lagaminais

Į Panevėžį – idėjų pilnais lagaminais

Kol Lietuvos valdžia ieško būdų, kaip susigrąžinti emigrantus, kai kurie jų patys grįžta iš meilės savo kraštui ir čia sėkmingai imasi verslo.

Su 27-erių Ieva Grigaite „Sekundė“ sutarė susitikti vienoje miesto kavinių. Į pokalbį atvykusi jauna moteris atsistūmė vežimėlį su dešimties mėnesių miegančia dukryte Maja Patricija. Ievai prakalbus apie motinystės džiaugsmus, rodės, interviu pasibaigs saldžiu „supermamyčių“ portretu.

Tačiau įžanga apie nėštumo ir gimdymo sąlygas Anglijoje tebuvo iš tiesų patogaus besilaukiančios moters gyvenimo Londone, kurį emigrantė vis dėlto nusprendė išmainyti į Panevėžio rajoną ir naują veiklą gimtinėje, aprašymas.

Kai I. Grigaitės mažylei suėjo penki mėnesiai, moteris grįžo į Panevėžį švęsti Kalėdų ir čia pasiliko. Šiandien jos gyvenimas verda tarp gimtinės ir Londono, kur tebegyvena sutuoktinis Gintaras, ten dirbantis privačių namų valdytoju.

Ieva įsitikinusi, kad dvigubas šeimos gyvenimas tarp dviejų šalių netrukus baigsis ir šeima visada bus kartu, tik ne ten, antrąja Lietuva kartais pavadinamame Londone, o čia, Panevėžyje.

„Dar mums kartu gyvenant Londone kalbėdavome, kad auginti vaikus vis dėlto norėtųsi Lietuvoje. Nesvarbu, kad ten su mėnesio kūdikiu nuo pirmadienio iki penktadienio galėdavau lankyti užsiėmimus vaikams ir jų mamoms: jogą, baseiną, sensorinius pratimus, filmų, muzikos seansus. Troškau su savo mažyle būti lietuviškame kaime, tarp savo pievų, gėlių, vištų ir gyvulių“, – pripažino Ieva, su dukrele apsistojusi pas tėvus Panevėžyje.

Pelenės istorija

I. Grigaitė tikisi, kad jau po metų su šeima kraustysis į statomus namus Velžyje. Čia užaugo ir jos vyras Gintaras. Du panevėžiečius, išvykusius svetur, suvedė romantiška, tarsi iš pasakos apie Pelenę, pažinties pradžia.

„Su vyru esame iš to paties miesto, tokio paties amžiaus, bet susipažinome Londone. Tik vėliau sužinojau, kad Lietuvoje esame ne kartą prasilenkę. Bet mūsų pažintis prasidėjo Londono privačiame narių klube miesto centre, kur abu dirbome“, – pasakoja Ieva.

Ieva Grigaite neslepia galėjusi su dukrele likti ir Londone, tačiau nutarė darbdaviams pranešti negrįšianti.

Į privatų klubą patekdavo tik jo nariai. Jiems čia siūlomos įvairios pramogos, sporto treniruotės, veikia viešbutis, konferencijų salės, biblioteka. Abu panevėžiečiai klube dirbo administratoriais, tik skirtingose pamainose.

Kartą Ieva po darbo restorane pamainos neberado vieno bato. Jį rūbinėje aptiko susirūpinęs kolega ir taip tarp jaunuolių užsimezgė artimesnis ryšys, netrukus peraugęs į meilę.

„Viskas prasidėjo nuo paprasto pokalbio, paskui pasivaikščiojimų, pasimatymų. Po kelių mėnesių draugystės kartu apsigyvenome mano erdviame bute Londone, arčiau darbo. Netrukus atsirado kalba apie šeimą, vaikus, jautėme labai artimą ryšį“, – prieš porą metų jos gyvenimą staiga pakeitusius įvykius prisimena panevėžietė.

Taip įsiūbavusi santykius pora praėjusią vasarą susilaukė dukrelės Majos Patricijos, o po jos gimimo atšoko vestuves.

Londonas neįtraukė

„Galėjome likti ir Londone. Anglijoje tokia tvarka, kad dekretinių atostogų nėščioji gali išeiti bet kada, bet motinystės atostogos negali būti ilgesnės nei metai. Tiek laiko moteris gali išsaugoti darbo vietą, tad aš jau kaip ir turėčiau dairytis atgal, bet pranešiau savo darbdaviams, kad negrįšiu“, – apie pasirinkimą kalbėjo lietuvė.

Londone ji praleido pastaruosius trejus metus. Prieš tai dar neilgai vadovaujamas pareigas ėjo viename Kipro viešbučių komplekse ir parduotuvėje.

Emigruoti Ieva tvirtino niekada neplanavusi. Po vidurinės mokyklos įstojo į Vilniaus kolegiją mokytis maisto verslo organizavimo specialybės, paskutiniame kurse stažavosi Anglijoje. Po mokslų sukosi Lietuvoje: dirbo restoranuose, medicinos srityje, jaunai specialistei teko rengti projektus, plušėti su Europos Sąjungos parama, įsigilinti į informacinių technologijų sritį. Tačiau vieną kartą viskas griuvo. Pašnekovė per daug neatviravo, kas jos gyvenime vieną vakarą privertė išverkti kibirą ašarų. Tik ryte nusišluosčiusi veidą mergina pasiraitojo rankoves ir ėmė dairytis į užsienį.

„Mano darbinė praeitis – labai spalvinga, tačiau niekas nepraeina be naudos“, – šypsosi jauna mama.

Ir kvepia, ir skanu

Šiandien I. Grigaitė bando įsitvirtinti gimtajame Panevėžyje. Grįžusi prieš pusmetį, moteris laisvo laiko neleidžia vėjais. Emigrantė čia įžvelgė nišą verslui – sugalvojo kurti valgomas puokštes. Jose, be gėlių žiedų, galima rasti vaisių, uogų, aitriųjų paprikų, net rūkytų dešrų ir šašlykų.

„Tai nėra nauja idėja, jau teko matyti, kad kai kurie floristai bando į puokštes įtraukti maisto produktų. Kol kas man sekasi“, – dėstė emigraciją į gimtinę iškeitusi Ieva.

Mintis imtis tokio verslo moteriai kilo prisiminus panašiai papuoštą vieną darbovietę Londone. Ten lankydavosi daug rusų ir ukrainiečių, kurie labai mėgsta panašias dekoracijas. Be to, anot Ievos, jai itin aktuali aplinkosauga, tad ir savo kūryba tą siekianti akcentuoti.

Kad verslas neatneštų nuostolių, panevėžietė per atostogas Panevėžyje dar baigė du mėnesius trukusius buhalterių kursus ir susitvarkė visus tokiai veiklai būtinus dokumentus.

I. Grigaitė norėtų paskatinti kitas mamytes per motinystės atostogas neužsisėdėti namie ir socialinių tinklų grupių diskusijose, o daugiau investuoti į save. Anot jos, visada galima rasti laisvą minutę produktyviai veiklai.

„Nesu „supermama“: ir galva neplauta būna dvi dienas, ir kambariai nesiurbti. Bet per motinystės atostogas galima išties nemažai nuveikti sau ir šeimai. Jei spėčiau, aš dar ir savanoriauti kur nors nueičiau. Anglijoje tai labai populiaru“, – sako Ieva.

Pasak jos, dėl lietuvių draugiškumo labiausiai ir verta grįžti namo. Čia, pašnekovės žodžiais, visada surasi tiek draugo, tiek giminaičio tvirtą petį.

Panevėžyje mato nišą

Optimizmo nestokojanti panevėžietė netrukus turėtų sulaukti ir tvirto savo mylimojo peties. Sutuoktinis taip pat žada baigti emigranto karjerą ir dairytis darbo Panevėžyje. Šis miestas, poros nuomone, pramoninis, tad veikti čia tikrai yra ką.

„Dabar lankome vieni kitus kas mėnesį, telefonu šnekame kelis kartus per dieną. Esu labai laimingas vyras. Turiu nuostabią žmoną, kuri net ir skirdama daug dėmesio mūsų dukrai Majai Patricijai sugebėjo pradėti savo verslą Panevėžyje. Verslas nėra didelis, bet tai labai mums padeda siekti užsibrėžto tikslo. Jos pastangos ir kūrybiškumas įkvepia ir motyvuoja mane kiekvieną dieną, net ir esant už kelių tūkstančių kilometrų. Tikiu, ši istorija gali paskatinti ir kitus siekti savo tikslų, neišsigąsti pasitaikančių laikinų sunkumų“, – žmonai gerų žodžių negailėjo toli nuo šeimos triūsiantis G. Grigaitis.

Komentarai

  • Super. Saunuole!

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų