Lietuva skelbia sekanti Vakarų Europos pavyzdžiu ir pereinanti nuo vaikų globos namų prie vaikų globos šeimoje, bet biologinių tėvų netekusių mažųjų laukia kitokia realybė. T.Šiaudinio nuotr.

Paliktas kūdikis – tarp biurokratijos girnų

Paliktas kūdikis – tarp biurokratijos girnų

Jauna moteris ką tik gimusią dukrytę tiesiai iš ligoninės į gyvybės langelį atnešė beveik prieš porą savaičių, mergytė tebėra prižiūrima besikeičiančių auklėtojų valdiškuose namuose.

Panevėžyje gyvybės langelyje palikta mergytė jau pirmomis gyvenimo savaitėmis pajuto, ką reiškia biurokratinė globos ir įvaikinimo sistema. Lietuva skelbia sekanti Vakarų Europos pavyzdžiu ir pereinanti nuo vaikų globos namų prie vaikų globos šeimoje, bet biologinių tėvų netekusių mažųjų laukia kitokia realybė.

Nors jauna moteris tiesiai iš ligoninės ką tik gimusią dukrytę į A. Bandzos vaikų globos namų gyvybės langelį atnešė beveik prieš porą savaičių, o potencialūs globėjai mina slenksčius prašydami leidimo ją globoti, mergytė tebėra Socialinių paslaugų centro Vaikų globos skyriuje prižiūrima besikeičiančių auklėtojų, iki valstybinės institucijos suras ją įsivaikinti po trijų mėnesių sutiksiančią šeimą.

Auga valdiškuose namuose

Panevėžio socialinių paslaugų centre A. Mackevičiaus gatvėje auganti mamos palikta dviejų savaičių naujagimė – sveika ir guvi. Ją prižiūrinčios auklėtojos juokauja, kad gerą apetitą turinčiai mergytei jau papilnėjo žandukai, mažoji akivaizdžiai sustiprėjusi, ramaus būdo ir, tarsi jau būtų užgrūdinta jai tekusio išbandymo, retai verkia.

Ją palikę tėvai dar turi teisę per tris mėnesius persigalvoti ir atžalėlę susigrąžinti. Tiesa, jiems dėl to tektų tėvystę įrodyti DNR tyrimais. Tik nei mama, nei tėtis, nei giminaičiai nepareiškė noro mažąją auginti.

„Aktyviai ieškojome globėjų tarp kūdikio giminaičių, bet tokių neatsirado“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė.

Dabar mažosios likimas – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų rankose. Pasak A. Grainienės, tarnybai apie gyvybės langelyje paliktą ir į ligoninę apžiūrai išvežtą mažylę pranešta dar rugpjūčio 11-ąją. Po trijų dienų mažoji iš ligoninės pervežta į Socialinių paslaugų centro Vaikų globos skyrių.

Anot vedėjos, institucinę globą mažajai teko paskirti neturint kitos išeities – Panevėžyje esanti viena budinti globėja šiuo metu globoja 7 mėnesių berniuką ir nepajėgi į šeimą priimti dar vieno kūdikio. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą Panevėžio savivaldybė informavo, kad būtina ieškoti mergytei globėjų. Po poros dienų vaiko teisių specialistai vėl tarnybai siunčia raštą, kad tėvai nemato galimybės auginti vaiko, o po dviejų – dar vieną, kad Socialinių paslaugų centre mergytės artimieji nelanko ir kuo skubiau reikalinga globėjų šeima.

Pasak A. Grainienės, nors Socialinių paslaugų centre kūdikiams sudarytos tikrai geros sąlygos augti, tėvų paliktiems mažiesiems nuo pirmų dienų reikalinga kitokia, ne valdiška, aplinka. T.Šiaudinio nuotr.

Pasisiūlė globoti

Visą tą laiką, kol dvi valstybinės institucijos keitėsi raštais, naujagimės laukė pasiruošę bet kurią akimirką į šeimą ją priimti globėjai iš Vilniaus. Apie paliktąją mergaitę ir Panevėžio bėdą dėl budinčiųjų globėjų trūkumo iš „Sekundės“ publikacijos sužinojusi pora praėjusią savaitę atvyko į Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyrių.

Šeima nėra įtraukta į įvaikinti laukiančiųjų sąrašą. Baigus globėjų ir įtėvių rengimo mokymus įgyta išvada jai leidžia globoti vaikelį. Pora tvirtina į įvaikinimą nepretenduojanti – į Panevėžį važiavusi tik pasiūlyti Socialinių paslaugų centre auklėtojų prižiūrimai mažylei globą savo šeimoje.

Potencialūs globėjai apie savo ketinimus globoti mergytę, iki atsiras įvaikintojai arba per tris mėnesius ją susigrąžinti nuspręs patys tėvai, pranešė ne tik Panevėžio savivaldybei, besiskundžiančiai budinčių globėjų trūkumu, bet ir visoms aukščiau esančioms reikalingoms institucijoms – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, netgi socialinės apsaugos ir darbo ministrui bei viceministrei. Į globėjų elektroninį laišką sureagavo vienintelis ministras, atsakęs, jog ieškoma galimų įtėvių, kurie sutiktų globoti rizikuodami, kad vaikas gali būti grąžinamas biologinei šeimai.

Visgi, nepaisant atsiradusių globėjų noro tuojau pat priglausti kūdikį, kol atsiras įtėviai, mažylė vis tiek liko globos įstaigoje.

A. Grainienė aiškina, jog Savivaldybė neturi teisės apeiti įvaikinimo procesą šalyje reguliuojančios aukščiau esančios valstybės institucijos.

„Kadangi vaikas rastas gyvybės langelyje, teisės aktai mus įpareigoja informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą – ji parenka globėjus, turinčius tikslą įvaikinti, skambina jiems, aiškina, siunčia duomenis“, – teigė vedėja.

Į globėjus nesiveržia

A. Grainienė sutinka, kad, nors Socialinių paslaugų centre kūdikiams sudarytos tikrai geros sąlygos, tėvų paliktiems mažiesiems nuo pirmų dienų reikalinga kitokia, ne valdiška, aplinka.

„Vaikas turi augti šeimoje ir kuo greičiau ji parenkama, tuo geriau“, – tvirtina vedėja.

Anot jos, tinkamiausia išeitis būtų Panevėžyje turėti būrį budinčiųjų globėjų – žmonių, galinčių priimti į šeimą svetimą vaikutį, iki Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba parinks jį įsivaikinti pasiruošusią šeimą.

Visgi Aukštaitijos sostinėje paliktam naujagimiui aplenkti valdiškus globos namus įmanoma tik teoriškai. Praktiškai globėjų šeimoje sistema čia neveikia – Panevėžio socialinių paslaugų centras įdarbinęs kol kas tik vieną tokią budinčią globėją.

Panevėžyje tokie globėjai pradėti rengti tik šių metų kovą. Pasak Socialinių paslaugų centro Socialinės pagalbos skyriaus vadovės Danguolės Sabulienės, tris mėnesius trunkančius įvadinius globėjų ir įtėvių mokymus baigė vos trys panevėžietės. Viena jų šiuo metu serga, kita negavo teigiamo įvertinimo ir neįgijo teisės globoti vaikus.

D. Sabulienės teigimu, rugsėjį planuojami antros potencialių budinčių globėjų grupės mokymai. Tokiais mokymais susidomėjo 14-iolika pretendentų į globėjus. Visgi, anot D. Sabulienės, tai dar nereiškia, kad jau netrukus ir Panevėžyje iš šeimų paimtiems ar tėvų paliktiems vaikams nebegrės gyvenimas globos namuose, jie bus apgyvendinami globėjų šeimose. Specialistės teigimu, pirmaisiais mokymais susidomėjusiųjų būta kur kas daugiau.

Panevėžiui davė pylos

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Šilalienė situaciją` Panevėžyje, kai gyvybės langelyje paliktas kūdikis pirmąsias gyvenimo savaites turi leisti ne rūpestingų globėjų šeimoje, bet Socialinių paslaugų centre, kur gyvena dar būrys iš tėvų paimtų vaikų, vadina nenormalia. Viceministrės nuomone, dėl to atsakomybę turi prisiimti per ilgai miegojusi ir budinčiųjų globėjų parengimu nesirūpinusi Savivaldybė.

„Panevėžys kaip nė viena kita savivaldybė ilgai miegojo ir neieškojo budinčių globėjų, nedarė jokių judesių, nes jai atrodė, kad labai gerai turėti A. Bandzos vaikų globos namus. Šis konkretus atvejis yra labai aiškus įrodymas, kas būna, kai socialinės paslaugos nevystomos. Tiek patys globos namai, tiek Savivaldybė vis dar, švelniai pasakius, iki šiol mano, kad tai saugiausia ir idealiausia vieta vaikams“, – pabrėžė V. Šilalienė.

Anot jos, jei Panevėžys būtų parengęs budinčių globėjų, pasirengusių laikinai priimti nelaimės ištiktą vaiką, valstybinės institucijos nebūtų verčiamos skubinti įvaikinti laukiančių šeimų apsispręsti dėl kūdikio globos.

„Nors Lietuvoje dideliais žingsniais einama link budinčių globėjų, bet jų nepakanka. Todėl tenka siūlyti kūdikį pagloboti įvaikinti laukiančiai šeimai, bet ji turi prisiimti riziką, kad per tris mėnesius vaiko tėvai turi teisę persigalvoti ir susigrąžinti. Dažnai įvaikintojų šeimos tokios rizikos nenori“, – „Sekundei“ teigė viceministrė.

Kodėl, Panevėžiui nepasirūpinus budinčiais globėjais, mažylės nuspręsta nepatikėti globėjų iš Vilniaus šeimai, V. Šilalienė negalėjo atsakyti. Pora tvirtino ir jai nusiuntusi raštą apie savo ketinimus, bet viceministrė tikino neturinti informacijos apie atsiradusius potencialius globėjus.

Vis dėlto ji pripažino, kad tokie kūdikiai siūlomi šeimoms iš eilės pagal įvaikintojų sąrašą, taip esą stengiantis užbėgti už akių, kai vaikelio laukianti šeima prisistato kaip globėjai, tačiau vėliau pateikia prašymą jį įvaikinti.

„Paliktas kūdikis sukelia iš karto didelį lūkestį, nes atrodo ranka pasiekiamas. Tokių kūdikėlių kasmet geidžia apie 100 šeimų. Ne paslaptis, kad veikia schema, kai „pradžioje globoju, paskui įvaikinu“. Mes nenorime skatinti tokios praktikos, kai apeinama kūdikėlio laukiančių šeimų eilė, todėl iš karto siūloma pagloboti potencialiems įvaikintojams, aiškiai pasakant, kad vaiką dar gali tekti grąžinti tėvams“, – teigė viceministrė.

Laukia šeimos atsakymo

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teigimu, gavusi iš savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus informaciją apie gyvybės langelyje rastą vaiką, ji įvertina galimybę skirti laikinaisiais vaiko globėjais asmenis, įrašytus į norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Tokį sąrašą veda pati tarnyba. Šiuo metu jame – apie 60 įvaikinti kūdikio laukiančių šeimų.

Anot tarnybos, gyvybės langelyje rastų vaikų atvejais parenkama ta įvaikintojų šeima, kuri įvertinta kaip tinkama į šeimą priimti vaiką ir žino, jog vaiko tėvai ar vienas iš jų gali pareikšti norą jį susigrąžinti į biologinę šeimą.

Pasak tarnybos, Panevėžyje gyvybės langelyje rastą kūdikį jau pasiūlyta laikinai globoti su galimybe ateityje jį įvaikinti šeimai, įrašytai į įvaikintojų sąrašą.

Gyvybės langelyje rastam vaikui laikinoji globa yra nustatyta institucijoje, kol bus surasta geriausiai jo interesus atitinkanti įvaikintojų šeima. „Svarbu pažymėti, jog visais atvejais įvaikintojų ar globėjų šeimos parenkamos vaikui, o ne įvaikintojų ar globėjų šeimoms parenkamas vaikas“, – teigiama tarnybos „Sekundei“ atsiųstame tarnybos atsakyme.

Suabejojo skaidrumu

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos specialistai, atlikę ikiteisminės įvaikinimo procedūros antikorupcinį vertinimą, šių metų pavasarį paskelbė, jog įvaikinimo procesas turi teisinio reguliavimo spragų, leidžiančių jį užtęsti.

STT nustatė, kad ikiteisminio įvaikinimo proceso etapuose neaiškūs tam tikrų tarnautojų veiksmų vykdymo terminai arba šie terminai yra per ilgi.

„Įvaikinimo procese įžvelgėme esminių trūkumų, sudarančių sąlygas korupcijos rizikų atsiradimui. Vis dėlto labiausiai nerimą kelia tai, kad pačioje įvaikinimo procedūroje nedetalizuojami asmens, siekiančio įvaikinti siūlomą vaiką, atrankos vykdymo principai pagal nustatytus kriterijus ir kaip pasiekiamas galutinis rezultatas, dėl to ne tik didėja nesėkmingo įvaikinimo rizika, bet ir sudaromos sąlygos sprendimą priimantiems asmenims pasielgti neskaidriai ir nesąžiningai – pavyzdžiui, vaiką įvaikinti atiduoti ne pagal visus kriterijus tinkamiausiems įvaikintojams, bet tiems, kurių tiesiog geresnė finansinė padėtis“, – STT pranešime teigė Korupcijos prevencijos valdybos vadovas Romualdas Gylys.

STT korupcijos prevencijos specialistai pripažino, kad įvaikinimo procedūroje palikta teisinių spragų, todėl įvaikintojams gali būti sudaromos dirbtinės kliūtys įrašant jį į norinčių įvaikinti vaikus asmenų sąrašus.

STT tąkart atkreipė dėmesį, kad įvaikintojų parinkimas vaikui priklauso nuo vieno asmens ir yra nekontroliuojamas.

Šios aplinkybės, kaip pripažino pareigūnai, sukėlė abejonių, ar ikiteisminio įvaikinimo procedūra atliekama skaidriai ir objektyviai.

Komentarai

  • Tik gražiai kalbama per visus kanalus-imkime ir globokime arba įsivaikinkime, bet iš tiesų už viską yra nustatytos sumos, tik niekas to garsiai neįvardija, mūsų šeima jau 5 mėnesius kovoja dėl berniuko globos, tyčiojasi tarnybos, kaip gali, nes nepasiūlėm pinigų, o kreipėmės pagalbos į seimo narius ir miesto merą, dabar mums tai atsirūgsta.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų