J. Skačkauskaitės patirtis įrodo, kad turint didelį norą ir užsispyrimą tikslas visada pasiekiamas. Saulėtą Kiprą išmainiusi į Angliją ji tikrai dėl to nesigaili. Asmeninio archyvo nuotr.

Padariusi karjerą Anglijoje, didžiuojasi lietuviška kilme

Padariusi karjerą Anglijoje, didžiuojasi lietuviška kilme

 

Šiauliuose gimusi, bet ilgus metus Panevėžio rajone, Ragaudžių kaime praleidusi 27-erių Justina Skačkauskaitė, kaip ir nemaža dalis tautiečių, savo laimės paukštę už uodegos sučiupo Jungtinėje Karalystėje. Nesunkiai pritapusi prie naujos aplinkos, jauna moteris nesunkiai užkopė ir karjeros laiptais. Tačiau net ir lydima sėkmės ji nepamiršta savo kilmės ir apie ją garsiai pasakoja vietiniams.

Kraustymosi iš vienos vietos į kitą Justinai teko paragauti dar vaikystėje. Pasaulį ji išvydo Šiauliuose, tačiau netrukus šeima persikraustė į Ragaudžius. Pirmuosius ketverius mokslo metus mergaitei teko praleisti kasryt vykstant į Upytės pagrindinę mokyklą.

Laikui bėgant šeima pasuko atgal į Šiaulius. Taip, sako Justina, susiklosčiusios aplinkybės – tėvai gavo geresnius darbo pasiūlymus. O po kelerių metų ji jau viena sugrįžo į Panevėžį, kur rimtai atsidėjo dziudo kovų menui.

Sportuodama Justina aplankė nemažai Europos šalių. Mergina itin susidomėjusi Vakarų kultūra, o baigusi mokslus pasuko į Kipro salą.

Ten J. Skačkauskaitė praleido ketverius metus. Daugiausia teko dirbti aptarnavimo srityje: restoranuose, baruose, įvairiuose viešbučiuose.

Kipras – kurortinė vieta. Man norėjosi daugiau pastovumo, siekti karjeros aukštumų“, – pripažįsta Justina.

Ambicingi norai

Nors angliškas gyvenimo būdas Justinai tinka, ji nepamiršta savo šaknų ir lietuviškų tradicijų. Asmeninio archyvo nuotr.

Karjeros perspektyvas J. Skačkauskaitė įžvelgė ne tokioje egzotiškoje vietoje – Jungtinėje Karalystėje. Čia mergina jau turėjo pažįstamų – įsitvirtinusių svečioje šalyje, turinčių darbus. Anot jos, būtent jie ir buvo tie, kurie padėjo priimti sprendimą ieškant, į ką iškeisti saulėtąjį Kiprą.

Gavau pasiūlymą dirbti restorane, vienoje didžiausių restoranų tinklo kompanijų Jungtinėje Karalystėje. Pasiūlymą priėmiau ir likau čia gyventi: tobulėti, mokytis, kelti kvalifikaciją ir kilti karjeros laiptais“, – sako buvusi panevėžietė.

Justina džiaugiasi, jog Kipre įgyta patirtis, mokamos užsienio kalbos padėjo jai nesunkiai įleisti šaknis Anglijoje.

Turėjau tikrai labai daug noro ir ambicijų. Mėgstu bendrauti su žmonėmis, neturiu baimės priimti naujus iššūkius“, – šypteli pašnekovė.

Dabar Justina gali pasigirti, jog jos užsispyrimas lėmė tai, jog per kelerius metus jai pavyko užkopti karjeros laiptais. Jauna moteris šiuo metu pati vadovauja restoranui ir savo komandą švelniai vadina šeima.

Būtent šilti santykiai su kolegomis, pasitikėjimas vienas kitu ir bendras tikslas leidžia lietuvei kur kas lengviau įveikti iššūkius ir ilgas darbo valandas.

J. Skačkauskaitė ne tik veda baro ir aptarnavimo mokymus, rūpinasi nepriekaištingu klientų aptarnavimu. Ant jos pečių gula ir visa atsakomybė už restorano veiklą.

Svarbiausia, kad klientai čia jaustųsi jaukiai tarsi namuose ir visuomet norėtų dar ir dar kartą sugrįžti“, – pabrėžia vadovė.

Angliškos virtuvės vis dar neperpranta

Ketvirtus metus Jungtinėje Karalystėje gyvenanti Justina didelių skirtumų tarp lietuvių ir anglų neįžvelgia. Anot jos, didžiausias šių tautų skirtumas – įpročiai.

Lietuviai uždaresni ir labiau atsiskyrę. Anglai kur kas laisvesni, daugiau bendraujantys, vieni kitus palaikantys. Gaila, bet lietuviai lietuviams šioje šalyje nėra draugai“, – pastebi emigrantė.

Galbūt dėl šios priežasties ir pati Justina nedega noru prisijungti prie Anglijos lietuvių bendruomenės, nepalaiko artimų ryšių su tautiečiais – tarp jos draugų vos vienas kitas lietuvis.

Ji įsitikinusi: žmonės yra vienodi – nesvarbu, kokia jų odos spalva, kalba, lytis, išpažįstama religija. Toks požiūris itin populiarus Jungtinėje Karalystėje.

Neišsigandusi iššūkių Justina dabar vadovauja viso restorano kolektyvui. Asmeninio archyvo nuotr.

Didžiuojuosi gyvendama Anglijoje, nes čia visi turi vienodas teises. To nuoširdžiai linkiu ir Lietuvai“, – pabrėžia J. Skačkauskaitė.

Kol kas ji džiaugiasi svetur kuriamu gyvenimu, nes viskas, kas angliška, rodos, tinka pačios asmenybei – tik angliška virtuvė ir jos maistas restorano vadovei lietuvei vis dar nėra iki galo suprantamas bei kelia šypseną.

Šviečia anglus

Į gimtąją Lietuvą J. Skačkauskaitė grįžtanti vos kelissyk per metus, dažniausiai vasarą – čia atšvenčia savo gimtadienį.

Lietuvoje liko jos artimieji, draugai. Moteris atvirauja, jog aplankyti savo šalį ir artimuosius visuomet gera ir jauku. Pasiilgsta Justina ir tikrų lietuviškų vasarų su žeme besiritinėjančia saule bei žiemų, skambančių girgždančiu sniegu.

Kad ilgesys nevirstų nepakeliamu, Justina net ir gyvendama svetur nepamiršta lietuviškų švenčių, tradicijų.

Švenčiu šv. Kalėdas, Velykas ir Jonines ir niekada nepraleidžiu nė vienų krepšinio rungtynių“, – juokiasi J. Skačkauskaitė.

Kartkartėmis ji į svečius pasikviečia anglų ir nustebina juos tradiciniais lietuviškais patiekalais.

Didžiuojuosi esanti lietuvė ir visuomet pabrėžiu, kad esu iš Lietuvos. Mūsų šalis labai graži, turtinga savo gamta, istorija ir tradicijomis. Džiaugiuosi, jog užsieniečiai vis dažniau keliauja į Lietuvą. Giria ne tik pačią šalį, bet ir lietuvišką alų, Vilnių, Kauną ir mūsų gražiąsias moteris“, – šypteli Anglijos lietuvė.

Komentarai

  • Saunuole Juste!

Rodyti visus komentarus (1)

Atsakymas į Lina komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų