Anot Panevėžio batsiuvių, šiais laikais batai – itin prastos kokybės, ypač pirkti didžiuosiuose prekybos centruose, interneto parduotuvėse. M. Garucko nuotr.

Nykstančio amato mohikanai – batsiuviai

Nykstančio amato mohikanai – batsiuviai

Visame pasaulyje sparčiai augant vartotojiškumui, tokiu pačiu tempu nyksta ir batsiuvystė. Šį amatą ilgus metus išsaugoję specialistai Panevėžyje nuogąstauja, kad sau pamainos jau tikriausiai nebeturės.

„Vartotojiškumas – socialinė ir ekonominė sistema, pagrįsta vis didesniu materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimu“ – aiškina internetiniai terminų žodynai. Tokioje sistemoje perkamoji galia laikoma vienu svarbiausių žmogaus gyvenimo gerovės rodiklių.

Pirkimo karštligė baigia iš rinkos išstumti remonto paslaugų teikėjus: baldų, drabužių, net buitinės technikos taisytojus. Šaldytuvais, viryklėmis, skalbyklėmis prekiaujantys pardavėjai jau net nebeslepia, kad gamintojai į prekybą vis intensyviau leidžia vienkartinio naudojimo daiktus. Ir šių tarnavimo laikas ar galimybė suremontuoti net nebepriklauso nuo kainos.

Paskutinės batsiuvės

Įsigalint vienkartinių daiktų gamybai ir prekybai, vieną dieną istorija gali tapti ir batsiuviai. Jau dabar tai vienoje, tai kitoje Panevėžio vietoje gali rasti iškabą apie taisomus batus, bet taisyklų durys jau seniai užrakintos. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2019-aisiais Aukštaitijos sostinėje verslo liudijimus avalynei taisyti yra įsigiję vos 13 smulkiųjų verslininkų.

Trisdešimt metų Aukštaičių gatvėje batsiuve dirbanti Violeta Jonėnienė abejoja, ar užaugs nauja jos profesijos karta. Batsiuvystės, anot jos, nebemoko jokia mokykla, o ir jaunimui tokia perspektyva nė neįdomi.

„Aš mokiausi batsiuvystės Šiauliuose, mokykloje. Po mokslų iš karto pradėjau dirbti. Čia, toje pačioje vietoje, batus taisau iki šiol. Manau, esame tos paskutinės amatininkės, po mūsų jau nežinau, ar kas ateis į tokį darbą“, – apie save ir kartu dirbančią kolegę pasakojo V. Jonėnienė.

Ne vieną dešimtmetį panevėžiečių batus taisanti panevėžietė pažymi, kad ankstesni laikai būdavo daug darbingesni. Dabar, pasak batsiuvės, į taisyklą ateina tik po vieną kitą klientą per dieną.

Batai pigesni nei taisymas

Dažniausi avalynės taisyklų klientai – vyresnio amžiaus žmonės, kuriems reikia bato padą palopyti, persiūti užtrauktuką. Ypač tai aktualu žiemą, kai lauke šlapia, ant gatvių barstoma druska avalynę gerokai gadina.

O ir patys batai,V. Jonėnienės teigimu, šiais laikais nebepasižymi patvarumu. Geresnių moteris siūlo ieškoti nebent dėvėtų drabužių arba firminėse, brangiose parduotuvėse.

„Batai šiais laikais – itin prastos kokybės, ypač pirkti didžiuosiuose prekybos centruose, interneto parduotuvėse. Ne pačios aukščiausios kokybės prekės ir batų parduotuvėse. Pardavėjai daugiausia siūlo neodinius batus, o jie ilgai netarnauja. Viskas eina link vienkartinės prekybos“, – nuogąstauja batsiuvė.

Dažnai greit plyšta, anot jos, pigiai nupirkti batai. Tokius paskui ir sutvarkyti per brangu. Nors V. Jonėnienė tikina, kad jos taisykloje nuo euro įvedimo kainos nesikeitė. Čia įvairūs batų taisymo darbeliai svyruoja nuo 1 iki 8 eurų, pensininkams dar taikomos nuolaidos.

Bet ir tai, pasak V. Jonėnienės, jos verslo negelbsti.

„Susirenkam kažkiek to uždarbio, bet kainos auga, mokesčiai didėja – batsiuvių perspektyvos labai liūdnos“, – pripažįsta amatininkė ir tikisi, kad pavasarį galbūt bus lengviau.

Mat ir šis verslas priklausomas nuo metų laikų.

Batsiuvys nuo šešiolikos

„Anksčiau čia septyni sėdėjom ir pilnos lentynos buvo nuklotos batų, dabar likom dviese ir matot, kiek to darbo“, – į beveik tuščias lentynas rodė nuo šešiolikos metų keturis gyvenimo dešimtmečius panevėžiečių batams atidavęs batsiuvys Borisas iš taisyklos Klaipėdos gatvėje.

Klijuodamas moteriškų batų aulą, vyras svarstė, kad naujo darbo ieškoti jam jau vėlu – niekas nenori žmogaus, kuriam pensija ant nosies. O ir nieko kito batsiuvys mano jau nebeišmoktų.

„Mano tėvas buvo fotografas, kiek jo senų nuotraukų namuose liko! Norėjau ir aš paskui jį eiti, bet akys neleido, tad teko mokytis siūti batus“, – pasakoja Borisas.

Anksčiau, anot jo, šis amatas buvo labai pelningas. O dabar ir klientų mažai beliko, ir uždirbti nebeišeina. Daugiausia šiam batsiuvui tenka platinti batų aulus, keisti padus, užtrauktukus.

„Tokia žiema kaip ši – tikras peilis batams. Aš tai jau tikrai žinau, kaip juos reikia prižiūrėti, kad neplyštų – yra visokių priemonių apsaugoti nuo druskų, drėgmės“, – sako Borisas, paneigdamas seną posakį „Batsiuvys be batų“.

Per siauri kinų batai

Dėl batsiuvystės sezoniškumo Borisui pritarė ir toje pačioje taisykloje dirbanti Dalia Simonienė. Žiemą, anot jos, padaugėja batų taisymo darbų, bet juos lemia ir mada.

„Dabar populiarūs žemakulniai batai, beveik nebereikia taisyti pakulnių“, – pažymėjo taisyklos darbuotoja.

Ir į šią taisyklą plūsta pigūs batai, įsigyti prekybos centruose, internetu. Kartais jų taisymas būna net brangesnis – antai pakeisti nudėvėtą padą į gerą čia kainuoja daugiau nei 20 eurų.

Iš Kinijos batus internetu atsisiuntę klientai dažnai šioje taisykloje lankosi. Tolimos šalies avalynės dydžiai itin neatitinka mūsiškių, todėl kiniškus batus tenka platinti, ilginti.

„Mūsų galimybės leidžia paplatinti batus, ištempti, nes kinų batai ateina per siauri“, – šypsosi D. Simonienė.

Batsiuvių pagalbos kartais ieško vyresnio amžiaus žmonės. Jie būna nusipirkę batus ir juos laiko nenešioję ilgus metus. Tokios avalynės padai tiesiog sutrupa.

Pasak pašnekovės, iš tokių darbų dvidešimt metų veikianti taisykla ir laikosi. Liūdėti batsiuvė dar nenusiteikusi, nors lankytojų srautai mažėja, paslaugų įkainiai augo. O jei reikėtų rasti jauną meistrą, būtų labai sudėtinga.

„Išmokti, manau, ir pas meistrą taisykloje nebūtų sudėtinga, tik ar kas norėtų tokio amato. Dar neteko tokių mokinių turėti“, – kalbėjo D. Simonienė.

Komentarai

  • Pats geriausias mano batsiuvys dirbantis Respublikos gatvėje. Apie 30 metų naudojuosi jo paslaugomis ir kitiems patariu.Auksinių rankų žmogus. Visada kokybiškai sutvarko,visada pataria.Kuo geriausios sveikatos jam.

Rodyti visus komentarus (1)

Atsakymas į kurmio pati komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų