Trakiškyje iš drenažo bėgęs nešvarus vanduo atskleidė, ką aplinkosaugininkai ir taip žino – rajone nuotekų tvarkymas yra didžiulė problema.

Nuotekos kaime – daržams tręšti

Nuotekos kaime – daržams tręšti

 

Sąmoningam piliečiui su aplinkosaugininkais pasidalijus įtarimais apie buitinėmis nuotekomis teršiamą per Trakiškį tekančią Juostos upę, paaiškėjo šokiruojantys dalykai. Net ir turintys individualias nuotekų sistemas kai kurie gyventojai jų tinkamai neprižiūri ir nuotekomis atsikrato laistydami netgi savo daržus.

Trakiškyje į drenažo sistemą leidžiamas buitines nuotekas pastebėjo patys trakiškiečiai. Informacija ne tik perduota aplinkosaugininkams. Šia žinia aktyviai dalytasi ir socialiniame tinkle.

Tokį ažiotažą sukėlė nuogąstavimai, kad nuotekos patenka į šalia tekančią Juostos upę, o netoliese yra ir Trakiškio vandens siurblinė. Gyvenvietėje apsilankę aplinkosaugininkai iš tiesų užfiksavo pažeidimą, o aiškindamiesi situaciją dar ir surengė reidą Trakiškyje.

Tikrins rezervuarą

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio agentūros vedėjos Ievos Jakupkaitės teigimu, nustatyta, kad daug gyventojų netinkamai tvarko nuotekas. Tiesa, bent jau dėl geriamojo vandens trakiškiečiai gali būti ramūs. Jis švarus, teršalai į vandens siurblinę nepatenka.

Tačiau senųjų drenažo žiočių vanduo buvo užterštas. Pasak I. Jakupkaitės, patikrinus artimiausią gyventoją paaiškėjo, kad jis neturi nei sutarties dėl nuotekų tvarkymo, nei atiduoda jas nuotekų tvarkytojui. Žmogus pripažino, kad nuotekas tiesiog išlaisto savo sklype. Tame pačiame, kuriame augina daržoves. Už netinkamai tvarkomas nuotekas gresia nuo 60 iki 150 eurų bauda. Trakiškietis įpareigotas iki nustatyto termino ištuštinti rezervuarą, o tuomet bus žiūrima, ar yra prisijungta prie drenažo sistemos. Jei paaiškėtų, kad nuotekos iš rezervuaro plaukia dar ir į drenažą, trakiškiečiui tektų atlyginti ir gamtai padarytą žalą.

„Kol rezervuaras pilnas, išoriškai atrodo sandarus, bet nežinia, kas yra apačioje“, – I. Jakupkaitė sako kol kas neturinti įrodymų, kad būtent iš šių namų išbėgančios nuotekos patenka į drenažo sistemą.

Be to, jos teigimu, net ir paaiškėjus prisijungimo faktui negalima teigti, kad žmogus aplinką teršė piktybiškai. Aplinkosaugininkės žiniomis, trakiškietis namo pats nestatė – įsigijo jį vėliau ir tiesiog galėjo nežinoti, kaip įrengtas nuotekų rezervuaras.

I. Jakupkaitę stebina žmonių supratimas nuotekas pilti ant daržų ir uogynų.

Kalti dėl nežinojimo

Aplinkosaugininkai apsilankė ir pas kitus trakiškiečius, kurie kėlė įtarimų, kad galėtų prisijungti prie drenažo sistemos. Ir iš tiesų paaiškėjo, kad nė vienas jų neturi sutarties su nuotekų tvarkytoju. Visgi aplinkosaugininkai jų nebaus. Tą turėtų padaryti rajono Savivaldybė, kuri gyventojams privalo pasiūlyti sutartis.

Trakiškio gyventojų bendruomenės pirmininkė Jolanta Silgienė mano, kad Trakiškyje nuotekų tvarkymas aktuali problema dar ir dėl to, kad žmonėms trūksta informacijos.

„Gal ne visada žmonės būna informuoti, gal mes ir patys apie tai nepagalvojame“, – svarsto bendruomenės pirmininkė.

Ji įtaria, kad dauguma gyvenvietės žmonių sutarčių su nuotekų tvarkytojais neturi, o kai kas jas netgi pila ant savo sklypų tikėdamiesi, kad tai tėra šiokia tokia trąša žemei.

Fekalijos ant daržų

I. Jakupkaitės žodžiais, dauguma pričiuptųjų teisinasi prekybos centruose perkantys bakterijas, ant kurių pakuotės parašyta, jog nuotekas po apdorojimo galima paskleisti dirvožemyje. Visgi, pasak aplinkosaugininkės, žmonės šitaip klaidinami – teisės aktai draudžia šitaip atsikratyti nuotekomis, kuriose apstu ligas sukeliančių mikroorganizmų.

„Todėl dauguma ir augina daržoves ant savo patogenų“, – žmonių supratimas stebina I. Jakupkaitę.

Situacija dėl nuotekų tvarkymo prasta ne tik Trakiškyje, bet ir visame Panevėžio rajone.

„Net ir valymo įrenginius turintys žmonės jų neprižiūri. Įsivaizduoja, kad jei jau juos įsirengė, nuotekos bus idealios. Bet kad įrenginiai efektyviai dirbtų, reikia nuolat prižiūrėti – atnaujinti bakterijas, dumblą“, – sako aplinkosaugininkė.

Neseniai Bernatoniuose nustatyta šeima, turinti valymo įrenginius, tačiau nevalytos nuotekos keliavo į drenažą. Nereti atvejai, kai žmonės turi rezervuarus, kuriuose kaupiamos nuotekos, tačiau joms ištraukti samdosi nelegalius vežėjus, o pastarieji dvokiančiu turiniu atsikrato nežinia kur.

„Analogiška situacija visur, kur nėra nuotekų surinkimo sistemų“, – rajono bėdos mastą įvertino I. Jakupkaitė.

Toliau nuo civilizacijos

Net tuomet, kai yra įrengta centralizuota nuotekų surinkimo sistema, prie jos jungiasi ne visi. Aplinkosaugininkės tas nestebina. Pavyzdžiui, vienai gyvenančiai močiutei, kurios pensija nedidelė, prisijungimo prie sistemos paslauga sunkiai įperkama.

Visgi vedėja pabrėžia, jog nuolatos samdyti išsiurbti nuotekas iš rezervuaro nėra pigiau.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas pranešimų apie pastebėtas į drenažą bėgančias nuotekos gauna kasdien, bet konkrečių pažeidimų per metus nustatoma vos 20.

Mieste tokių bėdų nekyla. Panevėžyje 98 proc. gyventojų prisijungę prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Rūpesčių aplinkosaugininkams kelia sodininkų bendrijos, kur nuolat gyvenama.

„Gyventojai sodininkų bendrijose įsirengia individualius nuotekų valymo įrenginius ir pasitaiko, kad nuotekas leidžia į kūdras. Kad nereikėtų mokėti, patys įrenginius prižiūri, perka bet kokias bakterijas, visiškai netinkamas valymo įrenginiams. Kai supila ne tą, ką reikia, ir išeina ne taip, kaip turi būti“, – sako I. Jakupkaitė.

Komentarai

  • panele juobkubaityte,o jusu nestebeina kolegu is savivaldybiu ir kitu biurokratiniu instanciju,kai uz kokiu 100metru yra miesto kanalizacija,bet per 10 metu neleidziama prie jos prisijungti.Jus,biurokratus,su sakemis mezt reikia

  • problema ne tik nuotekuose, bet ir srutose. Trakiškis baigia „uždusti“ nuo ūkininko laikomų karvių gyvenvietėje. Kažkodėl, jų netinkamai laikomos srutos, aplinkosaugininkams neužkliūna.

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų