Liepų alėjos 15-ojo namo gyventojai džiaugiasi, kad pasiryžo renovuoti daugiabutį – net ir mokėdami įmokas už renovaciją jie sumoka mažiau nei vien už šildymą prieš renovaciją. V. Bulaičio nuotr.

Nuo kosminių sąskaitų išgelbėjo renovacija

Nuo kosminių sąskaitų išgelbėjo renovacija

Daugelį panevėžiečių jau pasiekė sąskaitos už šiais metais šalčiausio – vasario mėnesio šildymą. Toks šaltas mėnuo buvo prieš dvejus metus – 2016-ųjų sausį, kai vidutinė lauko oro temperatūra sudarė 8,4 laipsnio šalčio. Turimais duomenimis, vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą panevėžiečiams buvo vidutiniškai 7,4 proc. didesnės nei šių metų sausio mėnesį.

Vieniems gautos sąskaitos sukėlė kone šoką, tačiau buvo ir tokių, kurie lengviau atsikvėpė, pamatę, kad net ir rekordiniai šalčiai neištuštins šeimos biudžeto. Mažiausiai už šilumą Panevėžyje moka renovuotų ar naujos statybos namų gyventojai – vidutiniškai už vasario mėnesį už dviejų kambarių, 50 kv. metrų ploto butą atseikėjo apie 36,50 euro, o tokio paties ploto savininkai nerenovuotose namuose – 55 eurus.

Kaip pasakojo Liepų alėjos 15-ojo namo bendrijos pirmininkas Renatas Valkiūnas, dar prieš kelerius metus jų namas buvo savotiškas rekordininkas – pagal suvartojamą šilumos energiją buvo antrieji visame mieste. Šalčiausiais žiemos mėnesiais už dviejų kambarių buto šildymą tekdavo sumokėti net po 600 litų. Tiek mokėti neišgalėdavo net dirbančios šeimos, tad dažnas gyventojas skolas už šildymą mokėdavo ištisus metus.

Pasak namo pirmininko, didžioji dalis šilumos energijos tiesiog išeidavo pro nesandarias sienas ir palėpę. Mat dar 1962-aisiais statytame name dėl įrengtos jau sovietmečiu neefektyviausia pripažintos vadinamosios Leningrado tipo šildymo sistemos šilčiausia vieta pastate būdavusi negyvenama palėpė. Iš miesto šilumos tinklų tiekiamas karštas vanduo pirmiausia tekėdavo į namo viršų – per nešildomą palėpę nutiestu magistraliniu vamzdynu, ir tik paskui, jau gerokai pravėsęs, pasiekdavo radiatorius gyventojų butuose. Per pusę amžiaus sudūlėjusi vamzdynų termoizoliacija nebeatlikdavo savo funkcijos ir šiluma būdavo išspinduliuojama pakeliui. Nešildomoje palėpėje žiemą užtekdavo megztinio, o butuose žmonės nuo šalčio gindavosi kuo storiau apsimuturiuodami.

„Mūsų šildymo sistema buvo labai sena, šildydavome negyvenamą palėpę, o kol šiluma ateidavo iki butų, pusę jos prarasdavome. Jeigu namuose būdavo 18 laipsnių šilumos, jau būdavo daug, nors už tai mokėdavome rekordines sąskaitas“, – prisimena R. Valkiūnas.

Rado mažų sąskaitų receptą

Tiesa, įtikinti gyventojus, kad reikia kažko imtis, nebuvo lengva. Pavargę nuo šalčio ir kosminių sąskaitų už šildymą gyventojai 2011-aisiais vieningai sutarė, kad namą atnaujinti būtina. Tačiau kai buvo parengtas investicinis projektas ir atėjo laikas imti paskolą, dauguma, pabūgę finansinės naštos, nuleido rankas. Namo modernizavimo procesui parengtus dokumentus pirmininkui teko bent porai metų padėti į stalčių. Tačiau dvi iš eilės šaltos žiemos privertė gyventojus sugrįžti prie renovacijos.

„Lyg tyčia pasitaikė viena po kitos labai šaltos žiemos ir vėl visi sujudo, kad reikia renovacijos. Kiek pakoregavome investicinį projektą, o tada procesas vyko greitai – nepraėjo nė metai ir jau gyvenome šiltai, gražiame, atnaujintame name“, – šypsosi R. Valkiūnas.

Per renovaciją apšiltintas namo fasadas, rekonstruotas senas šlaitinis stogas, pakeisti langai, atnaujinti balkonai, o svarbiausia – įrengta nauja efektyvi šildymo sistema. Dabar Liepų alėjos 15-ojo namo gyventojai moka vienas mažiausių sąskaitų. Kaip teigė namo pirmininkas, už vasarį jis už savo dviejų kambarių butą sumokėjo 41 eurą, už sausį – 31 eurą. Net ir visus metus mokant įmokas už renovaciją bendra suma butui išlaikyti yra mažesnė nei prieš renovaciją. O socialiai remtiniesiems nereikia mokėti nė cento – už juos įmokas sumoka valstybė.

„Už renovaciją kiekvieną mėnesį moku 40 eurų, tačiau paskolos įmoka ir šildymas dabar kainuoja mažiau, nei prieš renovaciją tekdavo pakloti vien už šildymą. Tad net renovacijos skeptikai dabar džiaugiasi, kad visgi apsisprendėme renovuoti savo daugiabutį“, – pasakojo R. Valkiūnas.

Renovacijos pliusas – ne tik kelis kartus susitraukusios sąskaitos už šildymą, bet ir pagerėjusi gyvenimo kokybė. Anot pirmininko, dabar butuose šilta ir jauku, neliko kaulus laužančios drėgmės. Vidutinė temperatūra butuose siekia apie 22–23 laipsnius, o radiatoriai vėsūs.

„Kiekvieno daugiabučio situacija skirtinga, bet mūsų atveju renovacija pasiteisino su kaupu. Galėjome jau anksčiau žengti šį žingsnį“, – sakė R. Valkiūnas.

Šilumos kaina vienoda

Nors kiekvienoje savivaldybėje visiems gyventojams nustatoma vienoda šilumos kaina, jų išlaidos už šildymą skiriasi kelis kartus.

„80 proc. sąskaitos dydžio sudaro ne kaina, o šilumos suvartojimas. Jei renovavus namą šilumos suvartojimas sumažinamas nors tris kartus, netgi šilumininkams pakėlus kainą penkiskart vis tiek sąskaita bus mažesnė nei iki renovacijos“, – teigia Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Palyginus panevėžiečių vasario mėnesio šilumos mokesčius su sausiu, didžiausią įtaką mokesčių dydžiui turėjo ne šilumos kaina, kuri vasarį gyventojams didėjo 0,7 proc., o šilumos suvartojimas. Visiems vartotojams šilumos kaina taikoma vienoda, skiriasi tik kiekvieno namo šilumos suvartojimas. Šilumos suvartojimas daugiabučiame name priklauso ne tik nuo lauko oro temperatūros, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklės, jų priežiūros ir eksploatavimo. Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus. Tačiau akivaizdu, jog didesnių sąskaitų visuomet sulaukia senų, prastos būklės daugiabučių namų su nemodernizuotais šilumos punktais gyventojai, o mažiausių – naujų ir renovuotų namų gyventojai.

Komentarai

  • tegul pasako po kiek laiko atsiperka ta renovacija,po 15-20metu. tie namai po tiek laiko is vidaus sugrius!!!

  • O jei nerenovuosi namo, turbūt po 15-20 metų nesugrius nei iš vidaus nei iš išorės? Blondinės logika

  • kada didesnis nuostolis – kai griūna renovuotas namas ar ne renovuotas? Renovacija namo statybinį resursą neprailgina užtat tokie namai jau masiškai griaunami Rusijoje, Lankijoje, o pas mus skuba renovuoti griūvenas, o po to tegu griūna.

  • Niekas nerašo apie gyvenimo komfortą. Kai bute šilta temp. 22-23, nėra pelėsio. Rašantieji keikia renovaciją ir skundžiasi sąnarių skausmais ir visais kitais negalavimais. Manau nuo to reikia pradėti, keisti mąstymą, o ne apie atsipirkimą galvoti.

  • Zinoma kad nereikia galvoti apie atsipirkima. Ismokesim paskolas ir lauk is griuvancio namo. Svarbu kad statybininkai ir visi siandien is renovacijos uzsidirbs ir sau pasistatys naujus namus.

    • Atsakyti
  • Ką siūlote? Ar tik verkiate ir kritikuojate?…

    • Atsakyti
  • marijonų 31a 31 saskaitos uz sildyma 150 eu, viso 300 eu už butą……. 14 butas, 13, butas, 18butas, tai 31 namaas……..31a 10,11,18——pasidomekit, 18i butai parduodami abiejuose namuose. …………………Už buto paslaugas 300eu….Kas ten nutiko ir žmonės bega, parduoda butus…….is ten, jei taip gerai??????/

Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų