NEŽINOJIMAS. Švietimo įstaigas baigę abiturientai ir absolventai netrukus išsiskirstys kas kur, tačiau ne visi žino teisės aktus, susijusius su sveikatos draustumu, tad kartais susiduria ir su nemenkomis finansinėmis išlaidomis. V. Bulaičio nuotr.

Nuo didelių išlaidų gelbsti apgalvoti sprendimai

Nuo didelių išlaidų gelbsti apgalvoti sprendimai

Vasarą abiturientai ir absolventai suka galvas, kur studijuos ar dirbs, tačiau patariama nepamiršti ir sveikatos draudimo. Kitaip galima susidurti su nemenkomis problemomis ar net ištuštinti dar tik pradėtą pildyti piniginę.

Rami vasara

Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė sako, kad baigusieji tiek bendrojo lavinimo, tiek aukštąsias, tiek kitokias valstybines mokyklas iki rugpjūčio 31 dienos draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Visą vasarą jie gali gydytis nemokamai, o būdami užsienyje naudotis Europos sveikatos draudimo kortele.

„Abiturientams ir absolventams laikotarpis iki rugpjūčio 31 dienos nekelia jokių rūpesčių – už gydymo paslaugas yra sumokama“, – sako S. Paulauskienė.

Pasak jos, rugsėjo 1-ąją bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, įstoję į šalies aukštąsias ar kitokias valstybines mokyklas, į ligonių kasą kreiptis neturi. Informacija apie jų studijas patenka į registrus, ir teritorinės ligonių kasos, gydymo įstaigos mato, kad žmogus draustas sveikatos draudimu.

NEREIKIA PAMIRŠTI. Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja S. Paulauskienė sako, kad, be kitų su studijomis susijusių rūpesčių, reikia pasirūpinti ir būsima sveikatos priežiūra.

Tačiau yra ir tam tikrų išimčių. Nors šalyje tokių atvejų nėra daug, tačiau ligonių kasos susiduria ir su situacijomis, kai abiturientas įstoja mokytis į nevalstybinę, bet kokią nors privačią mokyklą. Tokie asmenys valstybės lėšomis nėra draudžiami – privalomuoju sveikatos draudimu turi draustis savarankiškai.

Be to, mokslus baigus ne gegužę ar birželį, o vasarį, kovą ar net balandį, jau kitą mėnesį valstybė jaunuolio nebedraudžia. Kitaip tariant, šie absolventai neturi galimybės būti apdrausti iki paskutinės vasaros dienos. Pavyzdžiui, mokslus baigė vasarį, tad kovą jau turi pats sumokėti įmoką arba būti įsidarbinęs ar kitaip draustas sveikatos draudimu.

Gydytojas galbūt geriau šalia

Daug būsimų studentų išvyks mokytis į kitus šalies miestus. Pasak S. Paulauskienės, verta apsvarstyti, kaip bus geriau prireikus kreiptis į medikus. Tokiais atvejais yra du pasirinkimai. Žmogus gali likti prisirašęs savo pirminės sveikatos priežiūros centre arba ieškotis naujo šeimos gydytojo mieste, kuriame studijuos.

„Kitame mieste gali ir neprisirašyti. Niekas jų iš pirminio sveikatos priežiūros centro neišbrauks, jie bus drausti, prisirašę pas gydytoją, bet reikia įvertinti situaciją, kad gyvens kitame mieste ir sveikatos priežiūros paslaugų reikės ten“, – aiškina vedėja ir priduria, kad dviejuose miestuose žmogus prisirašęs pas šeimos gydytoją negali būti.

Norint tai padaryti kito miesto gydymo įstaigoje, tereikia su asmens dokumentu į ją nueiti ir pareikšti norą. Rinktis galima, kokią nori – niekas nurodyti negali.

Jei žmogus liko prisirašęs pas gimtojo miesto šeimos gydytoją, galima susidurti su situacijomis, kai už paslaugas teks susimokėti. Pasak S. Paulauskienės, studentui būtinąją pagalbą suteiks nemokamai, tačiau jos apimtis nustato paciento būklę įvertinę gydytojai. Ir gali būti, kad jie nuspręs, jog būtinoji pagalba nereikalinga.

„Tarkime, susirgo gripu, virusine infekcija. Jėgų grįžti į savo miest, pas savo šeimos gydytoją jau nebėra, o kitame mieste nėra prisirašęs. Tada už paslaugas pacientui reikės sumokėti. Reikia įvertinti, kad, be visų kitų svarbių su būsimomis studijomis susijusių reikalų, būtų gerai šalia savęs turėti gydytoją – nereikės papildomų išlaidų“, – paaiškina S. Paulauskienė.

Studijuojant ji pataria iš ligonių kasos pasiimti ir Europos sveikatos draudimo kortelę.

„Ar studentas vyks į kelionę per mokslo metus, o gal vasarą, ar pagal mainų programą į kitą šalį arba dirbti, turės ligonių kasos išduotą garantinį dokumentą – kad jis apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir gali naudotis būtinąją pagalba kitoje ES šalyje, už kurią sumokės Lietuvos ligonių kasa“, – pataria ji.

Vedėjos teigimu, pavyzdžiui, studentas sugalvoja savaitgalį nukeliauti į Latviją. Turint Europos sveikatos draudimo kortelę, ramu, kad menkiausia trauma svečioje šalyje nepareikalaus išlaidų.

Draudžiami atnešusieji pažymą

Nemažai jaunimo išvyksta mokytis į svečias šalis. Pasak S. Paulauskienės, jie taip pat turi teisę būti apdrausti valstybės lėšomis, tačiau ligonių kasai turi pranešti, kad studijuoja kitoje ES šalyje. Tokie asmenys turi į ligonių kasą patys atnešti ar paprašyti tą padaryti artimųjų, atsiųsti paštu aukštosios mokyklos akademinę pažymą, kad tikrai studijuoja ir nuo kada. Jos teigimu, toks asmuo turi studijuoti tik aukštojoje valstybinėje užsienio šalies mokykloje. Kitais atvejais draudimas negalioja. Gavus tokią pažymą, studentas įrašomas į draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir už jį kas mėnesį įmokas sumoka Lietuvos valstybė. Tokią pažymą būtina pristatyti kiekvienais mokslo metais. Jos tvirtinimu, svarbu tai, kad įrodę studijuojantys kitoje ES šalyje asmenys pateisina ir draudimo įmokų nemokėjimą. Ligonių kasai nepristačius pažymos, „Sodra“ priskaičiuotų skolą už laiką, kai nemokėjo įmokų.

Be to, pasak S. Paulauskienės, būtina sąlyga, kad asmuo nedeklaruotų savo išvykimo iš Lietuvos. Užsienyje studijuojantys lietuviai, apdrausti valstybės lėšomis, gali naudotis Europos sveikatos draudimo kortele ir prireikus jiems bus suteikta būtinoji medicinos pagalba. Už ją sumokės mūsų valstybė. Dėl planinės medicinos pagalbos užsienio šalyje, pasak S. Paulauskienės, asmuo pats turi išsiaiškinti tos valstybės tvarką – sužinoti draudimo galimybes, ar gali apsidrausti, ar teks susimokėti už paslaugas.

Verta gerai apgalvoti

Nuo rugsėjo nesimokantys ar įstoję į privačias mokyklas jau patys turės mokėti įmokas. Šiuo metu tai 36 eurai – 9 procentai nuo minimalios algos. Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja S. Paulauskienė sako, kad bendraudama su įvairiomis jaunų žmonių bendruomenėmis neretai girdi naują požiūrį – metus praleisti įvairiose misijose, keliaujant po svečias šalis ir panašiai. Tokiais atvejais, jos teigimu, taip pat yra du keliai – arba savarankiškai mokėti sveikatos draudimo mokestį, arba deklaruoti išvykimą iš Lietuvos. Darant pastarąjį žingsnį, vedėjos teigimu, reikėtų gerai pasverti, ar verta. Deklaravus išvykimą, Europos sveikatos draudimo kortelė nebegalios ir valstybė nekompensuos už šalyse, kur galioja ši kortelė, suteiktą būtinąją pagalbą.

„Tas išvykimo deklaravimas yra galimybė, bet turi nuspręsti patys, ar tai pati geriausia išeitis. Galbūt geriau mokėti įmokas ir išvažiuoti su Europos sveikatos draudimo kortele – turėti garantiją bent būtinajai pagalbai?“– sako ji.

Nedeklaravus išvykimo, nepriklausomai nuo to, kad asmens nebus Lietuvoje pusmetį ar metus, jis vis tiek privalės mokėti sveikatos draudimo mokestį. Jeigu to nedarys, ne tik bus nedraustas, bet ir kaupsis skola. Pagal šalies teisės aktus, visi šalies gyventojai, deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje, privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas.

Tiesa, kiek kitaip yra su dirbančiaisiais ES arba Europos ekonominės erdvės šalyse. Nemokant įmokų, skola jiems kaupsis, tačiau pristačius „Sodrai“ pažymą, kad sveikatos draudimo įmokas mokėjo kitoje šalyje, skolos neliks. Tai nebus taikoma būnant misijoje ar keliaujant po pasaulį.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų