M. Garucko nuotr.

Su kalnu atliekų iš Nevėžio dugno narai ištraukė ir ginklą

Su kalnu atliekų iš Nevėžio dugno narai ištraukė ir ginklą

Pavasarinės „Darom“ talkos dalyviai pasklido po Panevėžį. Šiukšlės buvo renkamos ne tik sausumoje. Narai iš Nevėžio upės miesto centre traukė kalnus atliekų, tarp kurių – televizorius ir net ginklas.

Oficiali masinės talkos data – balandžio 27-oji, tačiau Panevėžio miestas iš šiukšlių vaduojasi jau apie porą savaičių.

Savivaldybės įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbų koordinatoriaus Sigito Vainausko duomenimis, iki šios dienos akcijoje Panevėžyje jau sudalyvavo apie 1300-1400 savanorių, o statistika dar pasipildys suskaičiavus ir šeštadienį triūsiančius talkininkus.

Pastarąsias dvi savaites miesto šiukšles rinko įvairių įstaigų, organizacijų, politinių partijų bei mokslo įstaigų savanoriai. Akcijos laikui sutapus su pavasario atostogomis, ypatingai aktyviai darbavosi moksleiviai.

Šiais metais oficialių tvarkymo taškų Panevėžyje suplanuota kiek mažiau nei būdavę anksčiau – apie trisdešimt. Aukštaitijos sostinėje – nemažai atnaujinamu teritorijų, tad atkrito kelios vietos miesto parkuose, pakrantėse.

Kaip ir kasmet tvarkomos per Panevėžį besidriekiančio Nevėžio, taip pat Žagienės upelio pakrantės, didelė teritorija palei dviračių taką link Berčiūnų – čia į talką kooperuojasi net kelios įstaigos ar bendraminčių kompanijos.

Per dvi savaites panevėžiečiai surinko beveik pusantros tonos atliekų. Daugiausia – mišrios komunalinės: plastikas, skardinės nuo gaiviųjų gėrimų, įvairūs maišeliai bei pakuotės.

Upės dugne – ir buities preitaisai

Į „Darom“ talką įsitraukę daugiau nei dešimt povandeninės medžioklės klubo „Gelmė“ narai darbus Nevėžio upėje, netoli Smėlynės gatvės, pradėjo ankstyvą šeštadienio rytą. Jiems talkino ir aplinkos apsaugos specialistai, į vandenį nuleidę valtį.

Vos kelios minutės po dešimtos, į krantą pradėti traukti pirmieji radiniai: įvairūs batai, rūbai, padangos, ypatingai daug stiklinių butelių, plastiko pakuočių. Tarp narų laimikių – dumbliais apėjęs parduotuvės prekių vežimėlis, televizorius ir netgi ginklas.

„Jeigu Savivaldybė pageidautų, paplauktume toliau, per visą Nevėžį, galėtume valyti ruožais, bet reikia gero matomumo. Dabar pavasaris, matomumas pats blogiausias“, – sakė klubo vadas Ernestas Martinaitis.

Eilę metų prie akcijos prisijungiančios narų grupės vado ateities prognozės liūdnos: anot jo, šiukšlių upės dugne nemažėja ir nepanašu, jog artimiausiu metu mažės.

Narų radinys Nevėžio dugne – tikrai stulbinantis. R. Karvelytės nuotr.

Mato pokyčius

 Panevėžietė Ilona Biržytė akcijoje dalyvavo pirmą kartą, o jos draugė Lina Plesnevičiūtė pirmą kartą prie visuotinės talkos prisijungė prieš gerą  dešimtį metų, dar studijuodama Vilniuje.

„Ateini į parką ar mišką, o ten netvarkinga. Man labai svarbu būti švarioje aplinkoje. Norisi prie to prisidėti. Juk visi pokyčiai prasideda nuo savęs“, – sakė Ilona.

Merginos tvirtino, jog pamačiusios numestą šiukšlę nepatingi jos pakelti ir išmesti į tam skirtą vietą.

Netoli Panevėžio motokroso trasos triūsusios draugės pastebėjo, jog šioje teritorijoje šiukšlių nėra labai gausu, greičiausiai aplinką prižiūri ir netoliese gyvenantys žmonės.

„Daugiausia radome plastiko, butelių, o taip pat – padangų, tikriausiai todėl, jog šalia motokroso trasa“, – svarstė talkininkės.

Panevėžietės sako pastebėjusios, jog žmonės pradeda kiek mažiau teršti aplinką.

„Ateina žalioji mada, didėja sąmoningumas, ne tik mažiau šiukšlinama, bet ir surenkama“, – mano merginos.

Į „Darom“ talką įsitraukė ir miesto Savivaldybės vadovai. Administracijos darbuotojai ir meras Rytis Račkauskas, apsiginklavę maišais, rinko šiukšles Nevėžio pakrantėje ties Vakarine gatve.

Už numestą šiukšlę – viešumas

Vienu didžiausiu šių metų galvos skausmų išlieka surinktų atliekų laikymo sąlygos.

„Kur padėti neturime, todėl vežame ir priduodame jas kaip miesto atliekas, neturime kitokių galimybių. Sąvartynas priima tik mišrias komunalines atliekas, o per talką randama ir padangų, ir lentų, skardų juostų. Jos į mišrias komunalines atliekas neįeina, todėl esame priversti priduoti kaip gatvių sąšlavas, kaip valytojų surinktas atliekas“, – apgailestavo S. Vainauskas.

Specialistas pastebi, jog per eilę metų išaugo gyventojų sąmoningumas. Miškuose, pievose, upių pakrantėse išmetamų šiukšlių kiekis mažėja.

„Į talką atėję žmonės jau po valandos skambino, jog nebėra ką rinkti“, – stebisi koordinatorius, prisipažindamas, jog tikėjosi prastesnės situacijos.

Jo nuomone, tokioms tendencijoms įtakos turi mieste išaugęs šiukšlių dėžių skaičius, o ir dešimtį metų organizuojamos akcijos metu nuo pat mažų dienų dalyvavę vaikai jau užaugo ir ėmė patys atsakingiau žiūrėti į gamtą, ekologiją.

„Matosi, jog patys žmonės socialinėse erdvėse ima gėdinti vieni kitus už paliktas šiukšles “, – sako S. Vainauskas.

Faktai

Organizacija „Darom” vienija daugiau nei šimtą viso pasaulio valstybių. Per vienuolika veiklos metų Lietuvai pavyko sukaupti didžiausią patirtį visame pasaulyje organizuojant masines aplinkos tvarkymo talkas.

Pirminė idėja imtis masiškai tvarkyti aplinką kilo estams, tačiau Lietuva tapo viena pirmųjų šalių, prisijungusi prie pilietiško judėjimo.

Akcija „Darom“ siekiama atkreipti dėmesį ne tik į aplinkosaugos problemas Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet ir skatinama savanorystė, socialinė atsakomybė, ugdomas pilietiškumas.

2008-aisiais pirmosios akcijos Lietuvoje metu surinkta daugiau nei 500 tonų atliekų.

Penktosios, jubiliejinės akcijos metu, rekordinis skaičius dalyvių – 210 tūkst. savanorių – surinko 1,5 tūkst. tonų atliekų. Tai pačiais metais akcija pirmą kartą buvo suorganizuota 100 pasaulio valstybių ir įgavo globalaus judėjimo „Let’s Do It World“ vardą.

2013-aisiais imta valyti ne tik miestų, bet ir miškų teritorijas, o po poros metų nuo šiukšlių pradėti vaduoti ir vandens telkiniai.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų