Mokyklų valgyklose kabo po du skirtingus valgiaraščius – valgantiesiems nemokamai ir už savus pinigus. Nors ir vieni, ir kiti gali rinktis iš 3–5 patiekalų, pagamintųjų valstybės remtiniesiems svoriai mažesni. V.Bulaičio nuotr.

Nemokamiems pietums – sriuba iš kirvio

Nemokamiems pietums – sriuba iš kirvio

Įsisiūbavus maisto produktų kainų pasiutpolkei, valstybė pati nebepajėgia sočiai pamaitinti nemokamai valgančių mokinių iš skurstančių šeimų.

Pasaką apie sriubą iš kirvio žino visi, bet kaip drastiškai pabrangus maisto produktams išmaitinti nemokamą maitinimą gaunančius mokinius prieš trejetą metų patvirtintais įkainiais – mįslė mokyklų valgyklų šeimininkėms.

Panevėžio miesto švietimo bendruomenė jau skambina pavojaus varpais: dėl kainų pasiutpolkės valgykloms sumažinus patiekalų porcijas, vaikai iš socialiai remtinų šeimų vaikšto gurgiančiais pilvais. Mokyklų vadovai rengiasi šturmuoti aukštesnes institucijas reikalaudami peržiūrėti tikrovės nebeatitinkančius įkainius.

Kaip ir prieš trejetą metų, taip ir dabar nuo priešmokyklinuko iki 4 klasės nemokamą maitinimą gaunančio vaiko pusryčiams paruošti maisto produktams Panevėžio mokyklų valgyklos gali būti išleisti ne daugiau nei 0,65 Eur, pietums – 1,29 Eur.

Vyresnio, 5–12 klasių, mokinio pietus valgyklų virėjos priverstos pagaminti produktams išleisdamos ne daugiau nei 1,48 Eur, o pusryčiams – 0,76 Eur.

Tokie įkainiai nesikeitė nuo 2014-ųjų, nepaisant, kad per tą laiką kai kurių maisto produktų kainos išaugo net keliskart. Statistikos departamento duomenimis, nuo praėjusių metų rugsėjo vien sviestas ir jo produktai pabrango 43,3 proc., aliejus ir riebalai – 20,8 proc., jogurtas – 18,6 proc., šviežias nenugriebtas pienas – 13,5 proc., sūris ir varškė – 11,2 proc., vaisiai – 5,2 proc., cukrus – 4,9 proc., šviežia arba atšaldyta žuvis – 10 proc., jautiena ir veršiena – 5,1 proc., kiauliena – 2,9 proc., paukštiena – 1,1 proc.

Sostinės kainomis nepralenks

Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėjos Zitos Ragėnienės teigimu, nors savivaldybės tarsi turi teisę pačios nustatyti, už kiek gali būti perkami maisto produktai pagaminti nemokamai valgančių mokinių pusryčiams ir pietums, visgi vietos valdininkų rankas surišę teisės aktai.

R. Grilausko teigimu, Panevėžio švietimo taryba rengia siūlymą merui kreiptis į aukštesnes institucijas dėl nemokamo mokinių maitinimo įkainių peržiūrėjimo. V.Bulaičio nuotr.

Savivaldybė savo įkainius gali nustatyti tik neperžengdama įstatymu ir Vyriausybės nutarimu apibrėžtų ribų. Z. Ragėnienė tvirtina, kad panevėžiečiams netgi būtų sudėtinga patvirtinti maksimalius leistinus įkainius. Tokiu atveju Savivaldybė privalėtų Vyriausybei įrodyti, kad Panevėžyje mokyklų valgykloms nupirkti maisto produktus kainuoja kažkodėl brangiau nei, tarkim, Vilniuje.

Šiuo metu Aukštaitijos sostinėje nemokamą maitinimą mokyklose gauna 1200 vaikų. Praėjusiais mokslo metais jų buvo 1600.

Nors nemokamai valgančiųjų gretos sumažėjo, vargu ar jų tėvų finansinė padėtis pagerėjo. Z. Ragėnienės teigimu, tam įtakos turėjo ir bendras mieste mažėjantis gyventojų skaičius, ir ekonominės tendencijos: dalis mažųjų panevėžiečių neteko teisės gauti nemokamą maitinimą mokykloje dėl tėvams pakilusio minimalaus atlyginimo.

Teisę į nemokamą maitinimą gali gauti vaikai, jei šeimos pajamos vienam jos nariui neviršija 153 Eur per mėnesį.

Jei šeima augina tris ir daugiau vaikų, neįgalų vaiką arba jei vaikus augina tik vienas iš tėvų, taip pat į socialinės rizikos apskaitą įtrauktų šeimų atžaloms nemokamas maitinimas mokyklose skiriamas, jei pajamos neviršija 204 Eur vienam nariui per mėnesį.

Tiekėjai kelia kainas

Švietimo įstaigų vadovai tiesmukiški: vaikai, kuriuos pamaitinti apsiėmusi valstybė, vaikšto pustuščiais pilvais. Jau keletą metų nesikeičiant įkainiams maisto produktams pirkti, bet augant pastarųjų kainoms, mokyklų valgyklos priverstos skurstančių šeimų atžaloms tiesiog mažinti maisto porcijas.

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje iš 1017 mokinių nemokamas maitinimas skirtas 80-iai. Mokyklos direktorės Gražinos Gailiūnienės teigimu, iki šiol virėjos sugebėjo suktis, kad paaugliui paruoštų pietus už 1,48 Eur, kol maisto produktų tiekėjai nepradėjo kelti kainų.

„Spalį mums jau pabrango daržovės. O tai reiškia, kad pigiausi ir sočiausi patiekalai – bulvių plokštainis, cepelinai, ta pati bulvių košė irgi brangsta. Taip pat ir burokėliai, kopūstai. Rugsėjį konkursą mokyklai tiekti pieno produktus laimėjusi įmonė spalį pranešė kelsianti sviesto ir grietinės kainas. Mes nesutikome ir tikriausiai ji nutrauks sutartį. Būsime priversti ieškoti naujo tiekėjo ir labai abejoju, ar jis pasiūlys pigių produktų“, – „Sekundei“ teigė G. Gailiūnienė.

Direktorė neslėpė, jog produktams pirkti nustatyti maži įkainiai verčia valgyklos šeimininkes gudrauti – kad patiekalą pagamintų už tą pačią sumą kaip prieš trejetą metų, jos tiesiog mažina porcijas.

„Patys pietus perkantys vaikai suvalgo ir po du tris kotletus, net ir vištienos filė ima po tris gabalėlius. O nemokamai valgantiesiems tenka tik vienas kotletas. Tiek paaugliui užtenka tik tam kartui alkiui numalšinti. Matant tokią situaciją tie seni įkainiai atrodo nebe juokingai, o graudžiai“, – sako G. Gailiūnienė.

Valgyklos dienos suskaičiuotos

M. Karkos progimnazijos valgyklos vedėja Ritutė Matijošienė guodžiasi kol kas tyla iš tiekėjų.

„Kol nepranešė pakeliantys kainas, tol sukamės. Nežinia, kas būtų, jei pabrangintų. Tektų mažinti porcijas. O ką daryti?“ – pripažįsta R. Matijošienė.

Anot jos, kol kas valgykla nemokamai valgančius vaikus iš 1,48 Eur išgali ne tik pamaitinti sriuba, kotletais ar žemaičių blynais, bet dar ir glaistytą sūrelį pridėti.

Tačiau progimnazijos direktorius Alfredas Paberžis neslepia, jog pačios valgyklos dienos gali būti suskaičiuotos. Anot jo, Savivaldybei nedotuojant valgyklos išlaikymo išlaidų, kylant minimaliam darbo užmokesčiui ir mažėjant valgančių vaikų, verstis vien iš apyvartos darosi per sunku.

Direktorius svarsto, jog iki šiol pačiai maitinimą organizuojančiai mokyklai jau kitąmet gali tekti ieškoti tokias paslaugas teikiančios privačios įmonės.

Pietūs kirminui nuraminti

Kad dėl įkainių, nebeatitinkančių realios maisto produktų kainos, mažinamos porcijos nemokamai valgantiems vaikams, pripažįsta ir Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos direktorius bei Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus vadovas Romualdas Grilauskas.

Kaip drastiškai pabrangus maisto produktams išmaitinti nemokamą maitinimą gaunančius mokinius prieš trejetą metų patvirtintais įkainiais – mįslė mokyklų valgyklų šeimininkėms. V. Bulaičio nuotr.

„Mokinių maitinimą organizuojanti įmonė keisti sumą maisto produktams pirkti gali tik pasikeistus Vyriausybės nutarimui. Visi akivaizdžiai matome, kad produktai brangsta, ir suprantame, kad už tokią kainą kaip prieš metus tokio paties svorio patiekalo nebeįmanoma pagaminti. Sakydami, kad išsisukame su įkainiais, patvirtintais prieš trejetą metų, apgaudinėtume vieni kitus“, – aiškino direktorius.

Mokyklų valgyklose kabo po du skirtingus valgiaraščius – valgantiesiems nemokamai ir už savus pinigus. Nors ir vieni, ir kiti gali rinktis iš 3–5 patiekalų, R. Grilauskas neslepia, jog pagamintųjų valstybės remtiniesiems svoriai mažesni.

Pavyzdžiui, vakar „Žemynos“ valgykloje nemokamai valgantys mokiniai pusryčiams galėjo rinktis arbatą, bandelę arba vaisių, du paprastus, be įdaro lietinius arba varškėtukų. Pietums – 250 g pupelių sriubos, 80 g kiaulienos plovo arba 150 g keptų varškėčių, 50 g šviežių pomidorų salotų ir 100 g įvairių vaisių sulčių.

„Ar paauglys bus sotus nuo 80 g plovo ir 250 g sriubos? Dar pusė bėdos, betgi visi paaugliai, ypač berniukai, nori daugiau pavalgyti“, – sako R. Grilauskas.

Pusryčiai, direktoriaus nuomone, juo labiau tėra simboliniai nei iš tiesų pasotinantys vaiką iš skurstančios ir turtingo stalo sau leisti negalinčios šeimos. Vis dėlto ne retam mokiniui ir du nemokamai gaunami paprasti lietiniai blyneliai yra jau nemaža paskata nevėluoti į pirmąją pamoką.

„Aš pats į mokyklą atėjęs 7.20 val. valgykloje jau randu vaikų, prašančių pusryčių“, – „Sekundei“ pasakojo direktorius.

Kaime išrankesni

Miesto mokykloms nebeišgalint pasotinti auklėtinių iš socialiai remtinų, skurstančių šeimų, rajono švietimo įstaigos teigia išsiverčiančios ir su minimaliais įkainiais.

Panevėžio rajone maisto produktams pirkti nemokamai valgančio vaiko pusryčiams skiriama 0,65 Eur, pradinukų pietums – 1,35 Eur, o 5–12 klasių mokinio pietus šeimininkės turi pagaminti produktams išleisdamos ne daugiau nei 1,52 Eur.

Rajone nemokamai mokyklose valgo 947 vaikai. Vien Naujamiesčio gimnazijoje nemokamus pietus ir pusryčius gauna maždaug 50 proc. jos auklėtinių.

Mokyklos direktorės Daivos Dirsienės teigimu, tokių įkainių pakanka vaikams ne vien kirminui numalšinti.

„Nemokamai valgantys vaikai neretai net nesuvalgo visko, kas yra lėkštėje. Dalis nepratę prie naminio maisto. Šeimose dažniau valgo pusgaminius – dešrelių pasišildo, sumuštiniais pilvus užkemša. Dalis vaikų mieliau juos rinktųsi, o ne mokyklos valgykloje gaunamą sriubą ir kotletukus“, – pažymi D. Dirsienė.

Anot jos, naminiu maistu sočiai ir skaniai pamaitinti vaikus vietinės individualiosios įmonės šeimininkėms kol kas sekasi apeinant kainų pasiutpolkę. Pasak direktorės, puikų rūsį turinti valgykla, pavyzdžiui, daržovių nusiperka tiek, kad užtektų visam šaltajam sezonui.

„Mums gerai, kad nereikia, kaip kad kitoms mokykloms, pirkinėti kas mėnesį ar kas ketvirtį“, – sako D. Dirsienė.

Šturmuos ministeriją

Sąlygų iš anksto ir ilgam apsirūpinti maisto produktais neturinčių miesto mokyklų vadovai imasi žygių, kad įkainiai būtų peržiūrėti. Lapkričio viduryje į posėdį planuojanti rinktis Panevėžio švietimo taryba svarstys siūlymą merui, kad šis inicijuotų kreipimąsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl įkainių pirkti maisto produktams, skirtų nemokamai maitinti mokinius, padidinimo.

„Iš tiesų už tokią sumą, kokia dabar galioja, vaikams iš socialiai remtinų šeimų tenka labai menkas maistas“, – motyvuoja Švietimo tarybos pirmininkas R. Grilauskas.

Neseniai 17 proc. įkainius savo pavaldžioms 23 mokykloms padidino Švietimo ir mokslo ministerija.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų