Pokyčiai nuo metų pradžios, kai įsigaliojo naujos prekybos alkoholiu taisyklės, akivaizdūs. Tik jie – priešingi valdžios lūkesčiams.

Nelegaliam alkoholiui atėjo aukso amžius

Nelegaliam alkoholiui atėjo aukso amžius

Ambicingus valdžios ketinimus pažaboti lietuvių svaigalų troškulį apgaubė tirštas šešėlis. Nuo griežtų alkoholio apribojimų praėjus beveik pusmečiui, nelegali alkoholio prekyba šoktelėjo į neįtikėtinas aukštumas.

 

Šiųmetė sausio pirmoji Lietuvai prognozavo „sausmetį“. Valdžios sprendimai sutrumpinti alkoholio prekybos laiką parduotuvėse bei pavėlinti amžių, nuo kada galima vartoti svaigiuosius gėrimus, priminė sausąjį įstatymą. Tačiau netrukus bandymas išblaivinti tautą apsivertė aukštyn kojom.

Nelegalios alkoholio prekybos tyrimus atliekančios organizacijos konstatuoja, kad šioje rinkoje taip gerai seniai nėra buvę. Tokių verslininkų paslaugos tiek miestuose, tiek kaimuose klesti darbo dienų rytais ir vakarais. O piko sulaukiama sekmadienio popietę, kai parduotuvės po 15 val. baigia svaigiųjų gėrimų prekybą.

„Žiemą gal taip nesimatė, kol buvo tamsu. Dabar, saulei vėlai leidžiantis, sekmadienio popietę pats sujudimas“, – apie alkoholio apribojimo rezultatus pasakojo keturias parduotuves Panevėžio rajone – dvi Krekenavoje, po vieną Linkaučiuose ir Upytėje valdančios įmonės savininkas Gediminas Ražauskas.

Taromatas – liudininkas

G. Ražausko samdomos pardavėjos nusižengti nuo metų pradžios įsigaliojusiam alkoholio prekybos laikui galimybės neturi – parduotuvių savitarnos kasos automatiškai nepriima svaigiųjų gėrimų jų prekybos draudimo metu. Tačiau verslininkas tiki, kad eilinėje parduotuvėje, kur kasos aparatai paprasti, įsigyti tokią prekę nesudėtinga. Tik ne vien ten esą žmonės skalauja po vakaro išdžiūvusias gerkles.

Prekybos įmonę Trakiškyje turinti Janina Krikštaponienė pastebi, kad policija nelegalią prekybą kontroliuoja tik parduotuvėse, o taškų šeimininkai esą verslauja laisvai.

„Turime prie parduotuvės taromatą, jau iki 10 valandą į jį patenka plastikiniai buteliai. Girtuokliai tikrai nekaupia jų, tik nusipirkę alaus, neša tarą priduoti ir už gautus centus vėl perka. Tik kur ryte jie alkoholio nusiperka, Dievas žino. Kokio alkoholio nusiperka – taip pat Dievas žino“, – sakė G. Ražauskas, iki šiol nedrįsęs net suskaičiuoti, kiek valdžios priemonės pažaboti alkoholio vartojimą atsiliepė jo verslui. Pasak pašnekovo, aišku viena – nuostoliai dideli.

Verslininkas nė neabejoja, kad toks įstatymas sėkmingai peni vadinamuosius nelegalios prekybos „taškus“. Jie kuriasi tiesiog gyventojų namuose.

Brangiau, bet nors ir naktį

Net tris tokias klestinčias šešėlines prekyvietes vietiniai žmonės gali šiandien išvardinti Geležių miestelyje. Kalbinti apylinkių gyventojai pasakoja, kad sekmadieniais po 15 valandos tokiuose „taškuose“ net ir eilės nutįsta. Klientų taip pat netrūksta ir darbo dienomis, kai parduotuvėse dar negalima arba jau nebegalima numalšinti troškulio.

„Litrą pigiausio alaus „taškuose“ parduoda už 2 eurus, nors parduotuvėje jis kainuoja apie 1,20 euro. Geriančiųjų tai nesustabdo – jie gerti nori nepaisydami parduotuvių darbo laiko. Kiek girdėjome, nelegalūs pardavėjai alaus atsiveža iš artimiausių miesto parduotuvių“, – „Sekundei“ pasakojo viešinti pavardės nesutikę žmonės.

Naujieji „verslininkai“, pasak kalbėjusiųjų, pasinaudojo ne tik sutrumpintu alkoholio prekybos laiku. Daugiau nei dešimtis nuolatinių klientų Geležių „taškuose“ esą lankosi dėl galimybės velnio lašų gauti skolon.

„Anksčiau ir vietinis policijos įgaliotinis tokias vietas retsykiais patikrindavo, kaimo bendruomenės vadovai pasižiūrėdavo. O dabar šita prekyba klesti be baimės“, – pasakojo gyventojai.

Anot jų, ne vienas jau bandė ir policijai pranešti apie alkoholio „taškus“ Geležiuose. Tačiau pareigūnai esą nereaguoja arba prašo prisistatyti, o tas gali grėsti praturtėjusių prekybininkų kerštu skundikams.

Bijo skųsti

Skųsti nelegalių prekiautojų nedrįsta ir Trakiškyje daug metų parduotuvę turinti Janina Krikštaponienė. Tačiau moteris sakosi girdinti iš klientų, kad tokių vietų šiame kaime yra. Naujieji verslininkai, pasak pašnekovės, alkoholio atsiveža net iš Latvijos ir Lenkijos, kur jis pigesnis.

Labiausiai tokius „taškus“, J. Krikštaponienės teigimu, maitina apribotas alkoholio prekybos laikas.

„Mes jau ne kartą esame sulaukę policijos tikrinimų: pareigūnai budi prie parduotuvės, siunčia tariamus pirkėjus. O „taškus“ jiems pažaboti tikriausiai sudėtingiau nei mus – reikia tiksliai žinoti informaciją apie nelegalią prekybą. O kas čia nebijos tų prekiautojų išduoti – juk akis išdraskys atėję“, – nuogąstavo parduotuvės savininkė.

Girtuoklystės neįveikia ir Vadokliai. Čia mieste neblaivūs asmenys šlitinėja ir rytais, ir vakarais. Tačiau seniūnas Vytautas Kaupas teigia, kad iki jo žinios apie nelegalias alkoholio prekybos vietas neateina. Tokia informacija, anot jo, dalinamasi nebent tarp pačių gyventojų.

„Nežinau nė vienos nelegalios alkoholio prekybos vietos. Bet girtų po miestelį dažnai vaikšto, net klebonas jau ragino žmones taip atvirai nebešlitinėti viešumoje neblaiviems“, – pripažino seniūnas.

Taškų nepastebi

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, šiais metais dėl nelegalios prekybos alkoholiu Panevėžio rajone surašytas tik vienas protokolas. Dar šiokių tokių smulkių pažeidimų nustatoma legalios prekybos vietose. Tačiau šie pažeidimai, pasak komisariato atstovės spaudai Karolinos Miganovičienės, nereiškia, kad po sausio 1-ąją įsigaliojusių alkoholio apribojimų masiškai įsisiūbavo šešėlinė alkoholio prekyba. Policija esą tokių pokyčių nepastebėjo.

Nelegalios prekybos alkoholiu atvejų, pašnekovės žiniomis, po vieną kitą būdavę ir anksčiau. Net ir „Sekundės“ pašnekovų minėtuose Geležiuose pareigūnai seniau yra nubaudę nelegaliai alų namuose pardavinėjusį asmenį.

Dabar apie čia veikiančius alkoholio „taškus“ policija tikina neturinti žinių – tokios informacijos niekas nėra pranešęs. Visgi policija neneigia, kad tokių pažeidimų gali būti, tik žmonės bijo skųsti.

„Lietuviams trūksta sąmoningumo viešinant tokius pažeidimus. Kas patys perka, neskundžia. O kai praneša, policijai sunku įrodyti nelegalios prekybos faktą“, – aiškino K. Miganovičienė.

Sužinojus, kad kokia bobutė keliems seneliams pardavinėja naminį alų, pričiupta pažeidėja teisinasi tariamomis vaišėmis, tikina pati kartu gerianti. O norint įrodyti tokį nusikaltimą, pasak K. Miganovičienės, neužtenka rasti alkoholio – reikia užfiksuoti patį pirkimą.

Už nelegalią prekybą, priklausomai nuo alkoholio rūšies, veiklos masto ir kitų aplinkybių, piniginė bauda gali siekti nuo 150 iki 300 eurų.

Nelegalios prekybos alkoholiu, tabako gaminiais ir degalais žemėlapyje – beveik vienas šešėlis. Beseselio.lt nuotr.

Šešėlio atgimimas

Nors Panevėžio policija nelegalių alkoholio prekybos „taškų“ neranda, šeštus metus šešėlinės prekybos mastą Lietuvoje stebinti viešoji įstaiga „Lietuva be šešėlio“ savo svetainėje nuolat fiksuoja žmonių pranešimus apie tokius pažeidimus. Šešėlio žemėlapyje, kuriame žmonės gali žymėti nelegalias alkoholio, tabako ir degalų prekybos vietas, ši įstaiga per savo gyvavimo metus vien Panevėžio mieste yra užfiksavusi apie 40 „taškų“, o rajone – daugiau nei dešimtį. Du „taškai“ pažymėti jau minėtuose Geležiuose. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Panevėžio mieste paviešinti 4, o rajone – 6 nelegalios prekybos „taškai“. Nė viena tokia vieta nuo sausio dar neuždaryta.

„Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys „Sekundei“ teigė, kad pokyčiai nuo metų pradžios, kai įsigaliojo naujos prekybos alkoholiu taisyklės, akivaizdūs. Tik jie – priešingi valdžios lūkesčiams.

„Iš nepatvirtintų ženklų matome, kad šešėlinė prekyba atsigauna. Atsiranda naujų būdų nelegaliai prekiauti, nauja rinka, nauji žmonės ateina į šį „biznelį“, – teigė K. Kupšys.

Anot jo, prekiautojai pasinaudojo ne tik sutrumpintu prekybos alkoholiu laiku, bet ir pailgintu amžiumi, kai negalima nusipirkti svaigiųjų gėrimų. Nelegaliais prekybos „taškais“, internetine alkoholio prekyba, tokių prekių privežimo paslaugomis sparčiai ėmė naudotis iki 20 metų jaunuoliai.

Taip pat suklestėjo ir nelegali tabako gaminių prekyba. Per pastaruosius metus tuščių cigarečių pakuočių su ženklais, liudijančiais jų nelegalumą, padaugėjo 2 proc.
„Jei valstybės požiūris į žalingų įpročių prevenciją liks toks pat, žmonės tikrai nesiliaus rūkyti ir vartoti alkoholio. Bet bus daugiau nelegalios prekybos ir mažiau legalios“, – neabejoja K. Kupšys.

Komentarai

  • gryna teisybe

    • Atsakyti
  • „Velnio lašų“… Aukštoji žurnalistika bl..

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų