Vilniaus gatvės 23-iojo namo bendrija nusprendė, kad pirmame jų namo aukšte norintys įsikurti juvelyrai – nepageidaujami kaimynai. Visgi pirmos instancijos teismas pripažino, kad tokia gyventojų nuomonė – ne priežastis neleisti name įsikurti verslui.

Neįsileidę verslo gavo antausį

Neįsileidę verslo gavo antausį

 

Aukštaitijos sostinėje – precedento neturinti byla. Daugiabučio gyventojai pralaimėjo prieš verslininkes. Teismas leido pakeisti buto paskirtį į komercinę ir įrengti atskirą įėjimą, nors namo bendrija nebuvo davusi tam sutikimo.

Vilniaus gatvės 23-iojo namo gyventojų dauguma nusprendė, kad pirmame jų namo aukšte norintys įsikurti juvelyrai – nepageidaujami kaimynai. Gyventojai baiminasi, kad pradėjus rekonstruoti patalpas gali būti pakenkta namo konstrukcijoms. Be to, nėra garantijų, kad po kurio laiko patalpos nebus perleistos triukšmingesniems verslininkams. Visgi pirmos instancijos teismas pripažino, kad tokia gyventojų nuomonė – ne priežastis neleisti name įsikurti verslui.

Prie pat Panevėžio centrinės turgavietės esančio Vilniaus g. 23-iojo namo bendrijos pirmininkas Pavelas Zonovas „Sekundei“ tvirtino, kad gyventojų susirinkime be jokių diskusijų buvo nuspręsta nesutikti su vieno iš pirmame aukšte esančių butų savininkų prašymu pakeisti patalpų paskirtį į komercinę. Čia planuojama atidaryti juvelyrinių dirbinių parduotuvę. Nors įėjimas į patalpas būtų įrengtas iš gatvės pusės ir gyventojams tarsi neturėtų sudaryti nepatogumų, tačiau šie išsigando, jog buto rekonstrukcija gali gerokai pakenkti namo konstrukcijoms. Pasak pirmininko, būtent tame namo kampe, kur planuoja įsikurti verslininkai, jau dabar pasėdę pamatai.

„Rūsyje, kur jau yra komercinės patalpos, drėksta ir šlampa sienos. Jau dabar pamatas stipriai pasėdęs, tad jeigu prasidės patalpų rekonstrukcija, situacija gali tik dar labiau pablogėti. Be to, ne taip seniai skilo siena virš norimo rekonstruoti buto, tad bet kokia intervencija tik dar labiau pablogins seno namo konstrukcijų būklę“, – pasakojo P. Zonovas.

Baimių turi daug

Pirmininko teigimu, verslininkių pateiktas rekonstrukcijos projektas pasirodęs labai nekonkretus, nėra aišku, kokie darbai bus atlikti, kaip bus perplanuojamos patalpos, projekte kažkur dingo net balkonai. Taip pat nėra išspręsta ir automobilių statymo problema.

„Projektas pateiktas kaip kokia špargalė, iš kurios niekas neaišku, bet teismui pasirodė kitaip. Kita vertus, šių verslininkų juvelyrinė parduotuvė, esanti centre, jau ne kartą buvo apiplėšta, tad kur garantijos, kad ir mums nepablogės kriminogeninė situacija. O po keleto metų patalpos gali būti parduotos ir čia jau galės įsikurti bet kas kitas. Pagaliau kris ir aplinkinių butų vertė“, – baiminosi P. Zonovas, pats gyvenantis verslininkėms priklausančio buto kaimynystėje.

Jo teigimu, jau prieš gerą dešimtmetį buvo bandoma pakeisti šio buto paskirtį, bet tąkart viskas taip ir nurimo. Tačiau dabar, butą paveldėjus dviem seserims, strategiškai patogioje vietoje, prie pat įėjimo į centrinę turgavietę, esančias patalpas vėl nuspręsta paversti komercinėmis.

Šio Vilniaus gatvės daugiabučio gyventojai nesutiko, kad pirmame aukšte esančiame bute po rekonstrukcijos duris atvertų juvelyrinių dirbinių parduotuvė, tačiau teismas nusprendė, jog kaimynų nenoras negali būti kliūtis verslo plėtrai daugiabutyje.

Noras – dar ne viskas

Teisme namo bendrijai ir verslininkams buvo siūloma taikiai susitarti. Verslininkai įsipareigojo čia neužsiimti jokia kita nei juvelyrinė parduotuvė verslu, tačiau toks kompromisas netenkino namo bendrijos. Anot P. Zonovo, net ir tokiu atveju nėra garantijos, kad po kelerių metų patalpos nepereis į kitų verslininkų rankas ir nebus atvertas kelias čia verstis kita veikla. Tokie gyventojų argumentai neįtikino Panevėžio apylinkės teismo. Jis nustatė, kad nuogąstavimai dėl namo konstrukcijų būklės blogėjimo nepagrįsti, nes įrengiant atskirą įėjimą į patalpas laiptų konstrukcija bus statoma visiškai neliečiant pamatų ir sienų. O bendrijos nurodyti įtrūkimai sienoje – nežymūs ir nekelia grėsmės pastato stabilumui. Planuojami atlikti darbai irgi priskiriami prie paprastojo remonto darbų. Be to, įrengus atskirą įėjimą, teismo nuomone, bus užtikrintas daugiabučio gyventojų privatumas ir dėl to neturėtų padidėti pašalinių žmonių srautas į bendras patalpas. Teismas atsižvelgė į tai, kad įėjimas į juvelyrinę parduotuvę būtų prieš pat centrinės turgavietės įėjimą, kur ir taip intensyvus judėjimas, taip pat šalia rekonstruojamų patalpų, rūsyje, jau yra komercinės patalpos, tad gyventojai turėtų būti apsipratę su tokia namo specifika. O juvelyrinės parduotuvės veikla nepasižymi dideliu žmonių ar automobilių judėjimu, dėl ko galėtų padidėti triukšmas.

Žemės sklypas prie daugiabučio namo priklauso valstybei, ne pačiam daugiabučiui. Todėl gyventojai neturi teisės uždrausti kitiems asmenims eiti per jų namo kiemą ar jame statyti automobilius.

Teismas, nusprendęs, kad vien nuogąstavimai dėl galimų nepatogumų ir nenoras prarasti įprastas gyvenimo sąlygas negali būti rimtas argumentas prieštarauti čia įsikurti smulkiajam verslui, leido atidaryti juvelyrinę parduotuvę be gyventojų pritarimo.

Liko skolingi

Dėl savo ramybės bylinėjęsi gyventojai dar ir pakratys pinigines.

Jiems ir namo bendrijai priteista sumokėti ieškovės patirtas išlaidas advokato paslaugoms – 1583,11 Eur. Ši suma lygiomis dalimis buvo padalyta namo bendrijai bei dar dviem butų savininkams, kurie bendrijai nepriklauso, – kiekvienam po 527,70 Eur.

„Dar pasitarsime su namo valdyba ir advokate, bet tikriausiai sprendimą skųsime. Mums buvo šokas ne dėl to, kad be gyventojų daugumos sutikimo yra leista čia įrengti komercines patalpas, o todėl, kad bylinėjimosi išlaidos buvo padalytos ir niekuo dėtiems gyventojams“, – kalbėjo P. Zonovas.

Jo teigimu, atsakovais buvo pripažinta ne tik namo bendrija, bet ir butų savininkai, kurie nepriklauso bendrijai. Jam nesuprantama, kodėl atsakomybėn patraukti tik du butų savininkai, kai nepriklausančiųjų bendrijai ir nepritarusiųjų verslininkų norui keisti patalpų paskirtį name yra gerokai daugiau.

„Dar turime trisdešimt dienų apskųsti sprendimą. Bent jau turime padėti tiems gyventojams, juk dabar jiems teks mokėti po daugiau kaip penkis šimtus eurų už nežinia ką. Net advokatė nesupranta, kodėl taip buvo paskirstytos teismo išlaidos“, – stebėjosi namo pirmininkas.

Susisiekti su Vilniaus g. 23-iajame name parduotuvę planuojančiomis atidaryti verslininkėmis „Sekundei“ nepavyko. Teisme joms atstovavęs advokato padėjėjas Rolandas Rutė teigė, kad ieškovės šiuo metu išvykusios į užsienį, o jis negalintis komentuoti bylos detalių.

Komentarai

  • pirma be namo daugumos negalima keisti pagrindiniu konstrukciju,jokiu duru,langu,angu daryt!!!!!!be leidimo ir sutikimo net kondicionieriaus pastatyt ant isorines namo sienos negalim!!!,net balkono be leidimo negalima istiklint!!!! nes isorines pagrindines sienos visu bendra nuosavybe !!!!! idomu kokiais istatymais remesi teismas!!!turbut pinigais!!!

    • Tai namas jau nebėra mūsų bendra nuosavybė?

    • bendrija pasiskelbs ramaus tylaus gyvenimo uab-u ir pareikš kad komercijos šurmulys nesiderina?

    • Teismas gali ne tik leidimą duoti, bet nuosavybę konfiskuoti, jei taip bus parašyta įstatyme.

      • o jeigu istatymas kalba kitaip?

  • gyvename ir vargstame dėl to kad sutikome kažkada su verslininkų idėjomis ir norais.

    • Atsakyti
  • O kai bute įrengia valandinį viešbutį, tai tada kaimynams geriau?

    • kai laiptinė turės kodinę spyną, tada tokie valandinio viešbučio lankytojai liks kieme.

      • Savininkas kodą žinos ir dalins visiems norintiems.

        • 35 eur už 3 valandas vaikštant bendra daugiabučio laiptine?

Rodyti visus komentarus (10)

Atsakymas į jeigu taip komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų