Socialinėje įmonėje „Baltic Home“ dirbantys panevėžiečiai jaučiasi išnaudojami – atlyginimai vėluoja, jie verčiami eiti nemokamų atostogų ir net reikalaujama iš darbo išeiti savu noru.

Neįgalieji jaučiasi engiami

Neįgalieji jaučiasi engiami

Siuvimo paslaugas teikiančioje socialinėje įmonėje dirbantys negalią turintys panevėžiečiai baiminasi likti be pragyvenimo šaltinio – jie spaudžiami iš darbo išeiti savu noru. Tačiau įmonės atstovai tvirtina, kad kai kurie tiesiog naudojasi savo negalia ir mokėti atlyginimo vien už tai, kad žmogus atėjo į darbą, negali.

Neįgaliųjų integracija į darbo rinką – vis dar opi problema. Nors mieste veikia ne viena socialinė įmonė, įdarbinanti negalią turinčius žmones, ne visose jie jaučiasi vertinami ir reikalingi. Siuvimo paslaugas teikiančioje įmonėje „Baltic Home“ nuo praėjusių metų rudens dirbanti panevėžietė, nenorėjusi atskleisti tikrojo savo vardo, guodėsi, kad darbuotojai čia yra kaip šuniui penkta koja. Anot moters, atlyginimai nuolat vėluoja, darbuotojai verčiami eiti ne tik nemokamų atostogų, bet ir spaudžiami rašyti prašymus iš darbo išeiti savu noru. Nuo įtampos ir streso ne vienam pašlijo sveikata, mat valdžia jų darbą vertina ne pagal padarytą kiekį, o išdirbtas minutes – prie siuvimo mašinų palinkę darbuotojai priversti dirbti pagal chronometrą. Tačiau įmonės atstovai tvirtina, kad kai kurie darbuotojai naudojasi savo negalia ir atlygį nori gauti tik už tai, kad atėjo į darbą.

Kaip „Sekundei“ pasakojo socialinėje įmonėje vis dar dirbanti panevėžietė, paskutinį atlyginimą iš savo darbdavio ji gavusi birželio mėnesį. Dalis darbuotojų trims savaitėms buvo išvyti nemokamų atostogų, o dabar spaudžiami, kad parašytų prašymą, jog darbą paliekantys savu noru. Anot moters, nors motyvuojama, kad nėra darbo, tačiau taip siekiama atsikratyti neįtikusių darbuotojų.

„Paradoksalu, kad dar prieš Kalėdas įmonė persikėlė į naujas patalpas, gražiai išsireklamavo, kaip sukūrė daug naujų darbo vietų, o dabar lengva ranka pradeda visus atleidinėti. Be galo skaudu, kai turi sveikatos negalią, o su tavimi šitaip elgiamasi“, – guodėsi moteris.

Jos teigimu, viskas prasidėjo tada, kai prie siuvyklos vairo stojo nauja direktorė. Jai atėjus didelė dalis darbuotojų paliko darbovietę – iš dviejų pastato aukštų dabar dirbama tik viename. Jeigu iš tiesų dėl sumažėjusių darbo apimčių reikia mažinti darbuotojų skaičių, anot panevėžietės, tą reikėtų daryti civilizuotai – atleisti pagal etatų mažinimą. Tuomet darbuotojai bent kuriam laikui būtų socialiai apsaugoti.

„Iki Naujųjų metų viskas buvo gerai, o paskui, pasikeitus valdžiai, prasidėjo chaosas. Visus kaip šunis už durų guja. Bet jeigu nėra darbo, turėtų atleisti pagal etatų mažinimą, o ne liepti patiems rašyti prašymą, kad išeina savu noru. Ką aš darysiu nuėjusi į Darbo biržą – sakys, juk pati išėjai, vadinasi, nenori dirbti“, – kalbėjo pašnekovė.

Darbas pagal laikrodį

Moteris pasakojo, kad „Baltic Home“ ji dirba kartu su savo vyru, tad jeigu abiem tektų išeiti, išgyventi vien tik iš neįgalumo išmokų būtų sunku. O rasti darbą negalią turintiems žmonėms itin menkos galimybės, mat ne visi fizinės ištvermės reikalaujantys darbai tinkami. Tuo labiau kad darbdaviai ir sveikų darbuotojų tokio amžiaus kaip ji su vyru kratosi.

„Vyrui jau liepė pačiam eiti iš darbo, man gresia tas pats. Esu, kaip ir daugelis kitų, priimta kaip mokinė. Man jau 55-eri ir dirbti kelis mėnesius mokine nenorėjau, juk net neskaičiuojamas darbo stažas. Bet kentėjau, manydama, kad tai laikina, o dabar veja lauk“, – likti be pragyvenimo šaltinio baiminosi moteris.

Anot darbuotojos, nors oficialiai jie į darbą buvo priimti kaip mokiniai, iš tiesų niekas net nesistengė jų mokyti. Pirmą dieną parodė, kaip siūti, o daugiau – jau paties žmogaus reikalas. Tačiau niekada prie siuvimo mašinos nesėdėjusiam tokių „mokymų“ neužtenka. Negana to, kaip žmogus dirba, buvo pradėta skaičiuoti ne pagal atliktą darbą, o kiek laiko darbuotojas palinkęs prie siuvimo mašinos – technologės prie siuvėjų buvo priverstos skaičiuoti laiką minučių tikslumu.

„Joms buvo liepta skaičiuoti laiką, bet jau kantrybė trūko būti taip išnaudojamiems. Juk vienas per tą patį laiką gali susiūti kalną siuvinių, o kitas – vos vieną. Norisi dirbti, bet įmonė mus engia. Gauna nemažas subsidijas už neįgaliųjų įdarbinimą, tačiau darbuotojai paskutinėje vietoje. Tik dažnas kenčia, nes rasti kitą darbą neįgaliam žmogui nėra taip lengva, o kiti dar ir įvairių paskolų turi pasiėmę“, – guodėsi panevėžietė.

Sulaukė priešiškumo

Bendrovės „Baltic Home“ projektų vadovė Kristina Rapkevičienė teigė, kad šiais laikais rasti gerą siuvėją – itin sudėtinga, todėl geri darbuotojai įmonėje yra palaikomi ir skatinami, tačiau dalis darbuotojų tiesiog naudojasi savo negalia ir atlyginimą nori gauti vien už tai, kad atėjo į darbą. Ji neslėpė, kad šiuo metu įmonės situacija nėra labai gera, tad atlyginimai išties vėluoja, tačiau ne daugiau nei dešimt dienų. Stengiamasi, kad darbo užmokestis pirmiausia būtų išmokėtas uždirbantiesiems mažiausiai ir jį žmonės gautų bent iki kito mėnesio pabaigos.

„Tikrai nėra taip, kad žmonės negauna atlyginimo kelis mėnesius, vėlavimų yra, bet stengiamės, kad iki mėnesio galo būtų atsiskaitoma. Apie tai žino ir Darbo inspekcija“, – tvirtino K. Rapkevičienė.

Jos teigimu, kai kurių darbuotojų nepasitenkinimas kilo, kai iš jų buvo pradėta reikalauti dirbti. Mat dažnas į mokymo centrą priimtas mokiniu darbuotojas net nesistengdavo išmokti siūti, o mokyti net pusę metų įmonei per didelė prabanga. Tuo labiau kad dabar atsirado itin daug naujų užsakymų. „Baltic Home“ siuva baldų apmušalus, namų dekoro prekes bei kitus siuvinius tokioms įmonėms kaip „Dominari“, „Panevėžio linas“, „Ikea“, tad kokybė turi būti nepriekaištinga. Iš mokymo centro darbuotojus perkėlus į gamybinę veiklą ir kilo pasipriešinimas.

„Darbuotojai mokymo centre nekuria jokios pridėtinės vertės, dažnas net nesirengia mokytis – kaip jie patys sako, o kam stengtis, jeigu vis tiek minimumą gaus. Kai perkėlėme juos prie realių darbų, iš karto atsirado priešiškumas – nesiūsiu, nedarysiu, nemoku, aš mokinys. Suprantu, reikia laiko naujam žmogui įsivažiuoti, bet ne visų metų“, – pasakojo „Baltic Home“ atstovė.

Jos teigimu, kai žmogus rodo norą dirbti, ir bendrovė suinteresuota tokį darbuotoją palaikyti, paskatinti, padėti. Bet nemažai yra tokių, kurie piktybiškai vengia dirbti ar net darbo vietoje pasirodo neblaivūs. Pasak K. Rapkevičienės, buvo tokių situacijų, kai nuo žmogaus aiškiai sklido alkoholio tvaikas, tačiau šis atsisakė pasitikrinti blaivumą, motyvuodamas, kad yra neįgalus.

„Yra žmonių, kurie gali sau leisti ateiti į darbą su kvapu. Pati kartą autokrautuvo vairuotoją, kuris įpūtė net 2 promiles alkoholio, išsiunčiau namo. Ne tik nušalinau nuo darbo, bet neleidau iš teritorijos išvykti nuosava mašina, kuria tokios būklės atvyko į darbą. Pati esu mama, tad negaliu leisti, kad toks žmogus išvažiuotų į gatves“, – kalbėjo K. Rapkevičienė.

Ne baudžiavos laikai

Ji neneigė, kad siuvėjų darbo našumą buvo imta matuoti minučių tikslumu. Tokių priemonių buvo imtasi darbuotojus siekiant labiau paskatinti, kad patys pamatytų, kiek per aštuonių valandų darbo dieną iš tiesų dirba. Mat iki šiol kas ką norėjo, tas tą ir darė. Nors už neįgaliųjų įdarbinimą įmonė gauna subsidijas, tačiau 60 proc. darbo užmokesčio fondo turi sumokėti pati, tad jeigu žmogus tik imituoja darbą, jį išlaikyti verslui yra nuostolinga.

„Būdavo, kad po keturių penkiolika atsistoja ir išeina – man autobusas, bet jeigu grafikas nustatytas iki 17 valandos, darbuotojas turėtų prisiderinti. Juk mieste autobusai važiuoja ne tik iki 17 valandos. Arba nuolat vėluoja grįžti iš darbo pertraukų. Kai toks chaosas, toliau dirbti neįmanoma, tad pradėjome reikalauti tvarkos, tai daugeliui nepatiko“, – pasakojo projektų vadovė.

Jos teigimu, darbo sąlygos įmonėje išties geros: supirkta naujausia įranga, patalpos jaukios ir šiltos.

Jeigu reikia, darbuotojai išleidžiami darbo metu pas gydytojus, ir šių valandų neprašoma atidirbti. Kai darbo mažiau, penktadieniais visi paleidžiami anksčiau. Technologės ne tokiems įgudusiems siuvėjams duoda kuo lengvesnį gaminį, kad tik žmogus galėtų daugiau darbo padaryti. Mat kuo greičiau jis padaromas, tuo užsakovas duoda daugiau užsakymų. Išties yra nemažai žmonių, kurie į savo darbą žiūri atsakingai ir dirba labai gerai. Bet kai darbuotojai neturi motyvacijos, net ir geriausios darbo sąlygos nepadės.

„Žmonės turi norėti dirbti, o ne tik atsėdėti tas valandas darbe. Bet kai kurių požiūris toks, o kam stengtis, juk vis tiek mažiau nei minimalus atlyginimas negaus. Dažnas jų naudojasi savo neįgalumu – neva jūs privalote mus išlaikyti. Bet mes nieko neprivalome. Šie darbuotojai yra lygiai tokie patys kaip visi, tik turi tam tikrų darbo apribojimų. Kita vertus, juk ne baudžiavos laikai, žmonės visada turi galimybę rinktis, bet tikriausiai patys supranta, kad tokių šiltnamio sąlygų niekur kitur nebus“, – sakė K. Rapkevičienė.

Parama verslui

*Socialinių įmonių programa skirta labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų grupių integracijai į darbo rinką, šiuos asmenis įdarbinant socialinėse įmonėse. Jos tikslas – valstybės pagalbos lėšų pagalba skatinti tikslinėms grupėms priklausančių asmenų, negalinčių lygiomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, įdarbinimą.

*Neįgaliųjų socialinė įmonė turi išskirtines sąlygas dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Tokia įmonė taip pat nemoka pelno mokesčio bei gali gauti paramą darbo vietoms steigti.

*Viena iš valstybės pagalbos socialinei įmonei rūšių yra darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija, skiriama iš dalies kompensuoti įmonės išlaidas.

*Darbo užmokesčio kompensacija įdarbintam neįgaliajam yra mokama tol, kol asmuo dirba įmonėje ir yra neįgalus. Kompensacijos dydis kas mėnesį priklauso nuo faktiškai dirbto laiko.

*Socialinėje įmonėje neįgalieji turi būti darbinami neterminuotai arba ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Negali būti skiriamas bandomasis laikotarpis.

*Panevėžio mieste ir rajone yra 7 socialinės įmonės, kurias administruoja Panevėžio teritorinė darbo birža. Jose 2018 m. rugsėjo 1 d. dirbo ir buvo subsidijuojami 288 neįgalieji.

*Įmonę UAB „Baltic Home“ administruoja Klaipėdos teritorinė darbo birža.

Komentarai

  • Melage kristina nemoka su zmonem sneketi neisprusele .keikiasi maivosi eina prie vyru ir staiposi

  • Gerbiamasis „Aš” nors garsiai nenusišnekėki ir nešmeižki žmogaus.. Turgūt nelabai supranti kokie įstatymai už žmogaus šmeižtą nepagrįstai.Į akis tiesos nesugebi pasakyti, lengviau nesąmonę parašyti.
    Arba labai pavydi šiai moteriai kad sugeba visą kolektyvą suimti į rankas, pavydi charizmos, žmogaus veržlumo.
    Šaunuolė moteris, ji viena prieš „armiją” maištininkų, kurie dėstė savas taisykles vadovams, o ji vienintelė, kuri atėjusi pradėjo daryti taip kaip ir turi būti darbe, o ne poilsio namuose.
    Žinai žmogau, bedi pirštu į žmogų, bet likusieji keturi žiūri į tave.

  • kristina turi nagla snuki

  • kristina nieko nesupranta apie siuvima. kaip gali vadovauti toks zmogus.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų