BNS nuotr.

Nedarbo išmokos – ne visiems

Nedarbo išmokos – ne visiems

Nors gerų darbuotojų darbdaviai laukia išskėstomis rankomis, ne vienam yra tekę krimsti bedarbio duonos. Naujasis Darbo kodeksas yra sulaukęs nemažai kritikos, tačiau darbo netekę žmonės finansiškai labiau apsaugomi. Deja, ne visi dirbantieji žino, kokios valstybės pagalbos gali tikėtis.

Nuo liepos pirmosios darbo netekusieji, jeigu turi įgiję reikiamą darbo stažą, gali tikėtis gauti ne šešių, o devynių mėnesių nedarbo draudimo išmoką. Tiesa, reikės turėti įgijus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per dvejus metus.

Be to, nedarbo draudimo išmoka bus gerokai didesnė. Pastovioji išmokos dalis bus susieta su minimalia alga – ją sudarys 30 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA dydis, o kintamą šios išmokos dalį sudarys bedarbio buvusių draudžiamųjų pajamų vidurkis.

Tačiau ilgiau nei penkerius metus vienoje darbovietėje išdirbę ir atleisti darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, darbuotojai gali tikėtis gauti papildomų ilgalaikio darbo išmokų. Šios išmokos bus mokamos iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

Kaip teigė „Sodros“ Panevėžio skyriaus direktorius Alfonsas Petrauskas, norint gauti tokią išmoką, reikės atitikti tam tikras sąlygas. Į nedarbo išmoką galės pretenduoti tik tie, kurie vienoje darbovietėje be pertraukų pagal darbo sutartį išdirbo daugiau kaip penkerius metus: jeigu žmogus turi nuo 5 iki 10 metų stažą, jam priklausys vieno mėnesio, jeigu 10–20 metų stažą – dviejų, daugiau kaip 20 metų stažą – trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išmoka. Tiesa, jeigu iš darbo bus išeinama savu noru ar atleidžiant dėl darbuotojo kaltės, išmoka nepriklausys.

Nors ši naujovė įsigaliojo jau nuo liepos 1-osios, šią išmoką gavo itin nedidelis skaičius dirbančiųjų – net 80 proc. darbą Lietuvoje praradusių žmonių nesikreipė dėl tokios finansinės paramos, nors ši jiems ir priklausytų.

„Nežinia, ar gyventojai dar nežino apie naujovę, ar tiesiog Panevėžyje nėra tokių atleistų darbuotojų, nes kol kas nesame gavę nė vieno prašymo dėl ilgalaikio darbo išmokos skyrimo. Kodėl taip yra, nenorėčiau spėlioti“, – „Sekundei“ sakė A. Petrauskas.

Biudžetininkai nuskriausti

Ilgalaikio darbo išmoka yra skiriama nepriklausomai nuo kitų išmokų. Tad bent jau pirmieji mėnesiai netekus darbo finansiškai nebus skausmingi. Dėl ilgalaikės darbo išmokos reikėtų kreiptis ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo atleidimo dienos, bet ne anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams po atleidimo. Be abejo, jeigu nepraėjus trims mėnesiams žmogus vėl įsidarbina toje pačioje darbovietėje, išmoka jam nėra skiriama.

Deja, ilgalaikio nedarbo išmoka skiriama ne visiems dirbantiesiems, net jeigu jie ir atitinka visas numatytas sąlygas. Tokia finansinė parama nepriklausys biudžetinių įstaigų darbuotojams, mat šios įstaigos ir Lietuvos bankas nemoka 0,5 proc. tarifo įmokų nuo darbuotojo pajamų į Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Į šį fondą dalį lėšų suneša darbdaviai, dalį – valstybė.

„Tai nėra teisinga. Biudžetininkai ir taip nuskriausti. Minimalus atlyginimas kyla, vidutinė alga bei pensijos taip pat, o biudžetininkų algos nesikeičia jau nuo 2008 m., kai prieš krizę buvo sumažintos. Tuoj minimalus atlyginimas priartės prie vidutinio biudžetinėse įstaigose dirbančių specialistų darbo užmokesčio. Deja, jiems nepriklausys ir ilgalaikio nedarbo išmoka. Tokie yra politikų sprendimai, kuriuos kartais tiesiog sunku suprasti“, – teigė A. Petrauskas.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų