Neapsikentę „sprogo“ ir kultūrininkai

Neapsikentę „sprogo“ ir kultūrininkai

 

Nusivylę derybomis su valdžia, kultūros darbuotojai kitą savaitę rengiasi į Vilniuje vyksiančią protesto akciją. Kultūros puoselėtojai ketina priminti, kad jų atlyginimai jau kurį laiką nedidinti ir yra mažiausi ne tik visame šalies viešajame sektoriuje, bet ir vieni mažiausių visoje Europos Sąjungoje.

Besiruošiantieji protestui Vyriausybę kaltina nevykdant pažado suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius. Pernai Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis siekė 593 eurus atskaičius mokesčius, o šalies vidurkis – 747 eurai po mokesčių. Lietuvos kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis sako, kad greitu laiku jų atlyginimų vidurkis, matyt, prilygs minimaliai algai.

„Tokia situacija lemia labai blogą padėtį visoje kultūros srityje, ypač regionuose. Į juos nebeateina naujų žmonių, netenkame profesionalų. Pagaliau pati profesija tampa neprestižinė, o tai visgi yra kūrėjų, intelektualų darbas“, – sako R. Matulis.

Asociacijos prezidento teigimu, vidurkis 593 eurai skamba gana garsiai, tačiau realiai dauguma gauna apie 500 eurų į rankas.

„Kaip gali ateiti jaunas žmogus dirbti į kultūros sritį?“ – retoriškai klausia R. Matulis.

Pasak jo, kultūros ir meno žmonės ilgą laiką naudojo įvairias diplomatines priemones ir turbūt buvo vieni iš to nedaugelio, kurie nerėkavo dėl atlyginimų.

„Išėjimas į gatves įrodo, kad žmonių kantrybė ir diplomatijos priemonės išseko. Mes jaučiame, kad iš mūsų tyčiojamasi“, – konstatuoja asociacijos vadovas.

Diplomatijos nebeužtenka

R. Matulio teigimu, ministrai kalba, kad atlyginimai bus keliami, bet ne taip greitai, prašo palaukti, tačiau jų kadencija jau įpusėjo, o rezultato nematyti. Nors buvo prašyta nuo kitų metų kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų, bet pasiūlyta didinti vidutiniškai vos 21 euru.

„Jeigu šalis savo kūrėjus laiko paskutinėje vietoje ir dar sako, kad mes kažkada darysime, tampa kaip ir atviru pasityčiojimu, akibrokštu. Menininkai, kultūros žmonės kaip niekas kitas supranta valstybės padėtį, todėl jie ir yra tokie tolerantiški, diplomatiški. Jie visada buvo tie, kurie nekėlė ypatingų, didelių reikalavimų. Ir dabar reikalavimai tikrai neypatingi. Mes prašome bent jau sulyginti atlyginimus su švietimo darbuotojų. Dabar mūsų vidurkis mažesnis apie 140 eurų“, – sako R. Matulis.

Anot jo, jei kultūros darbuotojų prašymas bus ignoruojamas, jie žada imtis ir drastiškesnių priemonių.

„Jeigu jau „sprogsta“ inteligentai, tai yra tie, kurie visada stengiasi kultūringai spręsti problemas, tai jie niekada nebegrįžta atgal, o eina į priekį“, – nusiteikęs S. Matulis.

Jis mano, kad aikštė prie Vyriausybės bus pilna protestuotojų. Dalyvauti žada ne tik įvairių kultūros ir meno organizacijų, profesinių sąjungų atstovai. Jų palaikyti, kaip spėjama, ateis ir vilniečiai.

Pasak R. Matulio, reikalavimai nėra nepagrįsti, jie paremti atliktais tyrimais ir apklausomis. Šiuo metu regionuose trūksta per 500 kultūros darbuotojų, o per trejus metus į pensiją išeis dar 500. Esant tokiai situacijai greitai gali nebelikti kas dirbs.

Į protesto akciją besiruošiančios S. Myškienės teigimu, dešimt metų kalbama apie švietimą, dvidešimt metų apie mediciną, gaisrininkus – apie visus, o kultūros darbuotojai kantriai laukė dėmesio. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Iš idėjos nedirba

Panevėžio bendruomenių rūmų direktorė Sandra Myškienė taip pat svarsto važiuoti į protesto akciją Vilniuje. Tiesa, kol kas apie tai dar su kolegomis mažai kalbėta, nes tik vakar buvo paskutinė diena, kai baigėsi miesto gimtadieniui skirti renginiai.

„Svarbiausia atkreipti į save dėmesį, nes visi mus užmiršo. Dešimt metų kalba apie švietimą, dvidešimt metų apie mediciną, gaisrininkus – apie visus, o mes kantriai, kultūringai laukėme, kol į mus atkreips dėmesį“, – sako S. Myškienė.

Anot jos, trisdešimties metų darbo stažą, aukštąjį išsilavinimą turintis renginių organizatorius į rankas gauna apie 475 eurus, o neturintieji stažo – dar mažiau. Tiesa, jauni, kartais net ne vieną aukštojo mokslo diplomą įgiję žmonės ateina dirbti optimistiškai nusiteikę, tačiau optimizmas greitai išgaruoja.

„Mes visada turime žmonių – labai daug nori dirbti, turi idėjų, bet jie ir išeina, nes nepragyvena. Kaip jauna šeima gali verstis iš 450 eurų – nei buto nusipirkti, nei paskolą išsimokėti“, – teigia direktorė.

Pasak S. Myškienės, jai, kaip vadovei, labai sunku darbuotojus sulaikyti nuo migracijos. Dainų šventėje ji teigė iš kaimynų latvių, estų girdėjusi, kad ten meno vadovo atlyginimas didesnis nei jos, kultūros centro direktorės.

„Jaunoji karta iš idėjos nebedirbs. Jeigu norime pritraukti naujų žmonių, atlyginimas turi būti padorus. Niekas nekalba apie vilas Majamyje ir didelius pinigus bankuose. Kalbama apie orų atlyginimą, orų gyvenimą, kad galėtum ne egzistuoti, vegetuoti, o tiesiog gyventi“, – sako S. Myškienė.

Paguoda – keli eurai

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis yra teigęs, kad planuojamiems kultūros darbuotojų protestams nėra pagrindo. Jo manymu, 21 euras nėra trupinys, o pastaruosius keletą metų ankstesnės Vyriausybės kultūros darbuotojams didino darbo užmokestį.

Panevėžio rajono Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė tą girdėdama tik kraipo galvą.

„Tas 21 euras kol ateis iki mūsų, tai po kiek liks? Atskaičius mokesčius, mus pasieks 3–7 eurai“, – svarsto D. Kiršgalvienė.

Panevėžio rajone kultūros darbuotojai dažniausiai dirba puse etato.

Kiek rajono žmonių važiuos į protesto akciją, direktorė nežino, tačiau pati planuoja. Žinoma, jei gaus laisvą dieną.

„Jaunų, išsilavinusių specialistų pasikviesti nėra lengva. Patys matote, kokia situacija Lietuvoje. Baigusieji pedagoginį neateina dirbti į mokyklą, baigusieji konservatoriją stengiasi likti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur visai kitos galimybės“, – sako D. Kiršgalvienė.

Tiesa, Panevėžio rajone, D. Kiršgalvienės manymu, šiek tiek geresnė situacija. Neseniai rajono Taryba patvirtino kelionės į darbą bent dalinio kompensavimo tvarką.

Vis dėlto jauni specialistai iš rajono neretai emigruoja. D. Kiršgalvienės vadovaujamoje įstaigoje jauna specialistė dirbo puse etato, gaudavo 200 eurų, o groti mokė apie 20 vaikų. Po trejų metų tokio darbo moteris pasirinko Norvegiją.

„Dirbdamas Lietuvoje kultūroje, niekada nepasiimsi paskolos butui, nes atlyginimai per maži“, – apgailestauja direktorė.

Geriau televizijoje

Į Vilnių protestuoti rengiasi ir J. Miltinio dramos teatro aktoriai. Manoma, kad važiuos apie dešimt žmonių. Aktorius Vytautas Kupšys įsitikinęs, kad tokios akcijos reikėjo gerokai anksčiau.

„Toliau nebėra kur, kažką daryti reikia, nors, mano galva, jau yra pavėluota“, – mano aktorius.

Pasak jo, jaunieji aktoriai J. Miltinio dramos teatre uždirba 400 eurų. Jeigu nuomoja butą, moka mokesčius už jį, tenka atskaičiuoti pusę.

„Iš viso niekas nebenori dirbti teatruose, nes neapsimoka. Geriau televizijoje – tuos pačius pinigus užsidirba per dieną“, – sako V. Kupšys.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų