Jeigu buvusiame M. Rimkevičaitės moksleivių bendrabutyje bus nuspręsta įrengti socialinius būstus, apie 60 šeimų turės stogą virš galvos. T.Šiaudinio nuotr.

Naujoji tvarka atsijojo tikruosius vargšus

Naujoji tvarka atsijojo tikruosius vargšus

Sugriežtinus tvarką gauti socialinį būstą, jo laukiančiųjų eilė Panevėžyje sutrumpėjo daugiau kaip tris kartus. Tad sulaukti stogo virš galvos, kad ir valdiško, dabar galima tikėtis daug greičiau. Tai atskleidė karčią tiesą, kad dalis gyventojų tenorėjo pasinaudoti parama, nors ji ir nepriklausė.

Prieš trejus metus pasikeitus socialinės paramos skyrimo nepasiturintiesiems tvarkai, varguolių, gyvenančių iš valstybės paramos ir visų mokesčių mokėtojų surenkamų pinigų, gerokai sumažėjo. Iki tol pasitaikydavo kuriozinių situacijų, kad oficialiai tik iš kuklios socialinės paramos gyvenanti šeima važinėjosi prabangiu automobiliu, o atostogauti leisdavosi į šiltuosius kraštus.

Dabar socialinė parama skiriama tik tiems, kam iš tiesų reikia. Tas pats atsitiko ir su socialiniais būstais. Ilgus metus Panevėžio mieste laukiančiųjų valdiško būsto būdavo per tūkstantį šeimų ir vienišų žmonių, tačiau įvedus prievolę kasmet deklaruoti turtą ir pajamas eilė susitraukė.

Kaip pasakojo Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Rasa Rimšienė, 2015 m. sausio 1 d. socialinio būsto eilėje laukė 1184 šeimos bei asmenys, tačiau įvedus prievolę deklaruoti turtą ir pajamas per pusmetį laukiančiųjų sumažėjo iki 584. O dabar sąraše – 369 asmenys ar šeimos, nors laisvų butų praktiškai nepadaugėjo.

„Ši tvarka, kad privalu deklaruoti turtą ir pajamas, pasiteisino. Pavyzdžiui, šiemet sulaukėme net 120 naujų prašymų skirti socialinį būstą, tačiau net 89 laukiantieji buvo išbraukti, nes arba nepateikė deklaracijos, arba turimos pajamos ar turtas gerokai viršijo įstatyme numatytas ribas. Tiesa, dėl tokios tvarkos gana daug nepatenkintųjų, turėjome net bylų teisme“, – „Sekundei“ teigė R. Rimšienė.

Neiškeldins dėl papildomo euro

Pasak specialistės, deklaruoti pajamas ir turtą privalo ne tik norintieji gauti socialinį būstą, bet ir jame gyvenantieji. Tik iki 2003 m. Savivaldybės paskirtuose būstuose gyvenantieji gali būti ramūs – jie iškeldinti gali būti teismo sprendimu, kai turi didelių įsiskolinimų ar dėl įvairių pažeidimų. Mat tuo metu būstų skyrimas nebuvo susietas su gaunamomis šeimos pajamomis.

O socialiniuose būstuose gyvenantieji turi žinoti, kad gerokai išaugus pajamoms ar įsigijus turto jie privalės užleisti savo butą. Tiesa, jeigu pajamos neviršija 25 proc. nustatyto pajamų ir turto dydžio, jie ir toliau galės gyventi Savivaldybės skirtame būste, tačiau privalės mokėti didesnę nuomos kainą.

„Tokie žmonės turi dvi išeitis – arba išsikelti, arba kreiptis į miesto Tarybą dėl nuomos sutarties perrašymo. Kiekvienam butui nuomos kaina priklauso nuo daugybės faktorių, bet ji gerokai didesnė nei socialinio būsto – pirmaisiais metais didinama 20 procentų o antraisiais – jau 50 procentų“, – aiškino specialistė.

R. Rimšienė teigia, kad atsiradus prievolei kasmet deklaruoti turtą ir pajamas paaiškėjo, kiek žmonių iš tiesų yra reikalingas socialinis būstas. T.Šiaudinio nuotr.

Priklausomai nuo būsto būklės ir vietos, nuomos kainos svyruoja nuo 0,17 iki 0,77 euro už kvadratinį metrą, kitaip tariant, už maždaug dviejų kambarių 50 kvadratinių metrų būstą jo nuomininkams tenka mokėti nuo 8,5 iki 38,5 euro. Tad finansiškai labiau apsimoka nuomotis iš Savivaldybės net už dvigubai didesnę sumą, nei mokėti rinkos kaina. Per metus tokių nuomos sutarčių pasirašoma iki dešimties.

Nuomos rinka skaidrėja

Didelė paspirtis savo būsto neturinčioms šeimoms ir ta, kad jau daugiau kaip metai galima gauti iš Savivaldybės kompensaciją už buto nuomą. Tiesa, yra tam tikri reikalavimai: nuomos sutartis turi būti sudaryta bent metams, ši sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, o gyvenamojo buto ploto turi būti ne mažiau kaip 8 kv. metrai kiekvienam asmeniui.

„Vienam asmeniui skiriama 20,86 euro kompensacija, tad jeigu šeimoje keturi nariai, galima gauti daugiau kaip 80 eurų. O tai jau nemenka valstybės parama jaunoms šeimoms. Kai atsirado tokia galimybė nuomotis iš gyventojų, net nesitikėjome, kad Panevėžyje atsiras norinčiųjų legaliai nuomoti savo būstą. Mūsų nuostabai, buvome pirmieji iš didžiųjų miestų, kur tokia paslauga pradėjo funkcionuoti ir sulaukė gana nemažo susidomėjimo“, – kalbėjo R. Rimšienė.

Būsto kompensaciją dabar gauna 14 šeimų. Pasak specialistės, norinčiųjų gauti valstybės paramą pernai buvo gerokai sumažėję, mat jeigu šeima gauna būsto nuomos kompensaciją, ji socialinio būsto laukiančiųjų eilėje likdavo toje pačioje vietoje. Tačiau nuo šių metų tokių apribojimų nebeliko – šeima gauna ir būsto nuomos kompensaciją, ir toliau laukia savo eilės gauti socialinį būstą.

„Tenka išgirsti skundų, kad nuomotojai nesutinka registruoti nuomos sutarčių, tad jie negali pasinaudoti valstybės parama. Tačiau po truputį įsibėgėja ir šie reikalai“, – sakė R. Rimšienė.

Pageidavimų koncertas

Socialinio būsto mieste dabar laukia 369 šeimos ir asmenys. Praėjusiais metais nebuvo nupirktas nė vienas būstas, o šiemet planuojama įsigyti aštuonis, du iš jų jau nupirkti.

Kaip greitai ateis eilė gauti stogą virš galvos, pasak specialistės, daug kas priklauso nuo pačių gyventojų. Vieniems tinka bet koks gyvenamasis būstas, žmonėms svarbu, kad pagaliau turės kur prisiglausti, o kiti labai išrankūs ir specialistams tenka išklausyti didžiulius pageidavimo koncertus. Tad yra žmonių, kurie būsto laukia jau dešimtmetį, o kiti gauna ir po poros metų.

Bene sudėtingiausia įtikti romų tautybės žmonėms, nes jie pageidauja tik be patogumų ar bent be centrinio šildymo būsto. O tokių namų ar butų pagal įstatymą pirkti Savivaldybė negali, tad vienintelė galimybė, kad tokį būstą atlaisvins kas nors iš seniau gyvenančių nuomininkų.

„Nuomininkai gana išrankūs, vieniems netinka, kad parduotuvė per toli, kitiems nepatinka mikrorajonas. Tad atsisakyti leidžiame tik du kartus, o trečiąjį jau braukiame iš sąrašų. Dar suprantama, kai dėl sveikatos problemų atsisako viršutiniuose aukštuose esančių butų, bet kai motyvuoja tuo, kad vaiko darželis kitame rajone, pradedi galvoti, ar žmogui apskritai reikalingas būstas. Kartais negalėdami apsispręsti žmonės atsisako išties gerų variantų“, – pažymi specialistė.

Jeigu Savivaldybė nuspręs Aldonos gatvėje esantį buvusį moksleivių bendrabutį paversti socialiniais būstais, kelioms dešimtims šeimų atsivertų galimybė daug greičiau sulaukti stogo virš galvos. Tačiau kol kas šis klausimas lieka.

„Pagal numatytą planą ten numatoma įrengti apie 60 butų, tad laukiančiųjų socialinio būsto eilė gerokai sutrumpėtų. Bet kada tai bus ir ar bus, reikėtų klausti ne manęs“, – teigė R. Rimšienė.

Laukia dešimtmečius

Panevėžio rajone socialinio būsto laukia 103 šeimos. Pasak Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos Aldonos Čiegytės, net ir atsiradus prievolei deklaruoti pajamas ir turtą laukiančiųjų socialinio būsto eilė praktiškai nesumažėjo. Be to, rajone visiškai nepasiteisino galimybė gauti būsto nuomos lengvatą – iki šiol nėra sudarytos nė vienos sutarties.

Kai kurie žmonės socialinio būsto laukia daugiau kaip dešimt metų. Pasak A. Čiegytės, gyventojai turi teisę atsisakyti siūlomo būsto tiek kartų, kiek nori, tik raštu turi nurodyti atsisakymo priežastį, tad žmonės renkasi labai atidžiai.

Dalis pageidauja būsto be patogumų, dalis nori konkrečioje vietovėje. Daugelis turi kur gyventi, tad gali laukti savo svajonių būsto.

„Žmonės turi teisę rinktis. Tad tą jie ir daro. Juk jeigu asmuo dirba Krekenavoje, natūralu, kad norės gyventi būtent šioje gyvenvietėje. O naujų būstų perkama labai nedaug, pavyzdžiui, pernai nebuvo įsigytas nė vienas. Socialinių būstų plėtra numatyta, bet kiek jų ir kur bus nupirkta, dar negaliu pasakyti“, – „Sekundei“ teigė A. Čiegytė.

Komentarai

  • Panevezy gali pestute apeiti visa miesteli. Kaip gali buti toli?! Juokingi atstumai…

Rodyti visus komentarus (1)

Atsakymas į Barbute komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų