Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas atsijos tikruosius benamius – gyvenamosios vietos nedeklaravę gyventojai turės pateikti bent faktinę savo buvimo vietą.“ Asociatyvi „Sekundės“ archyvo nuotr.

Naujieji benamiai paramos nepraras

Naujieji benamiai paramos nepraras

Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo panikos karuselę įsukusi valdžia bando sugrąžinti žmonėms ramybę. Išsigandusi minios benamių, kurie dėl naujo įstatymo nebegalėtų gauti socialinės paramos, priėmė naujų pataisų.

Kitąmet šešiasdešimties sulauksiantis neįgalus panevėžietis Jonas Žalys dvejus metus gyveno Panevėžio miesto savivaldybės suteiktame socialiniame būste. Čia vyras prikaupė skolų ir spalio 5 dieną buvo antstolio iškeldintas. Šiuo metu nelaimėlis glaudžiasi Smėlynės gatvės gyvenamojo namo kambariuke. Kartu su juo būstu dalijasi dar trys pastato savininkai. Ir tik vienas jų sutinka priregistruoti naują gyventoją savo namuose.

Nedeklaravęs gyvenamosios vietos J. Žalys negali gauti socialinės paramos.

Anksčiau nuosavo būsto neturintys panevėžiečiai galėjo prisiregistruoti prie Savivaldybės, dabar to padaryti nebegali. Išimties tvarka registruojami tik Nakvynės namų gyventojai, iš globos namų išėję našlaičiai, psichiatrijos ligoninėse besigydantys pacientai bei įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys gyventojai.
„Likau be cento kišenėje, nes nesu deklaravęs gyvenamosios vietos. Kreipiausi į Savivaldybės socialinį skyrių, bet niekas man padėti negalėjo – sako, kad reikia adreso. Netrukus baigsis neįgalumo terminas – reikės vėl eiti pas gydytojus. Nuolat vartoju vaistus, nes sunkiai vaikštau. Bijau, kad vėl sėsiu į neįgaliojo ratus. Kaip man toliau gyventi be jokių pajamų – nejau turėsiu eiti prie bažnyčios centų rinkti“, – skundėsi panevėžietis.

Paskutinę, kiek daugiau nei 100 eurų, socialinę pašalpą vyras gavo tik spalio mėnesį.

Tokiems gyventojams galėtų būti skiriama šalpos pensija. Bet J. Žaliui ji nepriklauso, nes jam 45 proc. darbingumo lygis nustatytas, kai buvo sukakę daugiau nei 18 metų. Gauti valstybinio socialinio draudimo pensijos jis taip pat negali, nes neturi minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo.

Liko nakvynės namai

Vienintelė išeitis šiam vyrui – paprašyti apgyvendinimo paslaugos Panevėžio nakvynės namuose. Tokiu būdu jis taptų priregistruotas prie Savivaldybės ir gautų socialinę pašalpą. Tačiau J. Žaliui ši alternatyva nepriimtina, nes jis turi kur gyventi.

„Juk turi būti kažkokių išimčių, kaip aš gyvensiu be jokių pajamų. Nejau visi eisime į Nakvynės namus?“ – nuogąstavo panevėžietis.

Panašūs atvejai susirūpinimą sukėlė ir jau kurį laiką Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą bandančiai įvesti valdžiai. Keletą kartų keitus naujosios tvarkos įsigaliojimo datą, ji turėtų įsigalioti nuo sausio 1 dienos.

Visuomenėje kilo panika, kad priėmus tokį įstatymą gyvenamosios vietos nedeklaravę piliečiai susidurs su daugybe kliūčių ne tik gaunant įvairias išmokas bei paramą, bet registruojant automobilį ar keičiant vairuotojo pažymėjimą.

Anksčiau nuosavo būsto neturintys panevėžiečiai galėjo prisiregistruoti prie Savivaldybės, dabar to padaryti nebegali. Išimties tvarka registruojami tik Nakvynės namų gyventojai, iš globos namų išėję našlaičiai, įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys gyventojai.V.Bulaičio nuotr.

Užteks faktinės vietos

Todėl likus mėnesiui iki naujų metų patvirtintos naujos pataisos, kurios užtikrins, kad gyventojai neprarastų socialinių garantijų net ir neturėdami kur deklaruoti gyvenamosios vietos. Tam pakaks nurodyti faktinę gyvenamąją vietą.

„Situacija tokia: nuo sausio į savo gyvenamosios vietos savivaldybę besikreipiantys žmonės, kurie nebus deklaravęs gyvenamosios vietos ir nebus įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, taip pat galės gauti visą priklausančią paramą. Jiems tiesiog reikės pateikti prašymą dėl tos paramos skyrimo. Pažymų pateikimo įstatymas nenumato. Jei savivaldybė turi abejonių dėl gyvenamosios vietos, ji galės ją tikrinti savo turimais šaltiniais (per registrus, pvz., mokinių registrą, „Sodros“ duomenų bazėje ir pan.)“, – „Sekundei“ tvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus specialistai.

Pašalpų nepraras

Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė taip pat sako, kad socialinės paramos gavėjai gali būti ramūs dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo.

Jos duomenimis, vasarą prie Panevėžio rajono seniūnijų buvo registruota per 400 gyventojų. 67 iš jų gavo socialines išmokas. Pastarieji žmonės, pasak A. Paškevičienės, kitais metais dėl socialinės paramos turės kreiptis į savo faktinės gyvenamosios vietos savivaldybę. Seniūnijos jiems išduos pažymas apie faktinę gyvenamąją vietą.

„Prie savivaldybių registruotų gyventojų savaime nebeliks. Bet jie vis tiek kažkur gyvena ir tai turės nurodyti seniūnijos, pateikdamos žinias apie žmonių faktinę gyvenamąją vietą. Su tokia pažyma asmenys galės kreiptis dėl pašalpų. Taigi žmonės nebus palikti be socialinės paramos“, – patikino vedėja.

Nebus taip lengva

Rajono gyventojai, A. Paškevičienės teigimu, kol kas dėl naujos tvarkos per daug nesijaudina. Nors nedeklaravusių gyvenamosios vietos pašalpų gavėjų čia yra nemažai.

Apie 130 socialinių pašalpų gavėjų, kurie dabar neturi galimybės deklaruoti savosios vietos ir yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, yra ir Panevėžio miesto savivaldybėje. Tai beveik dešimtadalis visų gruodį mieste registruotų socialinės pašalpos gavėjų.

Juos kuruojantis Socialinių reikalų skyrius dar kartą priminė, kad šiuo metu pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą skirti socialinę pašalpą nedeklaravusiems savo gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą asmenims nenumatyta ir išimčių minėtas įstatymas nenustato.

Nuo sausio 1-osios kartu su Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu susijusias pataisas dėl socialinės paramos Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė vertina atsargiai. Esą leidžiant pateikti tik faktinę gyvenamąją vietą deklaruotos vietos neturintiems gyventojams būtina priimti vieningus kriterijus tokioms išimtims.

„Jei kiekviena savivaldybė savaip vertins tokius duomenis, bus chaosas“, – teigė Z. Ragėnienė.

Apskritai, vedėjos nuomone, naujajai tvarkai valdžia pasiruošė ne itin kruopščiai – įstatymai parengti, tačiau juos įgyvendinant praktikoje trūks laiko ir kils rūpesčių.

Neskuba registruotis

Laiko iki Naujųjų, kai įsigalios naujas įstatymas, neskaičiuoja ir miesto „benamiai“. Nors sujudimas dėl pokyčių labai jaučiamas – šie žmonės domisi, kas jų laukia, bet neskuba ieškotis, kur galėtų prisiregistruoti.

Panevėžio savivaldybės Vidaus administravimo skyriaus Dokumentų valdymo poskyrio vedėjos Inos Stalionienės duomenimis, metų pradžioje į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą buvo įtraukti 2839 gyventojai. Iki gruodžio 1-osios šis skaičius sumažėjo 510 asmenų. Per paskutinį mėnesį tokių žmonių sumažėjo 65. Tačiau per beveik metus į minėtą apskaitą įtraukti 24 nauji panevėžiečiai.

„Minėti asmenys į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukti, nes atitinka numatytus kriterijus. Išimties tvarka registruojami tik Nakvynės namų gyventojai, iš globos namų išėję našlaičiai, psichiatrijos ligoninėse besigydantys pacientai bei įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys gyventojai. Mes tai tikriname labai griežtai“, – dar kartą dabar galiojančią tvarką paaiškino I. Stalionienė.

Nors, pašnekovės teigimu, panevėžiečiai niekada nebuvo aklai deklaruojami prie Savivaldybės, bet dar yra iš anksčiau likusių tokių asmenų. Nuo kitų metų pradžios jų registracija bus panaikinta.

O išimtiniais atvejais į apskaitą įtraukti žmonės čia gali būti iki pusės metų. Vėliau jie turi iš naujo kreiptis į vietos savivaldybę ir iš naujo pateikti savo duomenis.

Net ir viešbutyje ar dirbtuvėse

„Žmonės nežino ir visų naujosios tvarkos niuansų. Registruotis bus galima ir terminuotai, bet ne trumpiau nei mėnesį, ir paskui iš naujo atnaujinti deklaravimo duomenis. Tokiu atveju neturėtų likti baimės registruoti nuomotojų, nes pasibaigus terminui registracija bus panaikinta automatiškai. Palengvinimas dar ir toks, kad nebereikės notaro patvirtinto savininko sutikimo registruoti gyventoją savo namuose – užtenka nuomos ar panaudos sutarties. Nebereikės ir pačiam savininkui kartu su vietą deklaruojančiu asmeniu ateiti, jei jis surašys kokią nors sutartį“, – aiškino Savivaldybės atstovė.

Be minėtų palengvinimų, atsirado galimybė gyvenamąją vietą deklaruoti net ir sodo namelyje, studijoje ar dirbtuvėse – ten, kur yra bent koks nors realus adresas, nors tokios patalpos ir ne gyvenamosios paskirties. Svarbu, kad valstybinės institucijos surastų žmogų, kad būtų vieta, kur jam siųsti reikalinga informaciją.

Pasak I. Stalionienės, gyventojai galės laikinai deklaruoti savo gyvenamąją vietą net ir viešbutyje. Tai esą aktualu iš kitur atvykstantiems dirbti žmonėms.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų