Naujasis Darbo kodeksas su nerimo šešėliu

Naujasis Darbo kodeksas su nerimo šešėliu

Daug diskusijų kėlę Darbo kodekso pakeitimai įsigalios jau nuo liepos 1-osios. Darbuotojų interesus ginančių profesinių sąjungų atstovai tikina, kad galutinės pataisos labiau subalansuotos nei prieštaringai vertinti itin liberalūs pirmieji socialinio modelio siūlymai, tačiau abejojama, ar tai paskatins pritraukti investicijų ir kurti naujų darbo vietų.

Seimui pagaliau patvirtinus Užimtumo įstatymo pakeitimus, jau dabar aišku, kad šie pokyčiai palies praktiškai visus samdomą darbą dirbančius darbuotojus. Kaip teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, nors Darbo kodekso pakeitimai liberalizuos darbo santykius, priimtos pataisos yra socialiai atsakingos. Tik dideliu darbu pavyko iškovoti, kad pokyčiai nebūtų tik į vienus – darbuotojų – vartus.

Bene daugiausia diskusijų kėlęs klausimas – kompensacijos išeinant iš darbo. Nors jos mažėja, bet ne taip drastiškai, kaip buvo siūloma. Dabar vietoj šešių darbo užmokesčių darbuotojas galės gauti daugiausia penkis: už du mėnesius mokės darbdavys, už kitus – specialus fondas.

„Anksčiau gana dažnai kildavo konfliktinių situacijų, nes darbdaviai nenorėdavo mokėti išeitinių kompensacijų, netgi buvo naudojamas psichologinis smurtas ir spaudimas iš darbo išeiti savo noru. Dabar išeitinė suma mažėja, bet ją bus lengviau gauti – darbuotojas galės pats kreiptis į fondą ir išmokas gauti iš jo. Ar tai gerai, ar blogai, sudėtinga vertinti“, – „Sekundei“ teigė A. Černiauskas.

Kur kas daugiau nerimo kelia naujas atleidimo iš darbo pagrindas – darbdavio valia. Darbdavys apie atleidimą iš darbo gali pranešti tik prieš tris dienas ir darbuotojui sumokėti šešių mėnesių darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją.

Galimybė piktnaudžiauti

Pokyčiai laukia ir sudarant darbo sutartis. Terminuotas darbo sutartis bus galima sudaryti ir neterminuotam darbui. Tiesa, tokios sutartys negalės būti sudaromos su daugiau kaip 20 proc. visų įmonės darbuotojų. Anksčiau, jeigu su darbuotoju buvo nutraukiama terminuota darbo sutartis, buvo privalu sumokėti atlyginimą už visą numatytą laikotarpį. Dabar tokios sutartys galės būti nutraukiamos bendrais pagrindais, tačiau gerai tai, kad dvejus metus pagal terminuotas sutartis dirbęs žmogus galės tikėtis išeitinės kompensacijos, to iki šiol nebuvo.

„Baiminamės, kad darbdaviai gali piktnaudžiauti terminuotomis sutartimis, be to, darbuotojai nėra užtikrinti savo ateitimi, ar pasibaigus terminuotai sutarčiai jie turės pragyvenimo šaltinį“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Naujovė, kuri nenaudinga darbuotojui, bus ir ta, kad darbdavys turės teisę jam neleisti dirbti papildomo darbo kitoje įmonėje ar įstaigoje. Pavyzdžiui, daug medikų dirba net keliose įstaigose, tačiau jeigu pagrindinė darbovietė paprieštaraus, motyvuodama, kad gydytojas gali pervilioti pacientus, turės teisę neleisti jam dirbti kitoje gydymo įstaigoje.

Daug diskusijų kelia ir atostogų skaičiavimo tvarka. Dabar vietoj 28 kalendorinių dienų bus 20 darbo dienų. Pasak profesinių sąjungų atstovo, atostogų mažiau nebus, tiesiog jas bus paprasčiau apskaičiuoti ir nebeliks galimybės piktnaudžiauti. Mat būta nemažai atvejų, kai įmonės administracija atostogaudavo tik darbo dienomis, o kitus darbuotojus versdavo eiti atostogų ir savaitgaliais. Papildomos atostogos kai kurių profesijų atstovams lieka tos pačios – jos bus reguliuojamos Vyriausybės nutarimu.

Turtingesni bedarbiai

Nuo liepos 1-osios didės nedarbo draudimo išmoka – ji bus mokama ne šešis, o devynis mėnesius. Maksimali išmoka sieks net 75 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Jeigu iš darbo išėjęs žmogus neras kito darbo, net tris mėnesius, jeigu turi didelį darbo stažą, jo pajamos netgi bus didesnės, negu gavo dirbdamas, mat gaus ne tik išeitinę kompensaciją iš darbdavio, specialaus fondo, bet ir nedarbo draudimo išmoką“, – pažymėjo A. Černiauskas.

Nauja bus ir tai, kad jeigu darbuotojas įmonėje dirbo ilgiau kaip penkerius metus, jis galės turėti dešimties dienų mokymosi atostogas, už kurias gaus ne mažiau kaip pusę savo darbo užmokesčio.

Gera žinia ir ta, kad minimalų atlyginimą bus galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Jeigu įmonėje dirba daugiau kaip dvidešimt žmonių, turės būti sukurta mokėjimo sistema, kad kiekvienas galėtų matyti, kurioje darbo pozicijoje kiek uždirbs. Pasak pašnekovo, šių sistemų sukūrimas turėtų praskaidrinti užmokesčio sistemą.

„Labai abejoju, kad Darbo kodekso pataisos sukurs daug naujų darbo vietų ir pritrauks milžiniškų investicijų, kaip kad buvo žadama. Tačiau neabejotinai sumažins įmonių administracinę naštą. Verslininkai buvo žadėję, kad jeigu ši administracinė našta mažės, jie galės didinti darbo užmokesčio fondą, tad žiūrėsime, ar įgyvendins savo pažadus“, – sakė A. Černiauskas.

Nebeliks darbuotojų

Darbdaviai gana prieštaringai vertina naujas Darbo kodekso pataisas.

„Montuotojo“ vadovas Antanas Katinas įsitikinęs, kad naujaisiais Darbo kodekso pakeitimais grįžtama prie tų laikų, kai žmonės buvo beteisiai. Tad taip dar plačiau atveriamas kelias emigracijai.

„Vakaruose darbuotojai streikuoja dėl menkiausių savo pažeidžiamų teisių, o pas mus tik griežtina sąlygas, kad žmonės taptų beteisiais. Jau dabar nebėra kam dirbti. Prasidėjo masinė evakuacija į Vakarus – kaip per karą“, – „Sekundei“ tvirtino A. Katinas.

„Montuotojo“ vadovas A. Katinas teigia, kad jau dabar trūksta darbuotojų, tad reikia galvoti ne apie darbo sąlygų liberalizavimą, o apie jų gerinimą.

Pasak „Montuotojo“ vadovo, per praėjusius metus jų įmonę paliko apie šimtas specialistų – praktiškai visi jie emigravo. Tad pamainos teko ieškoti kitur – lietuvius pakeitė baltarusiai. Taip daro ir kitos įmonės, susiduriančios su darbo jėgos trūkumu – darbuotojų atsiveža iš Kinijos, Baltarusijos, Ukrainos.

„Tuoj savo žemę užleisime kitataučiams. Tikriausiai nereikėtų stebėtis, nes kainos kyla gerokai greičiau nei atlyginimai. Ir nereikia būti ekspertu, kad tai pamatytum. O kai žmogus negali pragyventi ir jaučiasi nereikalingas, jis arba pradeda gerti, arba emigruoja. Tad taisant Darbo kodeksą pirmiausia reikia galvoti ne apie darbo sąlygų liberalizavimą, o jų gerinimą“, – atvirai kalbėjo A. Katinas.

„Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinis direktorius Marijus Kirstukas teigė, kad bent jau jų įmonėje šie pakeitimai jokių apčiuopiamų pokyčių neatneš. Bendrovė turi savo skatinimo sistemą ir su darbuotojais yra pasirašomos kolektyvinės darbo sutartys, kuriose nurodyti tiek atleidimo terminai, tiek išeitinių kompensacijų dydis.

„Paprastai didelės įmonės turi savo taisykles, kurios įtvirtinamos kolektyvinėse sutartyse. Panašiai kaip ir su atlyginimais – valstybė tik nurodo minimalias atlyginimo ribas, tačiau jeigu norime išlaikyti specialistus, juos turime motyvuoti gerokai didesniu užmokesčiu“, – sakė M. Kirstukas.

Trūksta pagarbos

Alvita Šilinskienė

Apie Darbo kodekso pakeitimus teko girdėti, bet dirbu ne Lietuvoje, todėl per daug nesigilinau. Man iki pensijos liko septyneri metai. Lietuvoje tokio amžiaus moteriai darbo rasti sunku, esu jau „nurašyta“, tad ne pirmus metus Vokietijoje slaugau senelius. Ten esu gerbiama ir vertinama, gaunu tokį atlyginimą, kad galiu gyventi oriai. Jeigu ir Lietuvoje gaučiau 1500 eurų, niekur net nevažiuočiau. Bet dabar geriausiu atveju darbdavys gali pasiūlyti tik minimalų atlyginimą, iš kurio pragyventi neįmanoma. Visą gyvenimą dirbau, darbo nebijau, bet Lietuvai tokių žmonių kaip aš nebereikia. Labai skaudu, kodėl vokiečiui tinku dirbti, esu gerbiama ir vertinama, o Lietuvoje esu niekas.

Dirba sau

Danielius ir Kristina Vaičekovskiai

Apie darbuotojus laukiančius pokyčius esame girdėję, bet nesusipažinę, nes mums tai neaktualu. Mes abu užsiimame savanoriška veikla, dirbame ne pelno siekiančioje organizacijoje, tad mokesčių valstybei nemokame. Gauname ne atlyginimą, o kompensaciją, tad Darbo kodekso pakeitimai mūsų nepalies. Artimieji gyvena užsienyje, jiems tai taip pat neaktualu.

 

 

Pragyventi sunku

Laima

Dabar auginu dukrytę, kol kas neplanuoju grįžti į darbą, tad dar nelabai ir domėjausi pokyčiais, nors internete paskaitau. Kai reikės grįžti į darbą, tada ir teks labiau pasidomėti.

Problemų yra ne tik dėl darbo santykių reguliavimo, bet ir kitur. Prieš išeidama į dekretą dirbau pagal verslo liudijimą, todėl negaunu jokių išmokų už vaiko auginimą. Niekas nepasakė, kad norėdama gauti išmokas turėjau dirbti pagal individualiosios veiklos pažymėjimą. Šeimos išlaikymo rūpesčiai gula tik ant vyro pečių. Prieš porą metų grįžome iš užsienio, buvo labai sunku pradėti viską nuo nulio. Dar nežinia, kaip bus toliau.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų