Sugriežtinus Kapinių tvarkymo taisykles, sankcijų gali sulaukti ir artimųjų kapavietes apleidusieji, ir per daug jas tvarkantieji. V. Bulaičio nuotr.

Naują tvarką įveda ir kapinėse

Naują tvarką įveda ir kapinėse

Daugėjant apleistų ir neprižiūrimų kapaviečių, Panevėžio valdžia imasi žingsnių, kad amžinojo poilsio vietos netaptų apleistomis dykvietėmis. Tačiau kartu bus bandoma pažaboti ir per daug mirusiųjų atminimu besirūpinančiuosius – bet kokios iniciatyvos tvarkyti aplink kapavietę esančią teritoriją bus draudžiamos, o nepaklususieji sulauks sankcijų.

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Mickutės teigimu, jau šią savaitę Tarybai patvirtinus naujas Kapinių tvarkymo taisykles, bus griežčiau žiūrima į kapaviečių priežiūrą.

Daugėjant neprižiūrimų kapų, bent keturis kartus per metus bus registruojamos apleistos, žolėse ir lapuose skęstančios kapavietės. Jeigu net po įspėjimo jas prižiūrintys asmenys nesiteiks susitvarkyti, po dvejų metų kapavietę bus galima nusavinti ir perduoti kitiems asmenims. O tokių apleistų kapaviečių nemažėja – po paskutinio patikrinimo Kristaus Karaliaus katedros kapinėse rastos 208, o Šilaičių – net 287 kapavietės.

„Deja, apleistų kapaviečių daugėja. Tiesa, po raginimų dalis susitvarko, net ir labiausiai apleistosios sutvarkomos, bet atsiranda ir naujų. Geriausias atskaitos taškas – lapkričio 1-oji. Tada puikiai matyti, kuris kapas neturi šeimininkų. Jeigu po dvejų metų jų niekas taip ir neprižiūrės, bus galima nusavinti ir leisti prižiūrėti kitiems asmenims su galimybe jose laidoti savo artimuosius“, – „Sekundei“ aiškino S. Mickutė.

Lauks skundų

Naujose Kapinių tvarkymo taisyklėse numatyta, kad kapaviečių priežiūra turi apsiriboti tik pačia kapaviete. Už jos ribų yra draudžiama sodinti dekoratyvinius augalus, statyti suolelius, daiktadėžes ar kloti trinkeles. Pasak specialistės, tokių draudimų privalu imtis, nes neretai sulaukiama skundų, kad tai trukdo praeiviams ar šalia esančių kapų prižiūrėtojams.

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinių administratorius Alfridas Krivickas teigė, kad ir iki šiol buvo draudžiami bet kokie aplinkos tvarkymo darbai prie kapaviečių, bet žmonės dažniausiai tokių draudimų nepaiso. „Sekundės“ archyvo nuotr.

„Neseniai turėjome atvejį, kai dėl suklotų trinkelių ėmė skęsti šalia esančios kapavietės, tad įpareigojome darbų iniciatorius įrengti bent latakus vandeniui nubėgti. Tiesa, tokių planų įpareigoti visus išardyti trinkeles ar nuimti suolelius nebus, nes tokių kapaviečių tūkstančiai ir jeigu pradėtume visus judinti, kiltų daug nepasitenkinimo. Bet jeigu sulauksime skundų, būsime priversti imtis tam tikrų priemonių“, – sakė S. Mickutė.

Naujovė bus ir ta, kad jeigu artimieji nuspręs palaikus išsikasti ir perlaidoti kitur, jie privalės sutvarkyti ir kapavietę: nuimti paminklą, tvorelę, iškasti visus želdinius, kad vietą būtų galima suteikti kitiems žmonėms.

Tiesa, gera žinia ta, kad skiriant naujas kapavietes bus taikomos tam tikros išimtys. Dabar naujos kapavietės yra skiriamos eilės tvarka ir dėl to dažnai kildavo artimųjų nepasitenkinimas. Mat neretai pasitaikydavo, kad šalia būdavo laidojami net keli žmonės. Būdavo nepatogu ne tik iškasti duobę, bet ir sutapdavo laidojimo laikas. Viena laidojimo procesija trukdydavo kitai. Siekiant išvengti tokių nepatogumų, dabar kapavietės bus skiriamos eilės tvarka pagal kapinių planą, bet praleidžiant vieną kapavietę.

„Dėl to sulaukdavome labai daug skundų, todėl tokių pakeitimų buvo būtina imtis“, – teigė S. Mickutė.

Emigracijos aidas

Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinių Ramygalos gatvėje administratorius Alfridas Krivickas abejoja, ar naujosios taisyklės privers žmones labiau rūpintis savo artimųjų amžinojo poilsio vieta. Apleistų ir neprižiūrimų kapaviečių būdavo visuomet. Ir ne tik dėl tautiečių gretas praretinusios emigracijos, bet ir kitų priežasčių.

Pasak A. Krivicko, dalis žmonių artimųjų kapaviečių negali prižiūrėti dėl sveikatos bėdų, kai kada išmiršta ištisos šeimos, o kai kada net pamirštama apie pareigą prižiūrėti artimųjų kapavietes.

„Negaliu prognozuoti, ar ta naujovė, kad bus galima nusavinti neprižiūrimas kapavietes, atneš kažkokios apčiuopiamos naudos. Eilėje yra keliolika žmonių, kurie norėtų prižiūrėti apleistas kapavietes, bet tikrai ne šimtai. Dažniausiai tokias kapavietes prižiūrėti pareiškia norą tie, kurių artimieji palaidoti šalia ir kurie nori įsirengti didesnę, šeiminę kapavietę. Kai kurie tiesiog rūpinasi, kad po mirties būtų palaidoti arčiau miesto“, – pasakojo kapinių administratorius.

Draudimai – ne išeitis

O draudimas sodinti medžius, krūmus ar kitus augalus šalia kapaviečių, statyti suolelius, daiktadėžes ar takelius grįsti plytelėmis ar trinkelėmis, pasak A. Krivicko, jau seniai galioja. Net informacinėse lentose nuolat kabo ši informacija, tačiau žmonėms tokie draudimai nė motais. O ir bausti nėra kaip. Dažniausiai tokie darbai atliekami jau po darbo valandų, o ir susekti kiekvieno pažeidėjo neįmanoma.

„Kai žmonės kreipiasi leidimo rekonstruoti kapavietes, perspėjame, kad jie negali vykdyti jokių darbų už kapvietės ribų, bet dažniausiai daro, kaip jiems reikia. Prie kiekvieno juk nepastatysi sargybinio. Ne kartą skambinome į Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, tačiau ir jų rankos surištos. Geriausia, ką gali padaryti, liepti nuimti trinkeles“, – kalbėjo administratorius.

Kita vertus, jis suprantantis ir žmones. Palijus ar pasnigus takeliai tampa slidūs, sunkiai pereinami. Ypač ši problema aktuali žemesnėse kapinių vietose, kur nuolat renkasi vanduo. Suklojus trinkeles, bent iš dalies šios problemos išsprendžiamos. Suoleliai ar daiktadėžės statomi taip pat ne dėl grožio, o patogumo, ypač kai kapavietes prižiūri senyvo amžiaus ar ligoti žmonės.

Tačiau problema ta, kad kai kurie galvoja tik apie save ir trinkeles sukloja, kaip jiems patogiau ir gražiau. O kai takeliai būna nevienodo aukščio, kyla ir problemos: renkasi vanduo, seni žmonės kliūva už plytelių, atsiranda kitų nepatogumų.

„Kiek žinau, kituose miestuose galioja nerašyta taisyklė – jeigu suderinta su kitų artimiausių kapaviečių savininkais, viskas leidžiama. Nelogiška yra drausti gerinti kapinių aplinką, bet reikėtų sunorminti taisykles, pavyzdžiui, kad takeliai visur būtų vienodo aukščio, tada ir problemų nekiltų. Juk kai takeliai grįsti plytelėmis ar trinkelėmis, visiems tik patogiau“, – mano A. Krivickas.

Yra didesnių problemų

Kita vertus, daugiausia nepasitenkinimo kyla ne dėl prie kapaviečių suklotų takelių, o senų medžių, kurių lapai kiekvieną rudenį paskandina kapavietes, o storos medžių šakos iškelia net paminklus ar tvoreles. Tačiau šią problemą išspręsti daug sudėtingiau, mat medžiams genėti ar kirsti jau reikalingas Savivaldybės leidimas. Ir tai, kad šaknys gadina paminklus – dar ne priežastis juos kirsti. Ne ką mažiau aktuali problema ir besirenkantis vanduo. O kai kurios vietos Šilaičių kapinėse jau virtusios kone pelke.

„Tiek Šilaičių, tiek ir Kristaus Karaliaus kapinėse yra žemų vietų, kur po didesnės liūties kapavietės tiesiog skęsta. Žmonės prašo įrengti drenažą, tačiau bent jau šiuo metu tokių galimybių nėra. Kai kuriais atvejais trinkelės yra tiesiog būtinos, norint prieiti prie kapaviečių“, – teigė A. Krivickas.

Komentarai

  • nusavins jie kapavietes,is teismu neislysit proto bokstai.Kiek yra zmoniu emigravusiu ir negali priziuret

  • Siūlau karių kapavietėse palikti tik paminklus su užrašais,nuimti visus bortelius, visur užsėti žolyte ir šienauti, dabar plika žemė,cementiniai antkapiai atrodo prastai.

  • būtų geriausia kad nebūtų kapavietei toki didelių plotų kaip dabar ir žolyte užsėtų ir mažas paminklas su užrašu

  • kuriose nebus jokiu paminklu, tik granitines lentos su mirusiuju pavardemis, o visi kapai – zalia veja, kuria priziuretu savivaldybe uz kapo prieziura imanti nedideli mokesti. Taip yra daugelyje pasaulio saliu (Anglija, Kanada, Svedija, Estija….)

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (4)

Atsakymas į skaitytoja komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų