Pasak A. Mazgelio, teismo sprendimas žmonos žudikus nuteisti lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis buvo baisiau nei spjūvis žuvusiosios šeimai, giminaičiams. V. Bulaičio nuotr.

Našlio tragedija: netekęs žmonos, nemato ir teisingumo

Našlio tragedija: netekęs žmonos, nemato ir teisingumo

Ar aplinkoje nesiorientuojančią moterį įgrūsti į bagažinę ir nuvežus prie upės išmesti į vandenį motyvuojant, kad vis tiek pulsas nebeapčiuopiamas, – tėra neatsargus gyvybės atėmimas? Makabriškomis aplinkybėmis našliu likęs 56-erių Arminas Mazgelis negali patikėti, kad šitaip su jo žmona pasielgusi pažįstamų sutuoktinių pora išsisuko tik lygtinėmis bausmėmis. Tokį teismo sprendimą cinišku vadinantis panevėžietis siekia, kad teismas kaltininkus 21-erių Laurą ir 37-erių Valerijų Raskazovus pripažintų žudikais.

Anot A. Mazgelio, Panevėžio apylinkės teismo sprendimas L. Raskazovienę nuteisti 2 metų, o V. Raskazovą – 3 metų laisvės atėmimo bausmėmis, jas atidedant, buvo baisesnis nei spjūvis žuvusiosios šeimai, giminaičiams.

Našlys jau kreipėsi ir į šalies prezidentę, ir pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui. Iki jo sprendimo liko laukti dar mėnuo. A. Mazgelis tikina, jog jam nėra svarbu, kaip bus nuteisti Raskazovai. Našliui svarbiausia, kad teismas jų padarytą nusikaltimą tiesiai ir aiškiai įvardytų nužudymu.

„Niekada nepripažinsiu, kad tai, ką padarė mano žmonai, tebuvo neatsargus gyvybės atėmimas. Gyvybė yra brangiausia ir valstybės turi būti labiausiai ginama. Ištiktajam nelaimės bet kuris privalome padėti, ne vežti ir įmesti į upę. Šuns prigirdymas laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu, o kai taip pat pasielgiama su žmogumi, tai jau „sumišimas, skuba ir asmeninis nepatyrimas“, – baisėjosi A. Mazgelis.

Dingo naktį

Klaiki istorija narpliojama jau daugiau nei metus – nuo pernai gegužės. Sušilus orams, Panevėžyje gyvenantys Arminas ir Gražina Mazgeliai atvyko į savo sodybą netoli Karsakiškio. Anot Armino, tądien ėjo pasisveikinti kaimynai, kai kurie ir pasisvečiuodavo – vyro teigimu, vyko „sezono atidarymas“.

Apie 20 val. atvažiavo ir Raskazovų pora, prašiusi paskolinti automobilio priekabą.

„Bet kam tikrai nebūčiau skolinęs, bet Laurą pažįstame nuo 11 metų. Mergaitė augo socialiai pažeidžiamoje šeimoje. Mums būnant kaime, vis atbėgdavo. Žmona ją mylėjo, kartu prie stalo sodindavo, skanesnio kąsnio nepagailėdavo“, – „Sekundei“ pasakojo A. Mazgelis.

Vyras neslepia atvykėlius irgi pakvietęs prie stalo, vieną kitą taurelę įpylęs. Svečiams užsibuvus, su jais palikęs žmoną, o pats anksti nuėjęs prigulti – kitą dieną rengėsi sėsti prie vairo važiuoti sveikinti mamos.

Apie 22 val. Arminą pažadino garsi muzika. Žmona sėdėjo prie stalo. Tai buvo paskutinis kartas, kai Arminas matė ją gyvą. V. Raskazovas snaudė užsikniaubęs prie stalo, o jo sutuoktinė Laura kieme automobilyje reguliavo magnetofono garsą. Arminas pamena su ja dar trumpai pašokęs ir vėl nuėjęs miegoti. O jau apie 2 val. prabudo spengiančioje tyloje. Ir namuose, ir kieme plieskė šviesos, bet nebuvo nė gyvos dvasios. Kieme nebesimatė ir Raskazovų automobilio.

Nors, pasak A. Mazgelio, pro šią vietą ne kartą praėjo dingusios jo žmonos paieškose dalyvavę dešimtys žmonių, į vandens paviršių iškilusį kūną tik po devyniolikos dienų atsitiktinai pastebėjo žvejys. V. Bulaičio nuotr.

A. Mazgelis pasakoja atkreipęs dėmesį, kad visi žmonos batai – ir gerieji, su kuriais atvažiavusi iš miesto, ir kaliošiukai bei kroksai stovėjo tvarkingai išrikiuoti. Tačiau moters lova, nors buvo paklota miegoti, nepaliesta. Kambaryje gulėjo ir mobilusis telefonas, o ant televizoriaus palikti, bet nepajudinti pinigai.

Aptiko žvejys

A. Mazgelis, vedamas keistos nuojautos, apėjo namus, kiemą, sodą, pašūkavo. Save ramino, kad veikiausiai sutuoktinė išvažiavo su svečiais. Visgi ir rytą jos neradęs, vyras ne juokais išsigando. Paskambino dukrai, šioji iš karto prapliupo ašaromis: mamai atsitiko kažkas negero.

Žmonos pasigedęs Arminas pirmiausia pasibeldė pas Raskazovus. Šieji lyg niekur nieko patikino išvažiavę naktį namo, o G. Mazgelienę palikę sėdinčią savo kambaryje ant lovos.

Pasikvietęs į talką kaimynus, A. Mazgelis puolė naršyti visą kaimą, pagriovius, pakrūmes. Iš karto apie pradingėlę pranešė policijai. Pareigūnai suvažiavo į kaimą su šunimis.

Paieškos tęsėsi diena iš dienos. Arminas sukėlė ant kojų būrį žmonių – dingusios G. Mazgelienės ieškojo kaimynai, draugai, giminaičiai – apie 60 žmonių ir daugiau nei dešimt policijos pareigūnų. Devynioliktą dieną po moters dingimo atsitiktinis žvejys Lėvens upėje pastebėjo iškilusį žmogaus kūną. Iš rando rankoje A. Mazgelis atpažino žmoną. Pro lemtingą vietą paieškos dalyviai buvo praėję ne kartą. Kūnas buvo be drabužių – moteris mūvėjo tik kojines.

„Nežinojau, ką galvoti, bet iš karto įtariau V. Raskazovą. Su dukra pasvarstėm, kad gali būti, jog ištroškę adrenalino, specialiai išgėrusią moterį gyvą nuvežė ir įmetė į upę“, – pasakoja A. Mazgelis.

Lemtingos nakties įvykius ilgą laiką gaubė paslaptis. Raskazovų pora buvo sulaikyta, tačiau pareigūnams abu nuosekliai tvirtino apie nelaimę nieko nenutuokiantys.

Našliu likusiam A. Mazgeliui ir mamos netekusiai dukrai tai buvo juodžiausias ir sunkiai ištveriamas laikas. Visiškos nežinomybės prislėgtiems, netektį išgyvenantiems tėvui ir dukrai prireikė medikų pagalbos, vaistų.

Vietoj pagalbos – į bagažinę

Galai pradėjo lįsti, kai po keleto mėnesių nusikaltimą narplioję tyrėjai patį A. Mazgelį ir Raskazovus nusprendė patikrinti melo detektoriumi.

Pirmieji apklausti sutuoktiniai. Anot A. Mazgelio, jis sulaukęs pareigūnų skambučio, kad tragedijos aplinkybės jau ryškėja – pats nebebus tiriamas detektoriumi.

Visgi net ir melo detektorius nepadėjo iki galo atskleisti paslapties – sutuoktinių parodymai išsiskyrė esminiuose dalykuose.

V. Raskazovas tyrėjams, o dabar ir Apygardos teismo teisėjams pasakoja, jog tą baisiąją naktį jį girtą Mazgelių sodyboje pažadinusi žmona. Anot vyro, juodu sėdę į savo automobilį „Peugeot 607“ važiuoti namo, tačiau paleidęs variklį pajuto negalintis pajudėti iš vietos.

„Ratai buvo tarsi pakelti“, – Apygardos teismo trijų teisėjų kolegijai aiškino V. Raskazovas.

Anot jo, atsidaręs dureles ir pasilenkęs pamatė skersai po mašina veidu į viršų gulinčią moterį. Kaip ji ten pateko, V. Raskazovas teisme tvirtino nespėliosiantis.

„Palįsti tikrai negalėjo. Ji mano ūgio ir mano svorio galėjo būti, o automobilis – ne džipas“, – aiškino kaltinamasis.

Versija, kad moteris gulėjo po mašina, kurios apačia nuo žemės tesiekia vos 11 cm, sukėlė klausimų laviną ir teisėjams. Paklaustas, kodėl nekvietė nei greitosios, nei policijos, V. Raskazovas bandė teisintis, esą buvo ką tik pakirdęs iš miego ir gerai nesuvokė, kas vyksta.

Kaltinamasis tikino automobilį pakėlęs kėlikliu ir ištraukęs moterį. Kūną sutuoktiniai įvertė į bagažinę ir, nuvežę maždaug už 5 km prie upės, įmetė į vandenį.

Kodėl po devyniolikos dienų kūną upė išplukdė be drabužių, V. Raskazovas teismui neaiškino. Jis tikino, esą megztinis nusismaukė velkant, tačiau neva į vandenį moterį įmetę su kelnėmis.

Išsidavė feisbuke

Tačiau L. Raskazovienės ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nuo sutuoktinio bent jau vienu teiginiu skyrėsi iš esmės. Moteris tyrėjams pasakojusi, neva vyrui užkūrus automobilį ir pradėjus važiuoti pasigirdo stiprus garsas, „tarsi ant kažko būtume užvažiavę“.

Visgi teisme, girdint vyrui, L. Raskazovienė jau tvirtino, kad ant kūno jie neužvažiavę, neva apklausiama netiksliai suformulavusi mintį.

Sutuoktiniai nesugebėjo susitarti ir dėl kūno padėties: Laura aiškino, esą į vairuotojo pusę buvo nukreiptos po automobiliu gulinčios moters kojos, Valerijus – jog galva.

L. Raskazovienė bandė įtikinti teismą net nesupratusi, kad be gyvybės ženklų po automobiliu neva rastoji ir į upę išmesta moteris buvo jos sena pažįstama G. Mazgelienė, su kuria dar tą patį vakarą daug bendravusi.

„Net nepažinau, kad čia Gražina. Pilvas buvo išsipūtęs, o Gražina buvo liekno sudėjimo“, – teisinosi L. Raskazovienė.

Kitą dieną po įvykdyto nusikaltimo moteris, neva padėdama A. Mazgeliui ieškoti žmonos, dargi ėjo pas kaimynus klausti, ar šie kur nepastebėję G. Mazgelienės.

Galop Laura, pratylėjusi keletą mėnesių, pati nuėjo į policiją ir papasakojo, kad vyras pervažiavo kaimynę. Kas privertė persigalvoti ir duoti parodymus, moteris nutyli.

Visgi net ir melo detektorius nepadėjo iki galo atskleisti paslapties – sutuoktinių Lauros ir Valerijaus Raskazovų parodymai išsiskyrė dėl esminių dalykų. V. Bulaičio nuotr.

Visgi dar iki tol ilgą laiką bandant nuslėpti nusikaltimą, V. Raskazovas socialiniame tinkle žmoną kartą išvadino žudike, bet įrašas greitai buvo ištrintas.

„Pykčio protrūkis jam buvo. Pasigėręs feisbuke pradėjo rašinėti visokias nesąmones“, – sutuoktinį bandė teisinti Laura, gyvenanti uošvių namuose.

Vyro pykčio protrūkį ji jau yra patyrusi ir fiziškai. Už smurtą prieš sutuoktinę V. Raskazovui buvo skirta bauda.

Sutuoktiniai žiniasklaidos dėmesio vengia ir nuo viešumo atsitveria tylos siena.

Kaltinamųjų versiją griauna ekspertai

Versiją, kad neva po automobilio ratais rastoji G. Mazgelienė buvo pervažiuota, griauna teismo medicinos ekspertai. Jų teigimu, pervažiuotam kūnui būdingi dideli sužalojimai: kaulų lūžiai, vidaus organų sužeidimas. Tačiau iš upės ištrauktos moters kaulai buvę sveiki, o vidaus organų vientisumas nepažeistas.

Teismo apklausiamas ekspertas patvirtino, jog L. Raskazovienei galėjo nebent pasirodyti moters išsipūtęs pilvas, nes nebuvo jokio vidinio kraujavimo, nuo kurio tokie požymiai būtų galėję atsirasti.

Mirusią žmoną apginti bandantis A. Mazgelis sutinka, kad šiame nusikaltime neatsargumo galėjo būti. Anot jo, įmanoma, jog naktį iš kiemo išvažiuojantis girtas V. Raskazovas galėjo partrenkti Gražiną. Tačiau tolesnė eiga, anot našlio, yra ne kas kita, kaip žmogaus nužudymas aiškiai suvokiant savo veiksmus.

„Abu sutuoktiniai įvykio aplinkybes kuria ir fantazuoja. Tai negalėjo būti netyčinis gyvybės atėmimas. Visi mes žmonės ir mąstome. Jie gi irgi ne psichikos ligoniai. Galėjo mane žadinti, kviesti greitąją, policiją. Bet jie svarstė, kaip paslėpti kūną. Ką jie padarė, iki galo turbūt nebeišaiškės, bet nuteisti lygtinai tik dėl neatsargaus gyvybės atėmimo yra pasityčiojimas iš mūsų šeimos, giminių ir cinizmo viršūnė“, – sako A. Mazgelis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų